Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis ragina neskubėti pirkti pigių, ryškių ir tviskančių papuošimų. Pigūs daiktai dažniausiai naudojami trumpiau ir nėra tvarūs. Pašnekovas papasakojo, kaip galėtume padėti gamtai rinkdamiesi papuošimus ir ko verčiau nedaryti, kad nepakenktume aplinkai.
– Tvarumo prasme žiemos šventės – tikra katastrofa dėl bene visur naudojamų blizgučių. Kaip įvairūs blizgalai kenkia planetai?
– Žiūrint iš atliekų tvarkymo prizmės, reikia suprasti, kad tai yra plastikas, kuris, greičiausiai, būna neperdirbamas. Ką geriausio su juo galima padaryti, tai panaudoti energijai perdirbti. Jeigu plastikas patenka į aplinką, vandenis, jis gali tapti mikroplastiku ir užteršti. Blizgučių, kaip atliekų, kelias iš principo nėra labai naudingas, nes perdirbimui tais būdais, kokius mes žinome dabar, jis nelabai tinka.
Iš tvarumo prizmės žiūrint, vartoti plastikinius, vienkartinius, pakartotinai nenaudojamus gaminius yra nerekomenduojama. Tvariai mąstantys žmonės turėtų iš principo nepirkti tokių papuošalų. Galima naudoti papuošimus, kurie yra ilgalaikio vartojimo, pagaminti iš perdirbamų medžiagų, gražūs, lengvai suyrantys. Dabar yra įvairiausių sprendimų, kurie padėtų saugoti aplinką.
– Galbūt egzistuoja aplinkai nekenkiantys blizgučiai?
– Na, pasaulyje žmogaus sukurtų daiktų, kurie apskritai nekenktų aplinkai, turbūt nėra. Mažiau aplinkai žalingų daiktų pasirinkimas – nemažas. Pavyzdžiui, mediniai žaislai, papuošimai. Jeigu jie nepadengti papildomomis medžiagomis, dažais, yra vieni iš draugiškesnių aplinkai, nes kuriami iš atsinaujinančio šaltinio bei gali būti naudojami labai ilgai. Taip pat žmonės gali patys susikurti bei pasigaminti papuošimus iš turimų medžiagų. Tokie bus ne tik jaukūs ir malonūs patiems, bet ir pakartotinio naudojimo.
– Kuo būtų galima pakeisti blizgučius kosmetikos, drabužių, žaislų ir kitose pramonėse?
– Verslai prisitaiko prie vartotojų poreikių. Jeigu vartotojai perka daiktus, kurie yra gal mažiau gražūs, bet jaukūs, malonūs ir draugiški aplinkai, verslas be abejo gamins jų daugiau. Bet kai visuomenė nori vienkartinio, pigaus, žėrinčio ir aplinkai nesaugaus produkto, verslai tokius ir gamina.
Švenčių proga noriu pasakyti visuomenei, kad tai, ką gamins verslas, priklauso nuo to, ko norime mes. Nuo mūsų vartojimo priklauso ir verslo etika. Nereikia užmiršti, kad ir verslas diktuoja madas. Jeigu jis teigia, kad tokie produktai – madingi, mes jų ir norėsime. Ir verslas, ir visuomenė šiuo atveju yra viename lygyje bei gali padaryti pokytį per šventes. Juk šventės susijusios su vartojimu, tad mes darome įtaką. Bet svarbiausia mūsų užduotis būtų kuo mažiau pakenkti gamtai ir leisti jai atsistatyti.
– Jei visgi norime naudoti blizgančius daiktus, kaip pasirinkti mažiausiai kenksmingus?
– Kad ir kiek skaitytume etiketes, kenksmingumo aplinkai patys nustatyti, turbūt, negalime. Bet jeigu žmogus pirks daiktą, kuris yra daugkartinio naudojamo ir ilgametis, jis prisidės prie aplinkos išsaugojimo. Ilgai tarnaujantys daiktai – tvarūs, pigūs daiktai dažniausiai skirti trumpam naudojimui. Dažniausiai viskas susideda į kainą. Jei daiktas tarnauja ilgiau, reikia mažiau pirkti. Geras pavyzdys – baterijos. Kalėdos, dovanojame žaislus vaikams, kabiname girliandas su baterijomis ir perkame vienkartines. Jos – labai pigios, bet tarnauja labai trumpai. Jeigu pirktume įkraunamas baterijas, galėtume naudoti jas ir dešimt ar daugiau metų.
– Kur pasibaigus šventėms tokius papuošimus išmesti, galbūt yra įstaigos surenkančios tokias atliekas?
– Internetinėje svetainėje www.atliekos.lt galima rasti visas vietas, kur išmesti įvairiausias atliekas. Deja, kalbant apie neperdirbamas atliekas, kaip minimi blizgučiai, jas galima mesti tik į buitinių atliekų konteinerį, skirtą plastikui. Be abejo, jos bus išrūšiuotos, perdirbamos ar panaudojamos kitiems dalykams. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime pasiekimą – perdirbamos atliekos į sąvartyną nepatenka.
