Vynų žinovė, kaip ir visa 25-mečių karta, keičia Lietuvoje nusistovėjusias normas, domisi naujovėmis ir semiasi patirties visame pasaulyje, taip į savo šalį atnešdama naujų spalvų iš kitų kultūrų.
- Lietuviai sėkmingai kaupia žinias apie vyną, tampa ekspertais, kurie, pavyzdžiui, teisėjauja Dekanterio festivalyje JAV ir patenka tarp dešimties geriausių Amerikos someljė. Kaip nutiko, kad iš neišmanėlių tapome vyno žinovų tauta?
- Vyno kultūra Lietuvoje po truputį įleidžia šaknis. Turime palankią aplinką, pasirinkimų laisvę, kai žmogus gali kaupti žinias ir tyrinėti jam įdomius dalykus.
Žmonės dalijasi žiniomis ir patirtimi, gali atrasti bendrą pokalbio temą, nors tikrų vyno žinovų nėra daug. Vyno ekspertų tauta lietuvių dar negalime vadinti.
O įvairios varžybos, konkursai ir mokymai, kur lietuviams pasiseka – tai tik atviro ir laisvo pasaulio siūlomos galimybės tobulėti.
- Kokių savybių reikia, norint pažinti ir tyrinėti vyną?
- Labiausiai reikia noro. Vyno pažinimas – labai plati sritis. Someljė žinioms ir įgūdžiams sukaupti reikia labai daug laiko.
Tenka kiekvieną dieną skaityti ir mokytis. Tenka sekti naujienas, pavyzdžiui, apie orų permainas Prancūzijoje, nes tai lemia vynuogių derlių. Tad ryžtas ir noras negali būti vienadieniai.
- Tau tai yra darbas, hobis ar aistra?
- Tikriausiai tai apima viską. Someljė veikla yra gyvenimo būdas – informacijai ir naujoms žinioms negaliu tiesiog atsukti nugaros ir sustoti. Dirbu visada. Niekada nebūna taip, kad užveri darbovietės duris ir pamiršti, ką nuveikei per dieną.
Net nuėjusi pavakarieniauti po darbo, nori-nenori atkreipiu dėmesį ir įsiskaitau: „Įdomu, kokia šio restorano vyno korta“. Man toks gyvenimas ir užsiėmimas patinka. Džiaugiuosi savo pasirinkimu, kuriam skiriu didelę savo laiko dalį.
- Vynui subręsti reikia laiko. Someljė meistriškumą taip pat augina laikas ir patirtis. Ar netrūksta pasitikėjimo pasakojant apie vyną ir patariant vyresniems žmonėms?
- Nelaikau savęs visiška profesionale, kuri žino viską. O ir vyresni žmonės būna nevienodi. Labai priklauso, su kuo bendrauju: ar su paprastu klientu, ar su žinovu, vyresniu someljė.
Man svarbiausia supažindinti lankytoją su vynu, tad paaiškinu, kaip gėrimą reikia ragauti, degustuoti, perprasti skonio savybes.
Daugelis paprastų klientų tikrai nežino tiek, kiek aš žinau, todėl jaučiuosi patogiai ir drąsiai. Dėl savo žinių neabejoju.
- Kokių mitų esi girdėjusi apie vyną, o dabar galėtum išsklaidyti?
- Vyno tema yra labai plati, todėl natūralu, kad mitų pasitaiko kone kiekviename žingsnyje. Tačiau mitams aš neskiriu daug dėmesio. Nesistengiu jų „išravėti“ ir po vieną sulaužyti.
Manau, kad mitai atsiranda iš nežinojimo. Kai žmogus nežino, jis pradeda išsigalvoti ir fantazuoti apie vyno darymą, vyno laikymą, brendimą ir t. t.
Stengiuosi nežinojimą pakeisti žinojimu. Tai geriausias būdas įveikti visus mitus ir pramanus.
- Ką pasakytum tiems, kurie gąsdina, kad vynas yra tiesus kelias į alkoholizmo liūną?
