Kelios gudrybės, kurios padės neapsigauti perkant Kalėdų eglutę

Vienas iš kalėdinių rūpesčių – eglutės paieškos. Kol vieni ieško pernykštės plastikinės eglutės palėpėje, kiti dairosi gyvų eglučių prekyvietėse ar ketina jų įsigyti iš miškininkų. Kiek kainuoja gyvos eglutės, kuo jos skiriasi, kada geriausia jas pirkti ir kaip jas prižiūrėti? Apie šių metų eglučių prekybos tendencijas kalbiname eglutėmis prekiaujantį Karolį Sargūną.

Lietuviškas eglutes nugali daniški kėniai

Apsidairius eglučių prekyvietėje, lietuviškų eglių dar nematyti. „Kalėdų medžio" vadovą Karolį Sargūną sutikome Vilniuje, Žirmūnuose, šalia daugybės dekoratyvinių eglaičių. Jis paaiškina, kad jas pardavinėti dar anksti – greitai byra. Eglutėmis pradedama prekiauti nuo gruodžio vidurio, nes kitu atveju jos nė nesulaukia Kalėdų.

Dauguma čia matomų medelių – daniški kėniai. Pardavėjas pastebi, kad jie pamažu netgi išstumia lietuviškas eglutes iš Lietuvos rinkos. „Jie pranašesni, nes yra platesni, tankesni, gražesni, nebyrantys, Danijoje kėnius formuoja profesionalai“, – aiškina pardavėjas.

Esminis skirtumas tarp lietuviškos eglutės ir daniško kėnio – šis nemeta spyglių, o džiūsta. „Mūsų eglutė, kai netenka daug vandens, meta spyglius, o kėniai – traukiasi, todėl ir sakoma, kad jie nebyra, o džiūsta. Klaidinga manyti, kad jei jau nebyra, tai stovės amžinai. Taip nėra – kėniai sudžiūsta, tačiau visa laimė tame, kad po jais nereikia važinėtis su siurbliuku. Su kėniais mažiau tos priežiūros“, – aiškina K. Sargūnas.

Gyvų eglučių kainos – nuo 10 iki 300 eurų

O už kiek galima tikėtis įsigyti eglę ir nuo ko priklauso jos kaina? Apsidairęs po prekyvietę, pardavėjas paskaičiuoja: čia galima išleisti nuo 10 iki 300 eurų. Kaina priklauso nuo eglės aukščio ir kokybės.

„Premium kokybės kėniai kainuoja brangiau. Jų neišauga labai daug, o juk visi norim tokios eglės, kuri būtų labai tanki, lygi, simetriška. Tokią dirbtinę eglę paprasta padaryt, o išaugint – sudėtinga. Danai aprūpina 80 proc. Europos rinkos kalėdinėmis eglutėmis. Jei danas, pavyzdžiui, turi 100 hektarų eglučių plantaciją, iš jų išauga tik apie 30 proc. premium klasės medelių. Kitos būna ne tokios gražios“, – teigia pardavėjas.

K. Sargūnas perspėja neapsigauti ir nepermokėti už eglutes – jei pardavėjas, rodydamas į eglę, kurioje matoma daug kamieno, sako, jog tai premium kėnis, tai reiškia, kad pardavėjas bando jus apgauti. Premium kėnis turi būti toks tankus, jog paties kamieno žiūrint į medelį iš šalies neturėtų matytis. Už tokį medį, kuriame pro šakas matosi kamienas, daugiau nei 30 eurų nereikėtų mokėti.

„Premium kėnis yra pilnai tankus, nesimato kamieno visiškai. Jis kainuoja pakankamai daug. Standartinis kėnis, pavyzdžiui, kainuoja 30 eurų, o premium – 40 eurų. Dar būna ir extra premium kėniai, kurie kainuoja 50 eurų“, – lygina pardavėjas.

Kainų skirtumas lietuviams dažnai atrodo nesuprantamas

Taigi, pardavėjo teigimu, premium kokybės kėnių nori ir šveicarai, ir austrai, ir prancūzai – visa Europa. Kaip tik todėl, anot jo, už premium egles gali tekti pakloti daugiau pinigų. Visgi, jis pastebi, kad lietuviai to nesupranta.

K. Sargūno teigimu, dažniausiai pirkėjai galvoja, kad eglutės į prekybą ateina tiesiai iš miško. Dažnas galvoja: kiek gi jos čia kainuoja – nuėjai į mišką ir nusikirtai nelegaliai. Pardavėjo teigimu, šios mintys tokios gajos, kad vis dar nesuprantama, koks didžiulis darbas yra išauginti gražų kėnį.