– Kaip manote, ar lietuviai ne per daug naudoja aplinkai kenksmingų daiktų tik dėl grožio?
– Mes, turbūt, nesiskiriame nuo kitų išsivysčiusių šalių. Mes esame pasiturinti šalis, tad, kaip ir visa Europos Sąjunga bei JAV, mes vartojame daug. Perkame to, ko mums nereikia. Kylant pajamoms kyla ir vartojimas. Kartu su pajamomis taip pat ateina ir supratimas apie aplinkos apsaugą. Taip nutinka tik pasiturinčiose ir išsilavinusiose visuomenėse. Jeigu žmogus turi galvoti, kaip pavalgyti, jis negali rūpintis tvarumu. Lietuvoje žmonės jau tikrai sotūs ir gali sau leisti rūpintis aplinka.
– Kaip situacija šiuo klausimu pasikeitė per pastarąją dekadą?
– Be abejonės, šiuo klausimu lietuviai sąmoningėja, geriau rūšiuoja, atsakingiau vartoja. Aplinkosaugos srityje esame labai toli pažengę. Kur būtumėte dėjusi sugedusį elektronikos prietaisą prieš dešimt metų? Į šiukšlių dėžę. O dabar visuose biuruose, parduotuvėse, įstaigose yra dėžučių, į kurias galima juos išmesti.
– Ar dėl šių dalykų keliami klausimai, galbūt galima tikėtis, kad blizgučiai bus uždrausti kartu su plastiku?
– Tendencijos rodo, kad viskas, kas yra vienam kartui ir vartojama per gausiai – ribojama. Kartais tam reikia ir teisės aktų, o kartais visuomenė pati ima tai daryti. Be abejo, šiuo klausimu teisės aktai griežtės ir tendencijos rodo, kad ateityje bus ribojama vis daugiau.
– Šiuo metu tvarumas yra madingas, turime medžiaginius maišelius, kokius siūdavosi mūsų seneliai, ar tai turi įtakos žmonių sąmoningumui?
– Taip. Vienas iš geriausių pavyzdžių į prekybos centrą neštis savo daugkartinio naudojimo „terbelę“ ir nepirkti beprasmių plastiko maišelių. Kuo daugiau žmonių turės tokias „terbeles“, tuo visiems mums bus geriau.
– Kai kuriose kavinėse atsinešus savo puodelį gėrimai – pigesni, kokių dar priemonių verslai galėtų integruoti, kad skatintų atsakomybę?
– Manau, kad kiekvieną dieną atsiranda įvairiausių skatinimo priemonių. Ir patys verslai vis daugiau kalba apie tvarumą, pakartotinai naudoja įvairius gaminius. Maistas išsinešimui kai kuriuose restoranuose patiekiamas daugkartiniuose indeliuose, kuriuos reikia grąžinti. Tokių sprendimų bei inovacijų vis atsiranda.
– Kaip manote, galbūt, miestų savivaldybės galėtų rodyti pavyzdį gyventojams ir naudoti mažiau blizgučių, kad ir puošiant egles?
– Savivaldybės nėra geriausias tvarumo pavyzdys. Gaila, bet daugumos požiūris į tvarumą, priimami sprendimai ir darbai nėra draugiški aplinkai. Tarkime, kurortai, turi daugiau gamtos, tad jie labiau rūpinasi jos išsaugojimu. Kitoms savivaldybėms viskas kitaip. Viešajam sektoriui būti tvariam – sudėtinga. Dėl teisinių niuansų, paprotinių dalykų ir to, kad tvarumas pirmame etape kainuoja brangiau. Mūsų viešųjų pirkimų įstatymai rodo, kad mažiausia kaina sprendžia viską. Jeigu vyktų konkursai, kas pasipuoš tvariausiai, ne pigiausiai, situacija būtų kitokia.
– Ką galėtumėte patarti žmogui, norinčiam gražių švenčių, tačiau ir nepakenkti aplinkai?
– Pirmiausia patarčiau pradėti nuo savęs. Labai rimtai apmąstyti, ką darote, kad gamtai būtų lengviau ir kaip lemiate jos pokyčius. Galima prisidėti prie gamtos išsaugojimo nekeičiant savo gyvenimo kardinaliai. Jeigu vienas šeimoje nuspręs nešvaistyti maisto, kitas, galbūt prisidės atsakingiau rūšiuodamas, o trečias – padės rūpintis parku ar paukštukais. Geri pavyzdžiai užkrečia ir kiekvienas iš mūsų gali kažkuo prisidėti. Per šias Kalėdas galima priimti po vieną sprendimą, kitąmet, galbūt, pavyks priimti dar po vieną.