- Tai senosios kartos nuostata. Jiems vynas yra alkoholis, ir taškas.
Vynas jiems nėra objektas, apie kurį verta kalbėtis ir diskutuoti, kurį verta ragauti ir degustuoti. Jiems alkoholis – tai ir girtuoklystė. Su tokia nuomone nesutinku.
Būtent tam ir reikalingi someljė – kad šviestų ir pasakotų apie vyną, saikingą vartojimą ir pažinimą, derinimą su maistu.
- Kaip su mitu, kad gero vyno neįmanoma įsigyti prekybos centre?
- Geras vynas, manau, yra tas, kurio skonis patinka. Aš prekybos centre randu man patinkančių vynų – ir tai nebūtinai brangūs gėrimai.
Žinoma, visada stengiuosi paragauti naujo gamintojo ar įdomesnės vynuogių veislės vyną.
Prekybos centre tikrai galima rasti vyną, derantį prie vakarienės patiekalų.
- Mitų netrūksta ne tik apie vyną, bet ir apie tavo bendraamžių kartą: neva jie tinginiai, žemės nesiekiantys svajokliai ir t. t. Ar tai – irgi žinių stygiaus pasekmė?
- Ne, tai nėra žinojimo trūkumas. Kiekviena karta būna apipinama mitais ir stereotipais, kiekviena karta skirtingai prisitaiko prie aplinkos, kuria savo gyvenimo strategijas. Čia susipina skirtingos nuomonės, įžvalgos ir požiūriai.
Tiesiog paneigti mitus apie žmonių kartą kur kas sudėtingesnis uždavinys negu paneigti pramanus apie vyną. Kalbėdami apie gyventojų kartą negalime į talką pasitelkti skaičių, datų, duomenų apie vintažą, kritulių kiekį ir saulėtas dienas...
Griaunant mitus apie kartą kyla emocijų audros, turime paisyti individualių skirtumų, patirčių. Žinoma, bet aš ir mano bendraamžiai patys labiausiai formuojame požiūrį į savo kartą ir santykį su kitais. Viskas priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų.
Jeigu lyginčiau savo kartą su vynu, ji man primintų božolė – jauną, lengvą, kvapnų vyną. Gėrimas, kuriame gali atpažinti potencialą, bet jam dar trūksta laiko.
- Kokioje vyno šalyje norėtum gyventi?
- Visur. Tikrai nėra vienos šalies, kuri būtų pagrindinė. Noriu nuvykti į Italiją, į Prancūziją, į Ispaniją, į Portugaliją, nes kiekviena šalis yra skirtinga. Net toje pačioje šalyje galima rasti gausybę vyno kultūros atspalvių – Italijoje yra 20 skirtingų regionų ir kiekviename iš jų viskas kitaip.
Tad išsirinkti vienos šalies negalėčiau.
- O kaip jautiesi Lietuvoje?
- Jaučiuosi labai gerai, be kalbų. Lietuva yra mano tėvynė, čia viską turiu, viskas yra. Aplink mane šeima, draugai, savi žmonės. Aš čia gimiau ir čia užaugau.
Tikrai nepeikiu žmonių, kurie emigruoja ar išvažiuoja pagyventi kitur. Tai – jų pasirinkimo laisvė. O mano pasirinkimas Lietuva. Savo planus kuriu čia.
Žinoma, išvykti tobulintis, pasimokyti užsienyje visada gera ir įdomu. Bet nuolatinį tolesnį gyvenimą įsivaizduoju tik čia, Lietuvoje. Jeigu kas nors tikina, kad čia gyventi blogai – mitas ir nesąmonė.
- Dėkoju už pokalbį, Silvija.
Projektas „Karta 25“ suteikia sceną nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai, nuo kurios pasirinkimų priklauso, kokia Lietuva bus rytoj. Tai istorijos apie žmones, augusius kartu su laisva šalimi, jų tikslus, užsiėmimus ir požiūrį į gyvenimą, darbą, karjerą, tobulėjimą. Projekto viešinimą palaiko prekybos tinklas „Maxima“.