„Premium kokybės kėnis auga 7-8 metus, jį formuoja, karpo, visaip stabdo jo augimą į viršų, tai daro daug žmonių. Todėl ir susidaro ta kaina. O žmonės to nežino ir jiems atrodo, kad gatvės prekeiviai yra lupikautojai, kurie stengiasi kuo labiau apiplėšti. Kai kurie taip ir daro, todėl svarbu žinoti, už ką moki“, – aiškino „Kalėdų medžio" vadovas.

Neuždavus pardavėjui vieno klausimo, dažnai tenka nusivilti

Norint išsirinkti sau tinkančią eglutę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar ji kirsta, ar auginta vazonėlyje. Kuo jos skiriasi?

„Kai kurios eglutės vazonėliuose yra išraunamos iš dirvos. Jos auga žemėje, tačiau prieš Kalėdas jas išrauna ir įsodina į vazoną, tokiu būdu nupjaunant ir nukapojant pusę šaknų. Žmonės tikisi, kad pirkdami tokią eglutę galės dar pavasarį ją pasodinti, tačiau tikimybė, kad jiems pavyks tai padaryti – labai maža“, – aiškina K. Sargūnas.

Kitos eglutės būna auginamos pačiame vazonėlyje nuo pat pradžių – į dirvą jos įdedamos su pačiu vazonu, kuriame ir formuoja savo šaknis. Kai eglutė būna tinkamo aukščio, ji ištraukiama ir parduodama žmogui.

„Tada ji turi visus savo gyvybės syvus ir nenudžiūva kambario temperatūroje vos per mėnesį laiko. Per Kalėdas jos išlieka gyvos ir, išnešus jas pavasarį į lauką, jos toliau dar bus gyvybingos ir gali būti persodinamos. Čia toks labai smagus dalykas žmonėms – ekologiška, nes tu nekerti jokio augalo, o vėliau jį pasodini. Čia labai svarbu, nes dažnas žmogus, pirkdamas eglę vazonėlyje, kurios šaknys nukapotos, tikisi, kad vėliau ji priaugs, o vėliau labai nuliūsta, kai to padaryti nepavyksta“, – sako pardavėjas.

Todėl jis pataria visuomet paklausti pardavėjo, ar eglutė buvo išrauta ir įsodinta į vazonėlį, ar nuo pat pradžių jame auginta.

Eglutės priežiūra: bijo šilumos ir mėgsta vandenį

Pasirodo, tam, kad eglutė jus džiugintų visu šventiniu laikotarpiu, nepakanka ją įsigyti – eglutę reikia ir tinkamai prižiūrėti. Netinkamos laikymo sąlygos gali nulemti ir tai, kad eglutė Kalėdų net nesulauks.

„Labai svarbu turėti stovą su vandeniu, į kurį būtų nuolat pilamas vanduo, taip pat reikia kartais papurkšti šakas vandeniu. Labai svarbu medelį laikyti kuo toliau nuo šilumos šaltinių – nuo radiatoriaus, šildomų grindų. Jei jau žmonės turi šildomas grindis, tai tas jų komfortas yra didžiausias priešas ir tikra giltinė eglutei – nesvarbu, ar ji būtų vazonėlyje, ar ne. Tokiai eglutei sulaukti Kalėdų bus sunku, o jei ją įsigijote mėnesio pradžioje – net ir neįmanoma“, – aiškina K. Sargūnas.

Perkant kirstą eglutę, svarbu pardavėjo paprašyti, kad jis nupjautų 2-3 centimetrus kamieno. Tai svarbu, nes nupjauta eglutė po kiek laiko užsisakuoja ir, pastačius stovą su vandeniu, paprasčiausiai jo negali paimti. Kai pardavėjas, atiduodamas eglutę, jos kamieną nupjauna, namo pargabentas medis gali pasiimti daugiau vandens.

O kokiu metu lietuviai dažniausiai perka eglutes? Anot K. Sargūno, pardavėjai žmonių piką pajaučia du kartus per tą patį sezoną.

„Yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie puošia egles prieš Kūčias, nes laikosi tradicijų. Jaunesni pirkėjai, sakykime, milenialsai, kurie perka anksčiau, nes nori džiaugtis eglute ilgiau. Tai jaunimas perka anksčiau, vyresni žmonės – vėliau“, – sako jis.