Pagrindinis akcentas – auksu tviskančios žvaigždės
„Tokios eglės miestas dar nėra turėjęs, kas metai – vis kažkas naujo ir netikėto“, – nušvitus šventiniam simboliui svarstė kauniečiai. Rotušės aikštė įžiebimo metu tiesiog sausakimša, pilna tėvų su mažaisiais.
Tai – žinomos Kauno menininkės, jau 14 metų eglės puošyba nesirūpinančios Jolantos Šmidtienės kūrinys. Pagrindinės miesto eglės aukštis su jos viršūnėje tviskančia žvaigžde siekia apie 24 metrus, ją puošia per 400 žvaigždžių.
Eglės viršūnėje tviskantis akcentas – Šiaurinė žvaigždė, pasak J. Šmidtienės, skelbia Kristaus gimimą, simbolizuoja viltį, jog galiausiai viskas bus šviesu ir gražu.
Pagrindinės šių metų Kauno Kalėdų eglės tematika – lietuvių klasiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba ir jo paveikslas „Žvaigždžių sonata“.
Nušvitusi eglė tapo šventinio koncerto, kuriame pasirodė žinomi šalies atlikėjai, kulminacija. Ant scenos lipo Marijonas Mikutavičius, Linas Adomaitis, Gabrielius Vagelis, Saulius Prūsaitis su Igle, „Baltos varnos“ ir kiti. Šis renginys sulaukė didžiulio kauniečių susidomėjimo, nors jis transliuojamas tiesiogiai, iš tiesų nemažai žmonių panoro jį stebėti gyvai Rotušės aikštėje. Tai pirmoji proga po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų visiems norintiems ateiti ir dalyvauti šventėje.
Žvaigždžių kompozicijose užkoduota M. K. Čiurlionio kūryba
Menininkė J. Šmidtienė minėjo, kad žvaigždėmis dekoravusi eglę taip, kad ši atrodytų tarsi spindintis žvaigždynas, o aplinkui vaikštantys žmonės žvelgdami į viršų virš savęs matytų žvaigždes, kurios pakibusios ant Kalėdų simbolį juosiančio lanko.
„Žvaigždės yra ne tik ant eglės, jos tarsi pabyra ant žmonių“, – puošybos sumanymą komentavo menininkė J. Šmidtienė.
Eglę puošiančių žvaigždžių raštai, pasak kūrėjos, yra tarsi M. K. Čiurlionio paveikslų citatos, o apatinėje dalyje, vietoje didelių žvaigždžių sukurtos malūno, laukiančio angelo, paukščio bei sonatos kompozicijos.
„Žmonės galės vaikščioti ir atrasti. Tačiau tai nebus labai ryškios (kompozicijos – red.), norėjau, kad tai būtų ne kopija, o tik užuomina“, – kalbėjo eglės kūrėja J. Šmidtienė.
J. Šmidtienė pasakojo, kad šios eglės dekoracijų gamyba truko apie 2 mėnesius, dirbo dešimt kūrybinės komandos narių, paskutiniame etape jiems talkino savanoriai.
Kauno eglė jau daugelį metų kuriama naudojant vieną ir tą pačią konstrukciją, kurią kadaise miestas įsigijo už solidžią pinigų sumą, – apie 20 metrų aukščio metalinę koloną ir aplinkui ją montuojamus ažūrinius segmentus. Prie jų tvirtinamos eglių šakos, tad improvizuotas medžio vidus yra tarsi milžiniškas vigvamas.
Po drastiško išpuolio – išskirtinis dėmesys saugumui
Šįkart Kauno eglės saugumui skirta kur kas daugiau dėmesio, jos puošybos elementai pagaminti iš nedegių medžiagų. Šiuos pokyčius lėmė praėjusiais metais ne tik kauniečius, bet visos šalies gyventojus sukrėtęs drastiškas išpuolis prieš smaragdinę Kauno eglę.
