Išrinkti dovanas, pasiruošti darbo vakarėliui, apsispręsti dėl žaliaskarės (dirbtinė ar gyva), pasiūti kalėdinius vaikų kostiumus, sutvarkyti namus, pagaminti dvylika patiekalų, paaukoti labdarai, aplankyti gimines – sąrašas, kurį dažnas susidaro jau gruodžio pradžioje – be pabaigos. Kad šventinio laikotarpio ramybės nedrumstų stresas, psichologai primygtinai siūlo planuoti savo laiką.
E. Čekuolienė pataria netapti pilvo vergais
Knygų autorė, psichologė Edita Čekuolienė juokiasi, kad gruodžio 24-28 d. nelabai ir galime vadinti laisvalaikiu – darbo bus tiek fiziškai, tiek emociškai.
„Realiai, šio laikotarpio negalime vadinti penkių dienų šventėmis ar penkių dienų nieko neveikimu. Nežinau šeimos, kur nebūtų ruošiamasi žiemos šventėms – o tos ruošos labai daug. Tai yra metas, kuriam turime pasiruošti tiek emociškai, tiek mintimis, tiek darbais“, - pokalbį pradeda E. Čekuolienė, paklausta, kaip šiuolaikiniam žmogui turiningai praleisti artėjantį ilgąjį švenčių savaitgalį.
„Jei pavargote valgydami, tai ilsėkitės pakildami nuo stalo, jei pavargote nuo protinio darbo – išeikite į lauką, o ne protmūšiuose dalyvaukite ar sudoku spręskite. Kalėdiniu laikotarpiu žmonės kartais pavargsta ir nuo artimųjų, su kuriais bendrauti juos priverčia aplinkybės. Tada reikėtų apsivalyti emociškai, pailsėti vienumoje, pamedituoti“, - sako E. Čekuolienė, primindama, kad ilsėtis liepiama ir 10-yje Dievo įsakymų
„Šiuolaikinis žmogus susipainiojo – jis toks protingas, kad nebepamena Dievo priesaikų. Septintą dieną švęsk, sakė Jis, o mes dabar turime dvi laisvas dienas, tačiau nebemokame švęsti laisvo laiko. Savaitgalius skiriame darbui, esame nuolat pasiekiami telefonu, paštu. Tačiau mūsų siela taip nepailsi ir pirmadienį pradedame labiau pavargę nei išėjome penktadienį“, - pavargusio modernaus žmogaus portretą piešė psichologė.
Gero kalėdinio poilsio paslapties garsi pscihologė neslepia – tereikia atskirti šventimą nuo laisvo laiko, skirto sau.
„O mes priešingai - iš šventų dienų padarėme pilvo šventes – valgai namie, nueini pas draugus ar kaimynus – vėl už stalo sodina ir tarsi nemandagu atsisakyti. Ar tikrai tiek ilgai badavome, kad reikia tiek kimšti? Čia ne kūno, o dvasinis alkis – kai aplink tuščia ir neįdomu. O šio alkio maistu nepasotinsite, todėl ir reikėtų iš anksto susiplanuoti, kaip turiningai praleisite švenčių metą“, - pataria E. Čekuolienė.
Reziumuodama ji primena, kad laiko planavimas itin aktualus ir turintiems vaikų – svarbu pagalvoti, ką veikti, kad šios šventės vaikams taptų įsimintinos.
„Vaikai tikrai neprisimins kokius blynus ar kotletukus valgė“, - nusijuokia psichologė.
Planai neturėtų būti „valandiniai“
Su planavimo svarba vienareikšmiškai sutinka ir psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. Jos teigimu, planai turi būti realūs ir ne per daug detalūs.
„Žiemos atostogų metu nesusikurkite šimto neįgyvendinamų planų. Planuoti reikia laisvalaikio aktyvumus – vieną dieną, pavyzdžiui, vyksiu į mišką ir slidinėsiu, kitą dieną eisiu pas draugus ir ten praleisiu visą vakarą – tačiau jo metu planas nebeturi būti numatytas smulkiai. Tie planai turi siekti pusės dienos intervalus, mat jei viską planuosite kas valandą, tai jausite įtampą ir stresą tarsi darbe“, - pataria specialistė.
G. Petronienė sutinka, kad gerai praleisti laiką galima ir neplanuotai, bet, jos teigimu, vargu ar tai pavyks kalbant apie artėjantį penkių dienų savaitgalį.
„Spontaniškai, linksmai galima praleisti savaitgalį, tačiau turiningų penkių dienų neturėsite“, - prognozuoja ji, primindama, kad žmonės dažniausiai laiką leidžia ne vieni, tad neplanuojant laiko gali nukentėti kai kurių namiškių norai ir interesai.
Norint iš darbinės nuotaikos „persijungti“ į laisvalaikį psichologė pataria imtis meditatyvinių veiklų – tai gali būti ir pasivaikščiojimas po mišką, ir paplaukiojimas baseine.
„Tai veiklos, kurių metu atsipalaiduosi nori to ar nenori. Planuokite veiklas, kurios kuo mažiau panašios į darbą, nuo kurio dažnai ir pavargstate“, - reziumuoja G. Petronienė.
Planavimas visgi gali kelti įtampą?
Psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius prognozuoja, kad kalėdinė psichozė, lydima streso ir įtampos, bus neišvengiama nepriklausomai nuo to, kiek nedarbo dienų turėsime. Norintiems pailsėti jis pataria daryti tai, kas kiekvienam yra malonu.
„Atsipalaidavimas siejamas su darymu to, kas žmogui yra smagu ir malonu. Žmogus nurimsta tada, kai gali kažką veikti be įtampos, priežiūros, be spaudimo viską atlikti teisingai ir be klaidų. Juk šiandieninį žmogų supa nuolatinė reguliacija – reikia daryti taip, anaip ar šitaip, o prie to prisideda ir asmeninės bėdos, rutina. Geras poilsis žmogui ir skirtas tam, kad jis galėtų gyventi taip, kaip nori pats“, - sako specialistas.
„Jei žmogus savo laisvalaikį ima planuoti griežtai ir iš anksto, tai tampa dar vienu žodžiu „reikia“. Poilsio planavimas tada gali tapti dar vienu įtampos šaltiniu“, - perspėja M. Daugelavičius, pridurdamas, kad planavimas dažniausiai siejamas su darbine veikla, reikalais.
Psichologas sako geriausiai pailsintis tada, kai gali daryti tai, kas jam šauna į galvą. Esą tai, kas yra spontaniška, žmogui suteikia daugiausiai džiaugsmo.
„Žinoma, šiandieninį žmogų kad ir laisvu metu atakuoja telefonas, kompiuteris, bet tai pakeisti lengva – viską išjunkite ir poilsio metu gyvenkite taip, kaip norite Jūs. Sudėtingiau atsiriboti iš principo, o ne nuo šių technologijų. Tačiau gal ir to atsiribojimo niekam nereikia? Poilsio, džiaugsmo, malonumo neįvardykite „prioritetu“, tiesiog į savo dieną įliekite laisvo laiko, kuris būtų skirtas tik jums, jūsų pramogoms“, - pataria M. Daugelavičius.