Šio monumentalaus kūrinio specialaus įrašo atlikimui susitelkė didžiulės pajėgos: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, valstybinis choras „Vilnius“ ir publikai puikiai pažįstami atlikėjai – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė bei tarptautinių festivalių laureatas ir operos solistas Merūnas Vitulskis.
Pasak šią muzikinę istoriją sukūrusio kompozitoriaus A. Jasenkos, simfonija buvo komponuojama pagal specialiai ir kruopščiai atidarymo renginiui apgalvotą scenarijų. Muzika apima du vektorius, veikiančius abu vienu metu – praeitį ir dabartį.
„Lietuva ir Kaunas, atgavus nepriklausomybę, atgimė iš pelenų. Tuo metu atsirado savarankiškas mąstymas, kūrėsi muzika, architektūra, poezija. Man buvo lengva kurti muziką, nes aš turėjau režisieriaus pasiūlytą kryptį ir naratyvą, mąstymo būdą, apie okupuotą, bet turėjusią galimybę atsigauti, tautą. Šioje muzikoje savo emocinę būseną aš išgyvenau asmeniškai, mąsčiau apie tai, kodėl taip buvo, kas man skauda, svarsčiau istorinį kontekstą ir numačiau ateitį“, – simfonijos sukūrimo subtilybėmis dalijosi kompozitorius.
Atidarymo renginio metu muzikinę šio kūrinio kalbą papildys vaizdai, spalvos ir scenografija, susiliejantys į vientisą, didingą ir iškilmingą pasakojimą.
Pasak „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovės Anos Kočegarovos, prie Europos kultūros sostinės programos kūrimo prisidedančią komandą šiandien net sunku ir suskaičiuoti: ją kuria per šimtas kultūros organizacijų, partnerių, prisijungia vis daugiau menininkų: režisierių, scenografų, choreografų, kostiumų kūrėjų, šokėjų, padedančių įkūnyti realybe tampančią Kauno svajonę.
Didysis atidarymas yra Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis. Trilogiją sudarys net trys savaitgalio trukmės renginiai, kuriems rengiami analogų Lietuvoje neturintys įspūdingi šou po atviru dangumi. Juos režisuoja ir atidarymo programą sudaryti padeda puikus režisierius Chris Baldwin, turintis ilgametę patirtį dirbant su didelės apimties renginiais.
„Nors vis dar gyvename karantino sąlygomis, ruošiamės tikram renginiui, subursiančiam kauniečius ir miesto svečius. Šis renginys yra svarbus ne tik Kaunui ir Lietuvai, bet ir visai Europai. Gyvename neramiais laikais: Europą drąsko konfliktai, mūsų visuomenė taip pat yra susikaldžiusi. Vienybė, kurią įžiebia Europos kultūros sostinė, ar tai būtų atidarymas, ar kita programa, ji tarsi turėtų įkvėpti daugiau susikalbėjimo, dėmesio savo istorijai ir grąžinti mus į taikesnį būvį“, – apie programos idėją pasakojo A. Kočegarova.
Visą išsamią Europos kultūros sostinės metų programą planuojama pristatyti rugsėjo mėnesį.