Sniegas ir ledas vis dažniau pakiša koją: medikas paaiškino, kodėl paslydę galime nė neįtarti, kad lūžo kaulas

Pasirodžius pirmam sniegui ir keliams pasidengus ledu, greitosios pagalbos medikai sulaukia vis daugiau pranešimų apie patiriamas traumas. Kol vieni paslydę išsisuka su nedideliu sumušimu, kiti skundžiasi sąnarių ir raiščių traumomis ar net kaulų lūžiais. Tačiau situacijos rimtumą tinkamai įvertina ne visi – gydytojai sutinka ir tokių atvejų, kai dėl kaulų lūžių kritusieji kreipiasi praėjus savaitei ar net ilgiau. Priešingai nei įprasta manyti, lūžus kaului nebūtinai jaučiamas didelis skausmas.

Dažniausios žiemos traumos

Išskirdamas dažniausias žiemos sezono traumas, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Arnoldas Sipavičius nurodo, kad didelė dalis traumų įvyksta paslydus ant ledo ar sniego, o dėl to dažniausiai nukenčia apatinės galūnės. Dėl paslydimų žiemos metu vyrauja čiurnos sąnario srities, kelio sąnario srities ar raiščių traumos, kaulų lūžiai.

„Dalis traumų yra susijusios su tuo, kaip paslydę pacientai krenta ir atsimuša į žemę. Dažnai pasitaiko galvos sumušimai, o jeigu pacientai krenta aukštielninki, ant pakaušio, sužalojimai gali būti ir rimtesni. Taip pat dažnai sužalojama viršutinė galūnė – riešo sąnario sritis, alkūnės sąnario sritis, peties sąnario sritis“, – vardija A. Sipavičius.

Tarp žiemos sezonui būdingų traumų gydytojas išskiria ir termines traumas, susijusias su oro sąlygomis. Tokioms traumoms priskiriami įvairūs nušalimai.

Kreiptis į gydytoją ar gydytis namuose: situacijos rimtumą išduoda keli požymiai

Paklaustas, kokiais atvejais paslydus ar parkritus tikslinga kreiptis į gydytoją ir į kokius simptomus reikėtų žiūrėti rimtai, A. Sipavičius atsako, kad tai priklauso nuo to, kaip patys individualiai vertiname situaciją.

„Jeigu yra labai didelis skausmas, akivaizdi deformacija arba, kaip kartais pacientai sako, išgirdo kažkokį trakštelėjimą, tai tokiu atveju galime įtarti didesnę traumą. Jeigu sąnarys visiškai nefunkcionuoja, galūnėje iš karto atsiranda kažkokia deformacija, kraujosruva ar hematoma, tai su tokiomis traumomis geriau tiesiai kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Be rentgeno, instrumentinio ištyrimo ir specialisto konsultacijos nustatyti sužalojimo ir priskirti konkretaus gydymo nepavyks“, – teigia gydytojas ortopedas traumatologas.

Tokiais atvejais, kai slystelėjus trumpam suskaudo čiurną, bet vėliau skausmas apmažėjo, arba kai pargriuvus susimušama, bet tiek galūnė, tiek sąnariai funkcionuoja, gydytojas rekomenduoja gydytis namuose.

„Gydantis namuose reikia suteikti sužeistai galūnei ramybę. Tą sąnarį, ar kitą sumuštą vietą, galima pašaldyti ledu ar kitomis šaldymui skirtomis priemonėmis, tačiau nereikėtų jų dėti tiesiai ant odos, o įvynioti į kokį nors rankšluostėlį. Jei skausmas didesnis, gali prireikti ir vaistų nuo skausmo. Bet, aišku, gydantis namuose yra svarbiausia suteikti ramybę tai vietai, kurią skauda“, – pataria A. Sipavičius.

Nors gydydamiesi namuose tikimės, kad netrukus skausmas ir diskomfortas pradės mažėti, kartais nutinka atvirkščiai. Todėl traumatologas įspėja: jeigu gydantis namuose skausmas didėja, reikia apsilankyti pas gydytoją.

