„Ukrainian Cross-Section“ istorija prasidėjo 2010 m. Liubline: pirmoji trienalė buvo bandymas suvokti Ukrainos šiuolaikinio meno tapatybę, apibrėžti ukrainietiškumą šiuolaikiniame mene. Nuo 2010 m. „Ukrainian Cross-Section” jau pristatė 172 meno projektus ir 123 autorių bei menininkų grupių darbus.
Lapkričio 4 d. Kaune prasidėsianti penktoji trienalė siekia apžvelgti Ukrainos meną šiandien – laiku, kai ukrainiečių realijas daugiausia lemia karas. Šiame kontekste ukrainiečių meninė išraiška įgauna naują atspalvį – gana atvirą, aštrų, netikėtą ir tragišką. Trienalė taip pat siūlys pažvelgti į Ukrainos praeitį, imperijų šešėlį, kultūros naikinimą ir šiandien jaučiamus istorijos vingių padarinius.
Anot organizatorių, menas jautriai atliepia istorinius procesus. „Pastaraisiais dešimtmečiais Ukrainos menininkai ne tik atspindėjo bendrą netikrumo, nesaugumo būseną, bet ir ieškojo tinkamų žodžių bei galimybės prabilti. Šiame projekte pristatomi kūriniai – tai mūsų jausmų, įžvalgų ir apmąstymų atspindys, kuris padeda mums suprasti save pačius ir tai išsakyti pasauliui“.
Trienalės programą atidarys paroda bei performansas
Svarbiausias trienalės programos akcentas – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. Kauno centriniame pašte lapkričio 4 d. atidaromoje ekspozicijoje bus galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus. Prieš parodos atidarymą lankytojų lauks Ukrainos menininkų performansas „Kelias“. Norintieji lapkričio 5 d. galės dalyvauti ir parodos kuratorių Volodymyr Kaufman bei Sergiy Petlyuk vedamose ekskursijose ukrainiečių ir anglų kalbomis.
Anot kuratorių, parodoje dalyvausiantys menininkai pasirinkti neatsitiktinai. „Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia Volodymyras Kaufmanas.
Programoje – Ukrainos tapatybės klausimus nagrinėjančios diskusijos
„Karas yra kaina, kurią Ukraina moka, kad patrauktų pasaulio dėmesį ir išeitų iš aklosios zonos – ir šiandien yra diena, kai apie Ukrainą reikia kalbėti daugiau ir intensyviau“, – įsitikinusi trienalės vadovė Lida Savchenko-Duda.
Šių metų programoje numatytos keturios viešos diskusijos, paliesiančios kultūrinės diplomatijos, Rusijos kolonijinės politikos paliktų traumų temas. Tarp pranešėjų – Paweł Potoroczyn (filosofas, buvęs Lenkijos instituto Niujorke ir Londone, Adomo Mickevičiaus instituto vadovas), Carl Henrik Fredriksson (kultūros žurnalo „Eurozine“ atstovas), Jacek Dehnel (poetas, menininkas), Yaroslava Strikha (literatūros kritikė) ir kiti. Pirmosios diskusijos – „Discovering Ukraine (from outside and from inside)“ bei „Dancing with Empire, Falling for Empire“ vyks lapkričio 10-11 d. Diskusijos bus vedamos anglų kalba.
Meninę bei diskusijų programą praturtins ir esė knyga, skirta pristatyti ukrainiečių kultūrą užsieniečiams, sugriauti apie šalį vyraujančius stereotipus. Savo kurtus tekstus pristatys Ivan Kozlenko, Kateryna Botanova, Mykola Ryabchuk, Vitaliy Portnikov, Zoya Zvinyatskovska, Halyna Kruk bei Yurko Vovkohon – kultūros vadybininkas ir Ukrainos armijos karys, atskleisiantis, kaip kariaujantys kultūros žmonės gali perteikti šią patirtį kitiems. Diskusijų programos ir leidinio kuratorė – vertėja, leidėja ir autorė Oksana Forostyna.
Parodos atidarymas – lapkričio 4 d. 18 val. Prieš parodos atidarymą, 16 val., vyks performansas „Kelias“. Paroda Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102), pirmame ir antrame aukštuose, veiks iki gruodžio 4 d. Daugiau informacijos apie renginius galima rasti čia.
Trienalę organizuoja Kultūros strategijos institutas Lvive, Lvivo savivaldybės institucija, NVO „Aktualiojo meno institutas“ ir Virmenska 35. Projektą remia „Kaunas 2022“, Lvivo miesto taryba, ZMIN fondas ir Tarptautinis renesanso fondas (Ukraina).