Svečias iš atogrąžų miškų jau skelbia Kalėdas: feisbuke plinta „kalėduko“ nuotraukos

Pražydęs kalėdinis kaktusas daugelio namuose jau pranašauja artėjančias šventes, parduotuvėse nuo šio ryškiaspalvio gražuolio sunku atitraukti akis. Ir ne veltui – mūsų niūrias ir šaltas žiemas praskaidrinantis augalas yra svečias iš tolimųjų Brazilijos atogrąžų miškų.

Žydi trumpiausiomis dienomis

Vilniaus universiteto Botanikos sodo uždaro grunto augalų kolekcijos kuratorė Teresė Jokšienė tikina, kad nelepus ir daug dėmesio nereikalaujantis Kalėdinis kaktusas galėtų būti ne trumpalaikiu šventiniu džiaugsmu, o nuolatine kiekvienų namų puošmena.

Kalėdiniu kaktusu arba meiliai „kalėduku“ vadinamas augalas yra tikrasis plokštenis (Lot. Schlumbergera truncata) ir priklauso kaktusinių šeimos augalų genčiai. Ypatingas jis tik tuo, kad žydi tada, kai aplink niūri pilkuma, akims labai trūksta ryškių spalvų ir įprastos žalumos.

Natūraliai šis kaktusas auga Brazilijoje, drėgnuosiuose pietryčių pakrantės atogrąžų miškuose, nedideliame plote – niekur kitur neaptinkamas, todėl tos vietos dabar saugomos, kad išliktų natūralios plokštenio augimvietės. Tikras plokštenis yra epifitas – jo šaknys nesiekia žemės, o yra prisitvirtinusios prie medžio šakų. Tamsiuose atogrąžų miškuose pasilypėjęs aukščiau, nors ir yra šešėlyje, šis augalas gauna daugiau šviesos.

Atogrąžų miškai drėgni, dieną oras įšyla net iki 30 laipsnių, naktį – gerokai atvėsta. Natūralioje gamtoje šis augalas drėgmę gauna iš lietaus ir oro.

Pasak Vilniaus universiteto Botanikos sodo biologės T. Jokšienės, augalas pradėtas kultūrinti daugiau nei prieš 200 metų, tačiau vis dar yra išsaugojęs natūraliose augimvietėse susiformavusias savybes – žiedus pradeda krauti tik tada, kai diena trumpesnė nei 11 valandų, todėl pražysta prieš pat Adventą.

„Dėl to tikrasis plokštenis ir yra vadinamas kalėdiniu kaktusu“, - sakė biologė.

Kaktusas, bet kitoks

Gavę dovanų ryškiažiedį kalėdinį kaktusą, įspėja biologė, neapsigaukite. Šis kaktusas kitos, nes yra ne dykumų, o drėgnų miškų augalas. Jam reikia drėgmės - oras santykinis drėgnis turi būti 60-70 procentų, todėl perdžiūvusi žemė „kalėduką“ gali labai greitai nudžiovinti.

Žydi šis augalas ilgokai, bene du mėnesius, tačiau norint džiaugtis jo žiedais dar ir po švenčių, reikia išmokti su „kalėduku“ susidraugauti. Kalėdinis kaktusas nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, jam reikia šešėlio ir drėgno oro. Todėl negalima vazono su augalu laikyti prie radiatorių ar krosnelių. Jei kambariuose oras sausas, teks šiek tiek jį dirbtinai padrėkinti.

„Tai yra visai nesunku: paimkite platesnę vazą, pripilkite vandens, įdėkite didesnių akmenukų, ant kurių būtų galima taip pastatyti vazoną, kad jo dugnas nesiektų vandens. Kalėdiniam kaktusui patiks kylantys vandens garai, todėl jis galės ilgai jus džiuginti savo žiedais“, - pataria Vilniaus universiteto Botanikos sodo uždaro grunto augalų kolekcijos kuratorė T. Jokšienė.

Abejojantiems, ar tai tikrai kaktusas, biologė pataria gerai apžiūrėti jo narelius. Kaip ir kiti kaktusai, „kalėdukas“ turi areoles, iš kurių auga po vieną ar kelis šerelius.

Mėgsta šviesų pavėsį

Daug dėmesio kalėdinis kaktusas nereikalaus ir jei nuspręsite jį pasilikti auginti. Tačiau šiek tiek pastangų prireiks. Pirmiausia teks nužydėjusį augalą persodinti.

Pasak biologės T. Jokšienės, visi augalai į Lietuvą atvežami pasodinti durpėse. Jos greitai perdžiūsta, o būdamos sausos, nesugeria vandens – dažniausiai jis išbėga pro vazono apačioje esančias skylutes, todėl net ir laistomiems augalams gali pritrūkti drėgmės.

Kadangi „kalėdukas“ yra epifitas, toks pat kaip orchidėjos, irgi augančios ant medžio šakų, jo šaknims reikia ir drėgmės, ir oro. Todėl žemė, į kurią jį sodinsite, turi būti labai puri ir lengva. Tiktų durpės, sumaišytos su daržo žeme, jei ji nėra molinga. Į mišinį dar galima įmaišyti medžio žievės gabaliukų, kurie sulaikys ir ilgiau išsaugos vazone drėgmę.

Biologė pataria „kalėduką“ įkomponuoti šalia kitų, didžialapių augalų. Jis gražiai atrodys ir gerai augs fikuso ar kitokio augalo pavėsyje, šio augalo lapų garinama drėgmė sukurs ir „kalėdukui“ reikalingą mikroklimatą.

Jei sąlygos tiks, tikrasis plokštelnis smarkiai išsikeros, jo šakos svirs žemyn, todėl patariama iš karto sodinti augalą į sunkesnį vazoną arba įdėti jį į kitą masyvesnį indą.

Kad kaktusas greičiau augtų, patariama jį patręšti - pavasarį lapinių augalų trąšomis (jose gausu
azoto), vasarą – fosforo turtingomis žydinčių gėlių trąšomis. Tinkamiausios būtų skirtos kaktusams.
Bet jų neturint, galima naudoti ir kitas, tik mažesnės koncentracijos.

Žiedus krauna tamsoje

Vilniaus universiteto Botanikos sodo biologė pripažįsta, kad dažnai girdi klausiant, kodėl kalėdinis kaktusas nežydi.

„Žiedpumpurius šis augalas pradeda formuoti rugsėjo – spalio mėnesį, kai diena smarkiai sutrumpėja. Jei kambaryje, kur auga kalėdinis kaktusas, vakarais įjungiamas apšvietimas ir namų šeimininkai ilgai vakaroja, kaktusas gali ir nepražydėti – augalui diena dirbtinai prailginama. Kuo daugiau trumpų dienų, tuo didesnė tikimybė, kad augalas sukraus žiedus“,- sakė T. Jokšienė.

Specialistė pataria nežydinčius kalėdinius kaktusus statyti tose namų vietose, kuriose mažiau būnama, rečiau jungiamas kambarių apšvietimas. Tačiau ir per mažai šviesos – negerai: „kalėduko“ nareliai pailgėja, išblykšta.

„Kaip ir visiems augalams, jam irgi reikia dienos šviesos, nemėgsta tik saulėkaitos. Negalima šio augalo statyti prie radiatorių, nes naktį oro temperatūra turi būti bent 2 laipsniais žemesnė, negu
dieną. Apsaugoti reikėtų tik nuo skersvėjų ir kambarių vėdinimo metu plūstančio vėsaus oro gūsių,“ - sakė biologė.

Pasak T. Jokšienės, „kalėdukas“ žydi tik žiemą, kai dienos trumpėja. O po Naujųjų metų pradėjus
joms ilgėti, Velykoms artėjant pražys velykinis kaktusas. Abu labai panašūs savo išvaizda, tik
skiriasi žiedų forma.