2022-aisiais, laisvam laisvos šalies mieste didžiuojantis Europos kultūros sostinės titulu, kai už kelių šimtų kilometrų Ukrainoje vyksta kruvinos žudynės, ne vienas „Kaunas 2022“ programos elementas įgauna naują, net svarbesnę reikšmę. Paroda „1972. Pramušti sieną“ – aukštai šiame sąraše. „Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė“, – pranešime žiniasklaidai deklaruoja organizatoriai.
Gegužės 14 dieną atidaroma paroda visą vasarą veiks netoli nuo R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte. Šios idėjos autorė ir parodos kuratorė – menotyrininkė, prof. dr. Rasa Žukienė (VDU), teigianti kad paroda, nors skirta pažymėti R. Kalantos žūties 50-asias metines, tuo pačiu akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, tiesiogiai ir visais laikais susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.
Parodoje – platus laisvo gyvenimo vaizdinių ir nepasitenkinimo tikrove spektras
„Ši paroda skirta tokiems Lietuvos gyvenimo įvykiams ir meno pasauliui, kurių egzistavimas vieniems yra jų esybės neatskiriama dalis, o kitiems, ypač gimusiems po 1990-ųjų, sunkia įtikimas dalykas. Nemažai daliai Lietuvos visuomenės jau sunku ir patikėti, kad sovietizuotoje Lietuvoje, šiapus „geležinės uždangos“ XX a. 7-9 dešimtmetyje taip galėjo būti: buvo kuriami modernūs kūriniai, atvirai stota prieš sistemą, vystėsi sovietinių hipių judėjimas, paskui vietoje laisvės, meilės ir rokenrolo sulaukta smurto, prasidėjo visuomenės minties ir meno slopinimas“, – parodos koncepciją, žyminčią lūžio tašką miesto kultūroje, aiškina menotyrininkė.
Varžymai ir prievarta kaip ir šiandien, taip ir tuomet neužgniaužia laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų 7-8 deš. Kaune ir buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas. Parodoje šiuolaikinių kauniečių žvilgsnis bus sutelktas į nepaklusniųjų ir nepaklususiųjų sistemai grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaikas ir po Romo Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.
R. Žukienei pavyko surinkti išties įspūdingą parodos komandą – R. Kalantos atminimui skirtą dalį kuruoja menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė (Kauno apskrities viešoji biblioteka), dailės ir fotografijos kūrinius parodai kartu su R. Žukiene parinko menotyrininkė Genovaitė Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), teatro ir pantomimos sritį kuruoja menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis (VDU), muzikos – kompozitorė Zita Bružaitė Kauno „Santaka“), kino programą – kritikas Gediminas Jankauskas (VDU), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ – istorijos dr. Arūnas Streikus (VU).
„Mano komanda fantastiška, o pažintys su jais ilgametės. Kiekvienas senokai man žinomi kaip savo srities žinovai ir gerbėjai. Visi ne ką tik į kultūros lauką įšokę – komandos nariai nemažai nuveikę tyrinėdami ir gilindamiesi, pusė – mokslų daktarai“, – didžiuojasi prieš dvejus metus, parodos koncepciją įtraukus „Kaunas 2022“ programą, jos kolektyvą subūrusi R. Žukienė. Anot menotyrininkės, užkrėsti kolegas savo idėja nebuvo sunku.
Gitaros iš vogtų lentų ir būtinai raudoni karoliai
„1972. Pramušti sieną“ nėra tik meno kūrinių paroda. „Kauno pavasario“ nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių – be abejo, ir muzika, mada. R. Žukienei ir kolegoms, rengiant parodą, teko bendrauti – atgaivinti pažintis ar užmegzti naujas – su įspūdingu kiekiu žmonių, prisimenančių 1972-uosius.
„Įspūdingiausia man buvo tai, kad beveik kiekvienas vyresnis negu 50 metų žmogus, paklaustas apie Kauną 1972-aisiais, kai ką prisimena – akys sužiba, kaip nori papasakoti. Tiek metų praėjo, ir dar ne viskas išpasakota ir užrašyta. Išgirdau daug pasakojimų, kaip „bananų“ gavo Laisvės alėjoje 1972 metų gegužės 18 dieną, kaip cypdavo slopintuvai tėvų tranzistoriuje (jie klausėsi vakarietiškų radijo stočių), kaip lindo per tvorą į baldų fabriką, kad pasivogtų lentą gitarai gamintis, kaip klumpes Pravieniškėse kaliniai darė. Daug tokių istorijų“, – intriguoja menotyrininkė. Ji pažymi, kad rengiantis parodai pavyko aptikti unikalių eksponatų, kurie galėtų sudominti ir šalies muziejus.
„Iš pradžių buvo net drovu prašyti ano meto madingų rūbų. Vis tik 40-50 metų praėjo. Bet, pasirodo, jų yra, gavau – gavau iš vienos dailininkės, kuri pati suprojektavo audinį, atsispausdino jį Kauno fabrike, susimodeliavo ir pasisiuvo suknelę. Ir karolius nusimezgė, nes labai reikėjo raudonų karolių. Viena moteris, dabar profesorė, užsidegė idėja atkurti, numegzti iš naujo savo turėtą paauglišką krepšį su užrašu „Love, Art, Music“. Net ir tų pačių siūlų atrado. Jau turiu ir tą cool krepšį. Viską eksponuosime“, – sako R. Žukienė.
Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau neseną, tačiau mažai dabartinei visuomenei žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitur vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais. Jaunimui bus siūlomos edukacinės programos. Visa tai neabejotinai skatins aktyvesnį dialogą tarp kartų ir tautų, kurių istorijos skirtingos, bet vis dėl to yra ir daug dar neišryškintų bendrumų.
„Bendras dialogas apie laisvę ir jos ribų plėtimą mene ir sociume, mąstymas apie kultūrų įvairovę, kultūrų įdomumą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje yra aktualus ir reikalingas Lietuvoje ir Europoje. Paroda leis užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp menininkų, muziejininkų ir tyrėjų bendruomenių“, – mano parodos „1972. Pramušti sieną“ kuratorė.
Parodos vieta: Kauno centrinis paštas
Laikas: 2022 gegužės 14 – rugpjūčio 31
Organizatorius: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“
Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Vilnius), IX forto muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno miesto muziejus, Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje, Prahos miesto galerija (ir kt.)