Tokiais atvejais, kai po traumos pastebime deformacijas sumušimo vietoje, reikėtų nepamiršti mobilizuoti nukentėjusios galūnės. Tam tinka bet koks standus daiktas, kuriuo galima aprišti skaudamą sąnarį ar galūnę. O jei padedame mobilizuoti galūnę pastebėtam nukentėjusiam praeiviui, kuris guli ant žemės, svarbu pasirūpinti, kad žmogus nesušaltų, ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Traumatologas perspėja, kad nereikėtų patiems bandyti taisyti pastebėtų deformacijų – geriausia važiuoti tiesiai į ligoninę, o jei atvejis atrodo sudėtingas, išsikviesti greitąją pagalbą.

Didelis skausmas lūžus kaului – mitas: neskausmingas lūžis gali būti „nematomas“

Kartais klaidingai manoma, kad lūžus kaului turi būti jaučiamas didelis skausmas. Traumatologas tai vadina mitu ir pastebi, kad kartais pacientai su lūžusiais kaulais į gydytojus kreipiasi praėjus savaitei ar dviem po patirtos traumos, nes skausmas nebuvo toks didelis, kad traumą patyręs žmogus įtartų ką nors rimta.

„Dažniausiai pacientai rimtai neįvertina traumų, susijusių su viršutinėmis galūnėmis. Juk rankos gali tiesiog daug nenaudoti – ant jos nereikia stotis, nereikia eiti. Įprastai tokie lūžiai, kurie nebūna ypatingai skausmingi, sutinkami prie peties ar alkūnės sąnario, ypač tada, kai lūžis nėra ženkliai dislokuotas, be didelio poslinkio. Tokie atvejai gali būti pražiūrėti, jei nesikreipiama į gydymo įstaigą, nes be rentgeno tyrimo nepasakysi, yra lūžis ar nėra“, – sako A. Sipavičius.

Traumatologas pabrėžia, kad visuomet už traumų pasekmių gydymą efektyvesnė ir paprastesnė yra traumos profilaktika.

„Jeigu pacientas mato, kad oras yra blogas, labai slidu, tuomet galbūt reikėtų atidėti nebūtinas keliones. Jeigu jau būtinai reikia kur nors išeiti, svarbu įvertinti situaciją, atsižvelgti į tai, kokios vietos yra slidžiausios, pavyzdžiui, laiptai. Svarbiausia neskubėti, eiti mažais žingsneliais, būtinai pasirinkti batus neslidžiu padu ir nešioti galvos apdangalą, nes jis sumažina smūgį krentant ant ledo“, – pataria gydytojas.

Žiema kasmet pasižymi dažnesniais traumų atvejais

Kasmet žiemą išaugusį klientų kreipimųsi dėl traumų skaičių fiksuoja ir draudikai. Apie išaugusį šių nelaimių mąstą pakalbėjome su BTA Sveikatos ir asmens žalų reguliavimo skyriaus vadovė Irina Paleckiene.

„Kreipimųsi dėl traumų skaičiaus augimą lemia sudėtingos oro sąlygos, slidūs keliai – žmonėms sunkiau vaikščioti didelėmis pusnimis, jie krinta, suklumpa ir pasitempia galūnes. Pagrindinės traumos žiemą – galūnių patempimai, stipinkaulio lūžiai, kuomet krintant yra remiamasi plaštakomis“, – sako I. Paleckienė.

Kalbant apie žiemos traumas, I. Paleckienė pastebi, kad pasitaiko ir galvos smegenų sutrenkimų, kuomet yra krentama ant nugaros, susitrenkiama galva. Anot jos, šiuo metų laiku daugiau traumų patiria vaikai ir senjorai.

„Vaikai itin mėgsta žiemos pramogas, tačiau ne visais atvejais išvyka į mišką su rogutėmis baigiasi laimingai. Ne visi vaikai nuo kalno leidžiasi atvirose tam skirtose vietose, jų kelyje lekiant dideliu greičiu pasitaiko ir medžių, ir tvorų, kai kurie kalneliai veda tiesiai į kelią.

Į rizikos grupę patenka ir vyresni žmonės, jų mobilumas yra mažesnis, jie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, yra mažiau atsargūs ir sunkiau juda, o pusnys ar slidi kelio danga dar labiau apsunkina judėjimą“, – teigia BTA Sveikatos ir asmens žalų reguliavimo skyriaus vadovė.