Gydytojas toksikologas Vytautas Karvelis pastebi, kad Naujieji metai ir kitos šventės gydytojams nebūna, kaip daugelis galėtų pamanyti, juodžiausios dienos. Problemų pastebimai padaugėja gerokai po švenčių.
„Besikreipiančių per šventes būna, bet dažniausiai tokie pacientai išleidžiami gydytis į namus, nebūna tokių sunkių atvejų, kad reiktų guldyti į stacionarą. Rimtesnės pagalbos į medikus žmonės dažniausiai kreipiasi ne per pačias šventes, o jau praėjus kuriam laikui. Kai jaučiamas liguistas potraukis, alkoholinių gėrimų vartojimas užsitęsia iki savaitės ir ilgiau. Pastebime, kad problemų žmonėms sukelia ne pačios šventės, o periodas po švenčių“, – kalba V. Karvelis.
Kada reikėtų sunerimti
Gydytojas pasakoja, kad apsinuodijimo alkoholiu atvejų būna labai skirtingų. Neretai žmonės nesugeba kritiškai įvertinti savo būklės, todėl pagalbos ieško artimieji.
Vieni žmonės dėl pablogėjusios bendros savijautos nuo gausaus alkoholio vartojimo į gydytojus kreipiasi po dviejų–trijų dienų, kiti iš pradžių nusprendžia pagalbos neieškoti, tačiau galiausiai į medikų rankas vis tiek pakliūva.
„Gal jie nedrįsta kreiptis, lieka kentėti namuose, bet vėliau vis tiek kreipiasi. Nesvarbu, ar jie atvyksta anksčiau, ar vėliau – visus šiuos atvejus vertiname kaip ūminius apsinuodijimus“, – sako gydytojas.
Ieškoti skubios pagalbos, anot jo, reiktų pajutus sveikatai pavojingus simptomus, pavyzdžiui, kai žmogus nebegali nieko valgyti, vemia, sutrinka jo sąmonė, jis ima jausti nerimą. Labiausiai dėl pablogėjusios savijautos turėtų sunerimti tie, kurie turi ar anksčiau yra turėję kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, dėl širdies.
Delsti pavojinga
Gydytojas neslepia, kad daugiausia bėdų sukelia išsivysčiusi priklausomybė, bet būna ir tokių atvejų, kai į medikus kreipiasi vos kartą alkoholio paragavę, dažniausiai – jauni žmonės.
„Nemaloniausia jiems būna, kai išrašome į namus, juk atvežti dažniausiai būna mažai sąmoningi, o pagulėję pas mus jaučia didžiulę gėdą, kaltę, kad taip šventės praėjo. Labai dažnai girdim pažadus – kad daugiau nė lašo“, – pasakoja V. Karvelis.
Jo manymu, jei žmonės apsilankytų Toksikologijos skyriuje, tai jiems būtų efektyvi prevencinė priemonė nuo alkoholio. Priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo laipsnio, stacionare pacientai prabūna 3–4 paras. Kitaip nei kitais apsinuodijimo atvejais, šiems ligoniams neplaunamas skrandis, mat alkoholis į kraują patenka labai greitai, gydymo metu stebimas žmogaus sąmoningumas, kraujotaka, kvėpavimo sistema.
Blogiausia – kai alkoholio vartojimas sukelia gyvybei pavojingas komplikacijas – kasos uždegimą, kitų ligų paūmėjimą ir pan. „Daugiausia tokių problemų pasitaiko dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Deja, turėjom skaudžių atvejų, kai buvo kreiptasi per vėlai. Gal žmonės neturėjo artimųjų, gal tiesiog nepripažino šios problemos“, – apgailestauja gydytojas.
Priklausomybė išsivysto nejučia
Gydytojo teigimu, anksčiau daugiausia apsinuodijimų lemdavo įvairių surogatų vartojimas, o pastaraisiais metais pastebima, kad problemų dažniausiai sukelia išgerto alkoholio kiekis ir vartojimo laikas.
„Nors yra įvairių teorijų apie alkoholio rūšis ir sveikatos sutrikimus, vis dėlto tai labiausiai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Pastaruoju metu apsinuodijimų neaiškiais alkoholiais yra mažai“, – dėsto V. Karvelis.
Anot jo, net ir tokie „nekalti“ alkoholiniai gėrimai kaip alus gali būti tokie pat pavojingi, kaip ir stiprieji. Viską lemia išgerto gėrimo dozės.
„Žmonės neįvertina alaus žalos, galvoja, kad tai visiškai nekaltas gėrimas, ir net cituoja Lietuvos kalbininkus: „Alus gerti sveika.“ Bet šis sakinys buvo pavartotas visiškai ne tuo tikslu – norėta tik pateikti pavyzdį, kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai“, – komentuoja pašnekovas.
Taip pat jis įspėja, kad sveikatai pakenkti gali ir vienkartinis apsvaigimas. „Net ir pirmąkart gyvenime smarkiai padauginus alkoholio galima stipriai pakenkti nervų sistemai. Be to, lygiagrečiai su apsinuodijimu žmogus gali patirti gyvybei pavojingų traumų, o gali susiformuoti ir liguistas potraukis alkoholiui. Kai kuriems užtenka tik pradėti, o paskui, žiūrėk, tai jau tęsiasi savaitėmis“, – kalba gydytojas.
Anot V. Karvelio, nei pagal amžiaus grupę, nei pagal lytį, išsilavinimą, socialinę padėtį ar kt. žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio, išskirti negalima.
Stebuklingų būdų nėra
Jei pastebima, kad nutraukus alkoholio vartojimą būklė ima gerėti, į medikus kreiptis nebūtina. Vis dėlto gydytojas pataria, kad alkoholio padauginęs žmogus turėtų būti nuolatinėje artimųjų priežiūroje.
„Daug kas mūsų klausia, gal yra kokių stebuklingų metodų, kurie palengvintų sunkią būseną. Tačiau vieno bendro metodo, kuris sumažintų apsinuodijimo pasekmes, nėra. Na, reiktų vartoti daugiau skysčių, daugiau judėti, padėti turėtų ir psichologinė ramybė“, – rekomenduoja pašnekovas.
Vienas iš klaidingų įsitikinimų – kad sveikatos būklę per pagirias galima pataisyti vėl išgėrus alkoholio. Anot gydytojo, jei toks metodas ir pagerina savijautą, tai tik labai trumpam laikui, o paskui žmogus įklimpsta į dar didesnius spąstus ir savo sveikatą dar labiau pablogina.
„Mano patarimas – paprasčiausiai imtis prevencijos, stengtis save kontroliuoti ir savo šventes įprasminti be alkoholio. O Naujieji yra puiki proga duoti sau įžadus nebegerti“, – rekomenduoja V. Karvelis