Jo metu įvyko specialiai iš Japonijos atvykusio garsaus choreografo Ryu Suzuki kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ sukurto spektaklio „Esybė“ premjera, kurioje pasirodė ir vienos geriausių pasaulyje šokio trupių, NDT (Netherlands Dance Theater) šokėja Rinako Lida, taip pat kilusi iš Japonijos. Spektaklį „Esybė“ artimiausiu metu dar galėsite išvysti gegužės 10 dieną „Menų spaustuvėje“ Vilniuje ir gegužės 11 dieną Kauno kino centre „Romuva“.
Gausiai susirinkusi publika žavėjosi tradicinio jiutamai šokio pasirodymais, kuriuos dovanojo Tokijyo Hanasaki su gidayu-bushi muzikos atlikėjais Takemoto Koshikou, Tsuruzawa Sansuzu, Fukuhara Hyakushichi (Japonija) bei Vilniaus mišriu choru „Sonoros“. Šiuose spektakliuose susiliejo Eglės Žalčių karalienės, istorinės japonų karžygės Tomoe istorijų motyvai, skambėjo tradicinė lietuvių ir japonų muzika.
Kaligrafė Aoi Yamaguchi, bendradarbiaudama su Kauno šokio teatras „Aura“ šokėjais, atliko konceptualią, didelės apimties gyvą kaligrafiją, kurią lydėjo Tokijuje gyvenančio muzikanto ir multimedijos menininko Corey Fullerio garso kompozicija. Netradicinėje aplinkoje šis performansas tyrinėjo 間 (MA) – „erdvės“ mūsų gyvenime sampratą, kuri pastaraisiais metais patyrė iššūkių ir nemažai permąstymų. Kai pasaulis užsidarė, turėjome atsiriboti nuo kitų, likome savo uždaroje erdvėje ir susidūrėme su savo vidumi. Kai pasaulis susiskaidė ir mūsų laisvė buvo atimta, turėjome prisitaikyti prie naujos normos ir ieškoti būdų bei rasti erdvę, kurioje jaustumėmės saugiai. Ir mes vis dar toje kelionėje ieškome vietos, kur mūsų protai ir širdys būtų ramūs;間 (MA) – erdvė, 間 (MA) – laikas, 間 (MA) – atstumas, 間 (MA) – tyla – ir viskas tarp jų.
Aoi Yamaguchi sukūrė ir įspūdingą performansą su festivalyje pristatyta japonų menininkų So Kannno ir Takahiro Yamaguchi instaliacija „Bejausmis piešiantis robotas“, tyrinėjančia ribą tarp kūrybinės minties ir dirbtinio intelekto.
Kauno menininkų namuose vykusio tekstilės menui dedikuoto vakaro „Netobulumo estetika. Ritualas ir meistrystė kultūriniame dialoge“ buvo pristatyti Japonijos kūrėjų Atsushi ir Keiko Futatsuya ypatingos boro sashiko technikos švarkai bei lietuvių kūrėjos Jolantos Vazalinskienės kurti kimono. Pasirodymus išpildė Kauno šokio teatro „Aura“ atlikėjai su japonais šokėjais Ayano Honda ir Ken Mai. Japonų tekstilės kūrybos tradiciją pristatė dizainerė Olesė Kekienė. Lina Kusaitė supažindino renginio svečius su į gamtą nukeliančia japoniška tekstilės marginimo augalų raštais technika – tataki zome, kurią visi norintys galėjo išbandyti ir patys.
Festivalio baigiamasis koncertas apjungė Lietuvos ir Japonijos senąsias tradicijas bei šiuolaikinį meną. Koncerto partneriai Gifu prefektūra ir Jaocu miestas dovanojo wadaiko būgnų ritmus atliekamus Tokumi Kato, tradicinio instrumento liutnios kūrinį „Rashomon“, kurį atliko Tanaka Kyokusen. Pasirodymus apjungė Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai. Specialiai šiam renginiui buvo sukurtas japonų menininko Ken Mai spektaklis, kartu Skaidra ir lietuviškų sutartinių kolektyvais „Skaidrumos“, „Stuba“ ir „Gaudė“ bei japone šokėja Ayano Honda. Būgnų ritmais susirinkusią publiką nustebino ir „Auros“ šokėjas Kris Dao Nicholls, kuris taip pat yra profesionalus wadaiko būgnininkas.
