Viskas prasidėjo nuo vieno skambučio
Ieva pasakoja, kad organizuoti senolių ar, kaip ji vadina, senučiukų, lankymą per šventes ją pastūmėjo asmeninė patirtis. Prieš 6–7 metus moteris dalyvavo akcijoje, kurios organizatoriai subūrė žmones, norinčius pasveikinti artimųjų neturinčius senjorus. Ieva sako, kad po metų ji vėl ėmė ieškoti tos akcijos organizatorių, tačiau atsako į savo iniciatyvą nebesulaukė.
„Aš savarankiškai paskambinau į tuos globos namus, paklausiau, ar ta senuliukė vis dar yra ir ar galiu ją pasveikinti. Taip pat paklausiau, gal dar turėtų vienišų senolių, kurie lieka pamiršti. Tuo kartu gavau gal 8 žmones. Pasidalinau su savo draugais, pakviečiau nustebinti, ir taip su kiekvienais metais mes paprašydavome vis daugiau ir daugiau tų senuliukų, mat norinčių padaryti tokį gražų darbą tikrai atsiranda“, – pasakoja pašnekovė, kaip įsitraukė į vienišų senjorų lankytojų gretas.
Po metų prie Ievos pakvietimo senoliams sukurti Kalėdas prisijungusi Aleksandra sako, kad pradžioje ji aktyviai įtraukė savo darželį, o šiais metais jau turi įspūdingą vienišų žmonių sąrašą.
Bando sužinoti senolių troškimus: nuo skanumyno iki kosmetikos
Susibūrę žmonės dar kartą įgyvendino vienišų senjorų svajones. Pašnekovės sako, kad kai kreipiasi į senelių globos namus, prašo sužinoti, kuo konkretus žmogus domisi, ko norėtų. Taip lengviau kurti dovanas norintiems pasveikinti nepažįstamus senjorus.
„Pirminė mintis buvo atvirukas, dar koks nors gardumynas ar arbatėlė, bet žmogus visada nori įdėti daugiau nuo savęs ir klausia, ką mėgsta. Norisi, kad dovana tikrai džiugintų. Dalis pateikia, dalis negali pateikti. Iš smagesnių norų buvo rūkyta lašiša, šilauogės, virtuvinis kombainas. Būna, rašo, kad senjorė mėgsta puoštis, dažytis, tai norėtų antakių dažų“, – Ieva atskleidžia, kokie asmeniški ir paprasti dalykai džiugina vienišus garbaus amžiaus žmones.
Porą metų karantino ribojimai buvo taikomi ir lankant senjorus. Aleksandra sako, kad dabar patiems dovanas įteikiantiems žmonėms gera matyti, kaip tai svarbu senjorams.
„Kai nėra karantino, tai labai smagu, nes tu gali atvažiuoti, konkrečiai kiekvienam seneliui pagal vardą įteikti dovanas, matai reakciją ir tada pats nori daugiau daryti bei kitus įtraukti. Tai ir užkuria tokį didelį norą, ir kai susijungia bendraminčiai, žinoma, paprasčiau viską koordinuoti ir daryti. Ir kuo daugiau daryti“, – gerų emocijų patirtimi dalijasi Aleksandra.
Ruošia dovaną, o to žmogaus jau nebelikę
Prieš šventes vyksta nemažai akcijų, skirtų vaikams, senolių lankymas nėra toks populiarus, tačiau geriems darbams žmones buriančios Ieva ir Aleksandra jau sukūrusios ir feisbuko grupę „Senuliukai“, kuri padeda pasiekti platesnį ratą žmonių.
Graži akcija ne vienam garbaus amžiaus vienišam žmogui per kalėdines staigmenas padovanojo ir gana artimą draugystę. Ieva pasakoja, kad visai neseniai gavusi žinutę, kad vieni žmonės pakeliui į globos namus užsuko aplankyti senjoro, kuriam kasmet ruošia dovanėles. Tai virsta artimu ryšiu, – žmonės Ievai pakylėtai pasakojo, kaip jiems sekėsi susitikimas.
Pašnekovė sako, kad gana dažnai būna keblių situacijų, kai paskambinus į globos namus tenka išgirsti klausimų: „Kokia čia įmonė nori pasveikinti?“
„Labai smagu ir gera pasakyti, kad tai ne įmonė, kad tai daro paprasti žmonės. Tas labai labai džiugina“, – atvirauja Ieva.
Dar galite sukurti stebuklą garbaus amžiaus vienišiems senjorams prisijungę prie feisbuko grupės „Senuliukai“ arba per šį socialinį tinką draugauti pakvietę gerų darbų organizatores. Abi moterys organizuoja sveikinimus skirtingai – Ieva padeda susisiekti su žmogumi, kuris gaus Jūsų dovaną, tad norintys artimo ryšio rašykite Ievai. Aleksandra pati organizuoja dovanų teikimą. Jei norite likti anonimai ar tiesiog per šventinį skubėjimą sunkiai galite rasti laiko aplankyti asmeniškai, savo šiltus linkėjimus ir dovanėlę perduokite Aleksandrai.