„Viltis turėti nuostabias kūčias yra blogiausia, ko galime palinkėti sau. Čia galėčiau ir sustoti, bet paaiškinsiu plačiau", – taip įrašą pradėjo psichologė Agnė Matulaitė.
Su viltimi, sako moteris, kyla lūkesčiai. O tuo pačiu ir vis didesnė galimybė nusivilti.
„Tad, patikėkit, kūčios tikrai nebus tas laikas, kai magiškai išsispręs iki tol turėti konfliktai ir įtampos. Linkiu net nesvajoti, kad imsime ir būsime suprasti ar išgirsti. Jei tai įvyks, lai tai geriau jau žiauriai nustebina mus. Iš tiesų, mūsų „kūčios" yra tik tie trumpučiai „sujungimai", kai gal akys patiria kito žmogaus gilias akis. Kai tarsi ašara nurieda gilus vidinio skausmo suvokimas. Laiko tėkmės ar natūralaus chaoso įsisąmoninimas. „Sujungimai" su kitu žmogumi. Su snaige ar net kalėdiniu žaisliuku...", – mintimis dalinosi psichologė artėjant bene laukiamiausioms metų šventėms.
Visgi Kūčios, sako A. Matulaitė, tėra akimirksniai. Ar net tik akimirksnis. „Laimės atveju, jei sustosime (o tai tikrai nėra lengva), šis stebuklingas akimirksnis galbūt ir įvyks... Visgi, vienišumo jausmas sėdint net ir su pačiais artimiausiais yra įprastas šių „šilumos švenčių" palydovas... Nes Kūčios „matuoja" bėgančius metus, ir gal atrodo, kad „niekas" nesikeičia. O gal kaip tik keičiasi tiek daug... Žmonės. Nuotaikos. O gal, pavyzdžiui, kažko netekom ir ta tuščia kėdė, atrodo, verkia garsiai...
Tad nebūtinai sunkiausia tiems, kas šventes sutiks visiškai vieni. Ar sunkiai sirgdami. Nors, taip, tai visiškai sumauta gali būti... Kūčios (ir Kalėdos) vienos sunkiausių dienų visiems jautriems žmonėms! Nesvarbu kur, su kuo ar kaip jas būsime. Tad linkiu – būkime švelnūs ir atlaidūs sau . Tikėkimės blogiausio ir nenustokime kvėpuoti! Ir kažkaip įveiksime ir tai", – itin jautriu įrašu ir viltingu linkėjimu socialiniame tinkle dalinosi psichologė.