Kitokios Kalėdos jau ir Lietuvoje: apklausa atskleidė, kokius naujus įpročius atrado lietuviai ir ko pamažu atsisako

Kalėdos žmonėms atneša ne tik teigiamų emocijų šeimos rate, bet ir aibę dovanų. Ar visos jos išties reikalingos, Greičiausiai, ne. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, šventinis laikotarpis tampa iššūkiu siekiantiems gyventi tvariau – padidėjęs gyvenimo tempas, vartojimas didina ir neigiamą žmogaus poveikį gamtai.

Neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Baltijos šalių gyventojų dovanoms planuoja išleisti nuo 50 iki 100 eurų. Dovanų už daugiau negu 200 eurų pirks 18 proc. estų, 13 proc. lietuvių ir 10 proc. latvių. Šiemet kalėdinėms dovanoms daugiau nei 100 eurų planuoja išleisti 50 proc. gyventojų Estijoje, 46 proc. Lietuvoje ir 34 proc. Latvijoje.

Dauguma Baltijos šalių gyventojų pažymi, kad šiemet dovanoms išleis tiek pat, kiek ir pernai. Daugiau nei pernai planuoja išleisti 20 proc. respondentų Lietuvoje, 16 proc. Latvijoje ir 12 proc. Estijoje. Mažiau negu pernai išleis 21 proc. lietuvių, 20 proc. estų ir 23 proc. latvių.

Tyrime pastebima, jog kalėdines dovanas gyventojai daugiausia perka prekybos centruose, elektroninėse parduotuvėse – jas renkasi apie du trečdaliai Baltijos šalių gyventojų. O mugėse ar tiesiai iš gamintojų dovanas perka apie 15 proc. gyventojų.

Visgi tyrimas parodė, kad, kaip teigia beveik penktadalis lietuvių ir estų bei daugiau negu dešimtadalis latvių, šiemet dovanas gamins patys. Ruošiant dovanas ir planuojant šventes ekspertai pataria atsižvelgti ir į tvarumo tikslus.

Siūlo tvaresnes alternatyvas

Pasak SEB banko tvarumo vadovo Audriaus Rutkausko, kone kiekvienas pasiruošimo Kalėdoms žingsnis gali būti tvaresnis, – pradedant aplinkai draugiškomis dovanomis, namų dekoracijomis bei keliavimo būdais.

Tvarumo vadovas pasidalijo mintimis ir idėjomis, kaip būtų galima sukurti aplinkai tvaresnes dovanas bei dekoracijas.

Kalbėdamas apie dekoracijas, A. Rutkauskas atkreipė dėmesį, – norint, kad dirbtinė eglutė būtų tvaresnė nei gyva, ją reikėtų naudoti vidutiniškai bent dešimt metų.

„Jeigu nusipirksite gyvą eglutę, pasodintą vazone, kuri buvo auginta šiam tikslui ir kuri vėl galės grįžti į mišką, o vėliau bus naudojama kitų metų šventėms, jeigu ją papuošite savo gamybos keptais sausainiais, meduoliais, o ne plastikiniais žaislais, kartu sudėjus galėsite išvengti daugiau negu 41 kg CO₂e. Be to, kita didelė dalis su Kalėdomis sietino CO₂ susidaro dėl kalėdinių lempučių. Jei įprastas lemputes pakeistumėte į LED, emisiją galėtumėte sumažinti net iki 90 procentų“, – komentavo A. Rutkauskas.

Pasak eksperto, ieškodami kalėdinių dovanų, turime dvi alternatyvas – rinktis tvarius sprendimus, galbūt net dovanas iš antrų rankų, arba netvarius. Pavyzdžiui, jei dovanosite jau skaitytą, o ne naują knygą, aplinką apsaugosite nuo 2,3 kg CO₂e.

Ne mažiau svarbios ir dovanų pakuotės. Tvarumo ekspertas rekomenduoja naujam gyvenimui prikelti panaudotas medžiagas. Pavyzdžiui, tvariai ir kūrybiškai supakavę dovanas į senus laikraščius ar audinį, ne į pakavimo popierių, galite padėti išvengti apie 1,5 kg CO₂e.

Pasak tvarumo eksperto, pagrindinis veiksnys, kuris lemia didžiausią CO₂ taršą kalėdiniu laikotarpiu, yra kelionės.

„Statistinis europietis per Kalėdas nukeliauja apie 500 kilometrų. Tai maždaug tiek, kiek nuo Kauno iki Rygos pirmyn ir atgal. 23 proc. europiečių šiuo laikotarpiu renkasi keliauti lėktuvu, nors pats ekologiškiausias keliavimo būdas būtų traukiniais. Keliaujant automobiliu, vertėtų važiuoti ne vienam. Jei 200 kilometrų važiuosite ne vienas, o trise, į orą nepaleisite apie 123 kg CO₂e“, – paaiškino A. Rutkauskas.

Lietuviai vis labiau rūpinasi tvarumo klausimais

Tvarumo ekspertas pridūrė, jog tyrimų duomenys rodo, kad lietuviai vis labiau rūpinasi aplinkosaugos, klimato kaitos klausimais.

„Šventinis laikotarpis ir dovanų pirkimas visuomet susiję su didesniu vartojimu, o tai, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį aplinkai. Lietuvoje beveik penktadalis žmonių dovanas ketina gaminti patys, ir tai jau savaime iliustruoja, kad vartojame tvariau, nes tokios dovanos dažnai kuriamos naudojant turimus daiktus, savo sodo gėrybes, perkant mažiau naujų ar tiesiog iškepama šventinių meduolių. Didėjant gyventojų sąmoningumui ir tvarumo pažangai vykstant visais lygmenimis, vis daugiau pasaulyje ir Lietuvoje imama kalbėti apie švenčių anglies dioksido pėdsaką bei tai, kaip jį galime mažinti keisdami kasdienius savo veiksmus“, – kalbėjo A. Rutkauskas.

Pasak pašnekovo, kalbant apie tvarias dovanas, jas renkantis labiausiai reikia sąmoningumo ir šiek tiek pakeisti savo įpročius.