„Kampanija „Mes Išaugom“ buvo nominuota net keturiose kategorijose – Filmo kūrybos menas, TV reklama, Vaizdo klipai ir filmai internete bei Integruota reklama. Pastarojoje gavome aukščiausią įvertinimą. Tarptautinė komisija labai teigiamai įvertino projektą nuo drąsaus kūrybinio koncepto iki realizacijos bei pasiektų rezultatų. Tai – svarus įvertinimas „Kaunas2022“ komandai, kūrybinei agentūrai „Marios“ ir medijų partneriams, kurių pagalba įgyvendinome plačią ir stiprią komunikacijos kampaniją“, – teigė „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovas Danas Viluckas.
„BalticBest“ konkurse darbus vertino ir apdovanojimus skyrė autoritetinga bei įvairialypė marketingo profesionalų komisija iš skirtingų šalių: Surinamo, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Islandijos ir Jamaikos. Paminėtina, kad ne visoms kategorijoms komisija skyrė aukso ar sidabro medalius. Pritrūkus cinkelio, kai kuriose kategorijose aukščiausias įvertinimas buvo bronzos medalis, kitose neapdovanota nė bronza. Komisijos verdiktui buvo pateikta daugiau nei 200 darbų iš aštuonių šalių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Atspindi Kauno virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę
„Kaunas 2022“ kampanija „Mes išaugom“ kalba apie tai, kad Kaunas išaugo iš laikinosios sostinės ir 2022-aisiais taps šiuolaikine Europos kultūros sostine. Reklamos agentūros „Marios“ kūrybinės komandos teigimu, kampanija siekta parodyti maksimaliai autentišką, ne dirbtinai oficialų miesto portretą, sukonstruotą iš Kauno praeities, atminties, nostalgijos ir energingo, protestuojančio, alternatyvaus gatvės poezijos, slemo, garso takelio.
„Kuriant šią kampaniją, ypač vaizdo klipą, vaizdo medžiagos autentiškumas, kolektyvinės atminties, kokį Kauną prisimena skirtingos kartos, perteikimas buvo svarbiausia. Turėjo būti unikalu ir kartu atpažįstama, žadinti nostalgiją, ir atrodyti, skambėti šiuolaikiškai ir moderniai, nes tokia bus būsimų renginių programa. Pasirinktas kelias visą klipą konstruoti iš archyvinės medžiagos buvo drąsus sprendimas. Reikėjo atspindėti šimtus kitąmet vyksiančių skirtingų kultūros renginių, parodyti, kad „Kaunas2022“ programa bus skirta visiems – bendruomenėms, kauniečiams, miesto svečiams, – o ne dar vienas menininkų menininkams kuriamas festivalis. Visa tai reikėjo padaryti sudėtingomis pandemijos sąlygomis, kai organizuoti darbą, įgyvendinti šį kūrybinį sumanymą, buvo tikrai sudėtinga. Bet mums pasisekė, darbui prie šios kampanijos, suburti didelę ir tikrai talentingą komandą, įgyvendinimo procese „integruoti“ daug skirtingų nuomonių ir kompetencijų, išlaikant kūrybinio sumanymo stilistinį vientisumą ir emocinę įtaigą“, – teigė „Marios“ kūrybos vadovė Renata Šarkauskaitė.
Anot „Kaunas 2022“ kūrybos vadovo Lauryno Rėčkaus, teiginys „Mes Išaugom“ gali būti interpretuojamas plačiai: tiesioginė jo reikšmė atspindi Kauno progresavimą, pokytį bei „prisirpimą“ Europos kultūros sostinės titului. „Tačiau žodis „išaugti“ gali turėti ir kitą atspalvį: galima išaugti senus drabužius, senus įpročius, miestą supančius stereotipus ir klišes. Mes tikime, jog Kaunas išaugo. Visomis šiomis prasmėmis“, – teigė Laurynas.
Siekia realių kultūrinių postūmių Kaune
Klipo kūrimui pandemijos sąlygomis buvo pasirinktas kelias nieko naujai nefilmuoti, o miesto portretą sukurti iš jau esančios filmuotos medžiagos – po gabalėlį iš archyvų suklijuoti užfiksuotus įdomiausius momentus į bendrą visumą. Klipe rodoma miesto įvairovė, jos nefasadinė, nepasaldinta pusė, sudaryta ir iš undergroundo, ir iš marginalinių sferų, kurios leidžia Kauną pamatyti kitais kampais ir taip, kaip nėra įprasta.
„Federico Fellini yra pasakęs, kad kūrybiškumą jam geriausiai paskatindavo įvairūs suvaržymai, pavyzdžiui, į rankas atiduotas avansas ar galutinė data filmui pastatyti. Ko gero, šiuo atveju mūsų komandai ir agentūrai „Marios“ Covid-19 suvaržymai padarė lygiai tokią pačią paslaugą – pastatė į rėmus, kuriuose kūrybiškas ir skvarbus sprendimas buvo neišvengiamas. Ką jau kalbėti apie tai, jog esame viešas projektas, skrupulingai skaičiuojantis ir audituojantis kiekvieną išleistą centą.
Fantastiška, jog absoliučiai tik vietinei auditorijai skirtas reklaminis produktas puikiai įvertintas ir suprastas tarptautiniame lygyje“, – teigė L. Rėčkus. Anot jo, šios kampanijos galutinė misija yra ne apdovanojimai ar parodymai televizijoje, o realus kultūrinių postūmių jausmas Kaune.
„Sukryžiuotais pirštais su laikomomis špygomis nekantriai laukiu 2022-ųjų. Bus įdomu“, – intrigavo L. Rėčkus.
Europos kultūros sostinės metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška kultūros scena – čia renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.