Siekis nutolti nuo tradicinio Biblijos vaizdo: paaiškino idėją ir paslėptas prasmes
„Kuriant šią prakartėlę buvo nutolta nuo tradicinio bibijinio vaizdelio: mes perskaitome Biblijos ištrauką, kaip Jėzus gimė tvartelyje. Prakartėlė, tvartelis, ėdžios, gyvūnėliai, Jėzus, Marija, Juozapas ir piemenėliai. Ir tiek žinių. Šios prakartėlės tikslas buvo sumoderninti, pagražinti, nesugrūsti to krikščionių Dievo į tvartą, bet parodyti, kad galbūt šiais laikais karaliai gimsta kitaip. Įpinta labai daug prasmių kuriant šią prakartėlę“, – pasakoja idėjos autorius ir įgyvendintojas, žinomas floristas Edgaras Vegys.
Ir štai Kalėdų rytą Vilniaus katedros viduje pasitinka visiškai balta prakartėlė, anot E. Vegio, tam panaudota net 200 m. balto audinio, jis iškabintas visoje koplyčioje, audiniai nusileidžia nuo 10 m. aukščio, kuriamas švaros ir prabangos įvaizdis.
„Prakartėlė net savotiškai sterili, nes Jėzus patalpintas ant baltos, blizgančios, sterilios scenos, čia pamatysite tik Jėzaus skulptūrą, o Marija su Juozapu lieka šešėliuose, jų nesimato, šviesos srautas nukreiptas tik į patį Jėzų. Mintis buvo, kad krikščionių Dievui išganytojui duodame sceną, ant kurios kalba šių laikų pranašai – politikai, influenceriai, žinomi žmonės, kurių visi klauso. Norėjosi duoti sceną tam krikščionių Dievui, kurio gimtadienį švęsime. Kai kuriems ši scena gali šiek tiek priminti ligoninę, tai irgi mintis, kad šiais laikais vaikai irgi gimtų ne tvarte, o ligoninėse.
Be to, prakartėlę norėjosi kartu padaryti ir prabangią, dėl to skliautą puošia baltų beržo šakų sietynai, kurie gali mums priminti debesis, galbūt paukščių lizdus, kas irgi yra gyvybės simbolis. Tie balti sietynai puošti šimtu tikrų Swarovski kristalų, jie apšviesti primena žvaigždėtą dangų, tačiau kartu priduoda ir prabangos. Karaliai ne tvartuose auga, jie gyvena rūmuose ir jei kažkada Jėzus gimė tvarte, galbūt šiais laikais jis gimtų rūmų aplinkoje, nereikia jo grūsti į tvartą, reikia jam duoti tai, ko jis vertas šiais laikais, ką mes jam galime duoti šiandien ir kaip jo gimimą galime švęsti“, – prakartėlės idėją komentuoja E. Vegys.
Į žmones kreipiasi šių laikų kalba
Anot floristo, tokios kompozicijos tikslas – prakalbinti šiuolaikinį žmogų, o tai padaryti pasitelkiant senus ženklus ir simbolikas – itin sudėtinga:
„Jei norime prakalbinti šių laikų žmogų – reikia kalbėti jo kalba: galbūt per estetiką, per grožį, per kitokią žinutę. Jei ateis žmogus ir sakys „vau, gražu“ – mūsų tikslas jau yra pasiektas, jei sakys „kitoniška“ – taip pat tikslas pasiektas. Net jei sakys „kažkaip neįprasta, gal nereikėjo taip daryti“ ar net susierzins – tikslas taip pat pasiektas, reiškia tai paskatins žmogų mąstyti ne apie tvartą ir aveles ir kiaulytes, kurie yra aplink Jėzų, o apie mus, kurie turėtume pas jį ateiti“.
E. Vegys sako sulaukęs Vilniaus katedros klebono kreipimosi dėl prakartėlės kūrimo dar liepos mėnesį, nuo tada ir pradėjo galvoti, kaip šią žiemą nustebinti vilniečius ir sostinės svečius. Rudeniop pradėti intensyvesni svarstymai, kaip įgyvendinti idėją, mat Vilniaus arkikatedra bazilika – paveldinis pastatas, kas reiškia, kad čia negalima nė vinies į sieną įgręžti, tenka ieškoti kitų sprendimų. Prakartėlės įrengimas truko penkias dienas, o prie to dirbo trys žmonės – pats Edgaras, jo kolegė Agata ir katedros zakristijonas Antanas. Prakartėlė bus eksponuojama nuo Kalėdų ryto iki pat vasario 2 d.