„Žinau, kad apsauga bus sustiprinta, tikrai budės ir jau žinos, ką daryti. Mes savo ruožtu irgi pasiruošę, kad suveiktų iš eglutės vidaus, jeigu kažkas tokio nutiktų. Tačiau to tikrai neatsitiks, neprileiskime tokių minčių, užtenka, jau pabuvo“, – eglės koncepcijos pristatymo metu vylėsi J. Šmidtienė.
2021 metų gruodžio 3 dieną, apie 1val. 43 min. automobiliu į Rotušės aikštę atvažiavęs vyras apipylė eglės konstrukciją benzinu ir padegęs spruko. Atvira liepsna degančią Kalėdų eglę ugniagesiai užgesino per tris minutes, iš viso apdegė apie 15 kvadratinių metrų dekoracijų ir konstrukcijų. Buvo pažeistas vienas jos šonas, tačiau liepsnos sunaikino elektros instaliaciją.
Menininkės J. Šmidtienės komanda suniokotos eglės atkūrimą pradėjo dar tą pačią naktį. Jau netrukus buvo atkurtos miesto Kalėdų simbolio girliandos, naujomis šakomis uždengta liepsnų suniokota konstrukcijos dalis.
Kauno savivaldybės atstovai teigė, kad šis remontas miestui nieko nekainuos, žalą privalės atlyginti policijos operatyviai sučiuptas padegėjas, tačiau istorija pasisuko netikėta linkme. Pareigūnams suabejojus sulaikyto vyro sveikatos būkle, jis buvo nuvežtas į specifinės paskirties gydymo įstaigą, kur iš karto paguldytas į stacionarą.
Iš ligoninės išleistas padegėjas teismo laukė būdamas laisvėje, jam skirtas įpareigojimas reguliariai lankytis pas medikus ir vartoti jų skiriamus vaistus. Tačiau prieš teismą eglės padegėjas taip ir nestojo, buvo gautos ekspertų išvados, jog asmuo serga, būtent liga padarė įtaką jo elgesiui, tad jis negali būti teisiamas. Teismui skyrus gydymą specifinės paskirties ligoninėje, Kauno savivaldybės pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Galiausiai žala miesto buvo atlyginta, ją padengė draudimo bendrovė, su kuria sutartį buvo sudariusi Kalėdų miestelį ir pačią eglę ne itin vykusiai saugojusi saugos tarnyba.
Šventinė erdvė prasideda link eglės vedančioje Vilniaus gatvėje
Kauno Rotušės aikštėje tradiciškai veikia pagrindinę miesto eglę juosiantis Kalėdų miestelis, kur vyksta įvairios edukacijos vaikams, bus galima išsiųsti sveikinimus. Permatomuose kupoluose galima išgerti šiltų gėrimų, įsigyti skanumynų. Šiais metais dėl patogumo bei saugumo nuspręsta kupolus patraukti kiek toliau, kad liktų daugiau erdvės pasigrožėti egle atvykstantiems kauniečiams ir miesto svečiams.
Pasirūpinta ir norinčiais įsiamžinti eglės fone, kiek toliau įrengtos dekoruotos arkos, už kurių matosi visa miesto eglė. Šiais metais šventinė erdvė prasideda nebe Rotušės aikštėje, o jau nuo Vilniaus gatvės.
„Norime kviesti šį kelią į Kalėdas pradėti nuo požeminės perėjos, startuojant nauja, jaukia, kvepiančia kalėdiniais sausainiais, kvepiančia eglutėmis Vilniaus gatve. Vilniaus gatvė atves prie gražios Kauno eglės, kuri šiemet vėl kitokia, karalių pasaką primenanti“, – pasakojo Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
Magiškomis spalvomis nušvito ne tik pagrindinė Kauno senamiesčio arterija – Vilniaus gatvė bei jos širdis Rotušės aikštė. Šventinėmis iliuminacijomis papuoštas miesto centas bei tiltai, pasivaikščioti kviečia Santakos parkas.