Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvusiose Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėse, aštuoniose Rusijos imperijos gubernijose, gyveno apie 2 mln. litvakų – taip vadinami šio regiono žydai. 2 milijonai – tai 12 proc. gyventojų. Kaune, gubernijos centre, žydų buvo net 35,32 proc. Dabar mieste žydų – vos keli šimtai.

Dar XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje po pasaulį pasklidę litvakai po Holokausto liko mažiausia žydų grupe pasaulyje. Šiandien litvakai gyvena Izraelyje, JAV, Pietų Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje. Ne vieno jų šaknys – Kaune. Kaune, kuris, 2022 m. tapęs Europos kultūros sostine, pirmąkart rengia šį forumą.

Dvi dienas VDU Didžiojoje salėje vyksiančiame renginyje numatoma turtinga kultūrinė programa ir garsių menininkų, mokslininkų bei kultūros pasaulio atstovų diskusijos apie tai, ką reiškia būti litvaku bei bendros lietuvių ir žydų tapatybės paieškas. Bus klausiama, ar menas padeda prisiminti, ir ar atminties įamžinimas gali padėti kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą bei dialogą.

Litvakų kultūros forumas – iki lapkričio vyksiančio jau tradicinio „Kaunas 2022“ inicijuoto Istorijų festivalio programos dalis. Kaip teigia programos „Atminties biuras“ kuratorė, šių metų festivalio leitmotyvas – kelionė namo – reiškia ne tik gilesnį miesto, jo istorijos ir savęs joje pažinimą, bet ir galbūt pirmąjį apsilankymą savo tėvų, senelių, protėvių žemėje. Žemėje, į kurią įžengti ilgus metus buvo per skaudu. Taip nutiko tokiems „Kaunas 2022“ programoje pristatomiems pasaulinio garso menininkams kaip Williamas Kentridge’as, kurio paroda visus metus gausiai lankoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Šie metai tapo galimybe su savo kūryba į protėvių žemę atvykti ar grįžti ir tokiems menininkams, kaip Jenny Kagan, Philipas Milleris, Bruce‘as Clarkas, Marilia Destot ir kiti. Dauguma jų savo patirtimi pasidalins Litvakų kultūros forumo programoje. Prie jų prisijungs akademinio pasaulio žvaigždės, Litvakų kultūros forumo patariamosios tarybos nariai – prof. Antony Polonsky, prof. Peter Salovey, prof. Tsvia Walden ir kiti.

Dvi dienas truksiančią forumo programą praturtins žydiškajai atminčiai skirtos parodos, spektakliai ir koncertai. Kalendoriuje – tokie renginiai, kaip JK menininkės Jenny Kagan interaktyvi paroda „Iš tamsos“, mezuzų tradiciją primenantis Jyll Bradley instaliacijų maršrutas „Slenkstis“, tarpukario fotografų Maušos Levio ir Šimono Bajero fotoparoda, Simano Karczmaro tapyba ir kt. Rugsėjo 29 d. „Žalgirio“ arenoje vyks Marijos Krupoves jidiš dainų koncertas, skirtas žydiškai miesto atminčiai ir ypatingai Kauno dvasiai.

Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – dar viena ypatinga premjera, rengiama jau ne pirmus metus. Tai PAR kompozitoriaus Philipo Millerio ir Jenny Kagan „Kauno kantata“. Joje muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. Įspūdingas muzikos ir vaizdų labirintas kuriamas bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos ir užsienio atlikėjais.

Premjerą „Žalgirio“ arenoje atliks daugiau nei 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, profesionalūs ir bendruomenių chorai ir ansambliai. „Kantata ragina atverti sunkias traumines temas. Ji kviečia į akistatą su savimi, skatina kalbėti apie sudėtingus pasirinkimus dramatiškų įvykių akivaizdoje. Todėl ji yra itin aktuali šių dienų karo kontekste“, – įsitikinusi D. Price.

Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno žydų bendruomenė.

„Kaunas 2022“ Litvakų kultūros forumo programa skelbiama čia, registracija jau prasidėjo.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją