Prestižinėje Milano dizaino savaitėje – „Kaunas 2022“ kuruojama paroda

Milano dizaino savaitė – vienas svarbiausių įvykių dizaino pasaulyje. Birželio 7–10 d. vykusiame renginyje tarptautinė publika galėjo susipažinti ir su Baltijos šalių menininkų darbais. „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuruojama paroda „The Baltic Vibe“ pristatė 7-ių kūrėjų iš Lietuvos, Estijos bei Latvijos keramikos ir stiklo dizaino objektus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Niekas nepaneigs, kad tris Baltijos šalis sieja ne tik sienos žemėlapyje, bet ir istorinis paveldas, kolektyvinės atminties gyvumas bei gamtos unikalumas. Natūralu, kad visa tai įkvepia ir vietos menininkus, kurių kūryba, turinti savitą, unikalų braižą, tuo pačiu turi ir bendrų, baltiškų sąlyčio taškų. Juos menininkai atskleidė parodoje „The Baltic Vibe“.

Milano dizaino savaitės ekspozicijų erdvėje „Milano Luiss HUB“ birželio 7-10 dienomis pristatyta paroda sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Iki birželio 30 d. ją bus galima išvysti Lenjane, „Tozzo Atelier“ erdvėje. Apie parodos idėją, lankytojų reakcijas ir Baltijos šalių menininkų panašumus pasakoja „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ ir parodos „The Baltic Vibe“ kuratorė Donata Jutkienė.

– Ar galėtumėte papasakoti, kaip kilo idėja Baltijos šalių kūrėjų darbus pristatyti Milane?

– Viskas prasidėjo nuo atsitiktinės pažinties su Valentina Kovaļišina – menininke ir aktyvia kultūros lauko veikėja. Nors pati Valentina yra iš Latvijos, jau daug laiko gyvena Italijoje. Taip kilo mintis eksponuoti regiono menininkų darbus Milane. Mūsų tikslas – populiarinti ir pristatyti Baltijos šalių meną.

– Parodos anotacijoje rašoma, kad parodoje dėmesys sutelkiamas į Baltijos regiono gamtą ir klasikinius elementus. Ar galite plačiau papasakoti, kokie kūriniai eksponuojami?

– Pasirinkome gamtos temą ir pagrindinius elementus – vandenį, žemę, orą ir ugnį. Pagal šią temą buvo atrinktos menininkės bei jų darbai. Baltijos šalių kūryba, ypač taikomasis menas, gali būti labai platus – nuo tekstilės, dvimačių objektų iki stiklo, keramikos ir kitų trimačių mažosios plastikos kūrinių. Nusprendėme, kad šįkart pristatysime stiklo ir keramikos meno objektus. Išsigryninusios idėją, pradėjome ieškoti menininkių. Organiškai gavosi, kad kiekvieną šalį atstovauja dvi menininkės, o prie parodos prisijungė ir latvių architektas.

– Kokie lietuviški elementai, temos atsiskleidė menininkų darbuose?

– Menininkų kūrybos ieškojimuose, faktūrų dinamikoje atsiskleidė įvairialypis baltiškasis gamtovaizdis, regionui būdingi gamtos reiškiniai, susipinantys su mitologija bei folkloru.
Lietuvą atstovavo dvi menininkės – Laura Rainė ir Monika Gedrimaitė. Tiek viena, tiek kita menininkė kūryboje naudoja organines linijas, formas, susijusias su gamtos elementais.

Monikos darbai organiški, inspiruoti gamtos, bet taip pat persipynę su jos pačios pasaulėjauta, unikalia keramikos technika. Menininkę domina naujos keramikos panaudojimo galimybės: autorė pristato objektus, kurių funkcija nebūtinai susijusi su pirmine paskirtimi, darbams ji suteikia naujas sampratas, įsivaizduojamas funkcijas.

Lauros darbai siejasi su vandens tema, pelkėmis. Tai – viena svarbiausių lietuviško kraštovaizdžio dalių, atsispindinti ir folklore, šalies mitologijoje. Menininkė specialiai šiai parodai sukūrė tris kūrinius iš laisvai formuotos karšto stiklo masės.

– Darbus eksponavo 7 menininkai iš Baltijos šalių. Kas vienija šiuos kūrėjus?

– Visus menininkus vienija organiškos formos, linijos ir gamtos jausena, motyvų perteikimas. Skaitydama menininkių siųstus aprašymus nustebau – visos kūrėjos labai unikalios, jų meninės raiškos formos ir technikos skiriasi, tačiau jų emocinis fonas, gamtos pajautimas per kūrybą yra tai, kas jas jungia. Į parodą menininkės įsiliejo labai organiškai, papildė viena kitą, o tai padėjo atspindėti bendrą Baltijos šalių kontekstą.

– Parodoje eksponuojami ir Latvijos bei Estijos kūrėjų darbai. Sunku paneigti, kad šalys artimos kultūriškai, istoriškai. Ar šios šalys panašios, ar skiriasi savo dizaino, meno tradicija?

– Turi ir panašumų, ir skirtumų. Mano nuomone, su Latvija turime daugiau panašumų, bet su estais, kaip ir atstumu, taip ir kūrybos prasme, esame kiek toliau vieni nuo kitų. Visgi šia paroda nesiekėme koncentruotis į skirtumus. Norėjome atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas mus jungia, kuo Baltijos šalys yra įdomios, tačiau ir atskleisti individualios menininkių kūrybos išskirtinumą. Įdomu tai, kad visos menininkės beveik viena kitos nepažinodamos, parodoje eksponuojamuose darbuose organiškai susijungė ir papildė viena kitą.

– Jei kalbėtume kiek abstrakčiau, kaip Baltijos šalių kūrėjai atrodo tarptautiniame kontekste? Kuo išskirtiniai mūsų kūrėjai?

– Kalbant apie Italiją, Milano dizaino savaitę, Baltijos šalių paroda išsiskyrė ir sulaukė didelio susidomėjimo. Parodą pristatėme du kartus, čia susirinkę žmonės dalyvavo tikslingai, atėjusiems tikrai rūpėjo darbai, jie norėjo pabendrauti su kūrėjais, sužinoti technikos subtilybes, geriau pažinti Baltijos šalių meną, dizainą. Manau, kad susirinkusiai publikai regiono menas buvo ir savotiška naujovė, su kuria jie anksčiau nebuvo susipažinę.

– Italija – šalis, kurioje dizainas, menas itin vertinami, šalis turi ne vieną puikų kūrėją. Kaip Lietuvos darbai buvo sutikti, kokį įspūdį paliko? Galbūt girdėjote kokių nors atsiliepimų?
– Darbai buvo priimti labai entuziastingai, netgi nutiko viena smagi istorija. Po atidarymo renginio projekto iniciatorė ir vadovė Valentina dalyvavo kitame renginyje. Jame sutiko lietuvį, jai pasiūliusį nueiti į labai įdomią parodą. Kaip galima atspėti, paroda buvo „The Baltic Vibe“.

Taigi, panašu, kad įspūdis buvo teigiamas. Tikimės, kad tai puikus startas Baltijos šalių menininkus pristatyti platesniame kontekste, o užsimezgusi draugystė padės pradžią ir ateities parodoms Italijoje. Smagu, kad parodoje taip pat apsilankė ir Lietuvos Respublikos garbės konsulas Lucio Sarno, Latvijos Respublikos garbės generalinė konsulė Patrizia Signorini.

Žmonės domėjosi ne tik darbais, bet ir Europos kultūros sostine, tuo, kas šiemet vyksta Kaune, prašė rekomendacijų, norėjo aplankyti Lietuvą ir ypač Kauną. Džiaugiuosi, kad ši paroda papildė „Dizainas laimei“ programos turinį ir kad turėjome galimybę pristatyti lietuves menininkes tarptautiniame kontekste.