Susirinkusius svečius sveikino Kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Japonijoje Shigehiro Komaru, Gifu Prefektūros gubernatorius Hajime Furuta, Jaocu miesto meras Masanori Kaneko ir Hiratsukos meras Katsuhiro Ochiai, taip pat festivalio globėjų vadovai: EU-Japan Fest generalinis sekretorius Shuji Kogi, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 vadovė Virginija Vitkienė. Renginyje dalyvavo Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki ir daug kitų svečių iš Lietuvos ir Japonijos.
Žymint Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetį specialiai festivaliui buvo nufilmuotas ir per LRT Plius balandžio 27 dieną transliuojamas japoniškos muzikos koncertas, kuriame pasirodė tokie atlikėjai kaip Vaidas Vyšniauskas, Viktorija Miškūnaitė, Agnė Sabulytė, Renata Lesieur, Zbignevas Levickis ir kiti. Šį koncertą organizatoriai kviečia pasižiūrėti LRT mediatekoje.
Festivalio „Japonijos dienos Kaune WA“ metu buvo pristatytos japonų ir lietuvių menininkų parodos, kurios lankytojų ir gegužės mėnesį. Kauno bienalė pristatė išskirtinę Japonijos ir Lietuvos tekstilės menininkų parodą „Tarp dviejų / į(si)žiūrėjimai“, kurioje eksponuojami 12 Japonijos ir 7 Lietuvos menininkių darbai, atspindintys šiuolaikinio meno tendencijas Japonijos ir Lietuvos tekstilėje, analizuojami kultūrų raiškų skirtumai ir panašumai. Parodos kuratorės dr. Prof. Hiroko Watanabe (Japonija) ir Odeta Žukauskienė (Lietuva).
Lietuvos Respublikos Istorinės Prezidentūros kiemelyje atidaryta Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmečiui skirta paroda „Lietuva ir Japonija. Širdyse mes kartu“. Šioje parodoje galima išvysti japonus, kurie apsirėdę kimono ir segėdami samurajiškus kardus 1862 m. rugsėjo mėnesį išlipo iš traukinio Rusijos imperijos stotyje, vadinamoje Kowno. Taip pat parodoje atskleidžiami tokie įdomūs faktai, kaip: kas buvo pirmieji lietuviai, apsilankę Japonijoje, pirmasis lietuvis paspaudęs ranką pačiam imperatoriui, ir vienintelis lietuvis gavęs Japonijos pilietybę.
Paroda veda per naikinančius XX a. karus, okupacijas, nepriklausomybės atkūrimą ir netgi pandemijos nuspalvintą dabartį. Ir per visus laikus galime stebėti dailininkus, moksleivius, diplomatus, keliautojus, politikus, rašytojus, misionierius, teatralus, mokytojus, muzikus, mokslininkus ir paprasčiausius žmones, kurie labai skirtingomis formomis prisidėjo ir prisideda prie santykių kūrimo.
BLC verslo centre įsikūrusioje galerijoje „Aukso pjūvis“ pristatyta senovės japonų ainų tautos kultūrai skirta Bronislaw Pilsudski paroda „Sachalino tautos“, garsaus japonų iliustratoriaus Hyrouki Mitsume Takahashi paroda „TRA“, Ilonos Junevičienės japoniškos keramikos darbų paroda „Kai upės išneša ledus“. Ypatingu festivalio akcentu tapo Kauno jėzuitų gimnazijos darbų mokytojo Alberto Juškausko sukurta meninė sakuros medžio instaliacija „10 000 vilties žiedų – žuvusiems už Ukrainos laisvę atminti“, kuriai 10 000 žiedų išlankstė per 50 prie projekto prisijungusių mokyklų moksleiviai iš visos Lietuvos.
Kauno lėlių teatre pristatytoje Evaldo Karaliaus fotografijų parodoje „Shikoku 88 šventyklų kelias“ užfiksuoti 47 dienų 1200 km kelionės pėsčiomis kadrai keliaujant daugiau nei tūkstančio metų senumo piligriminiu keliu. Festivalio partnerio Autotoja Toyota ir Lexus salonuose pristatytos Ievos Liaugaudaitės zenga kaligrafijos ir Arvydo Kumpio fotografijų parodos.
Pavasarišku oru džiaugtis kvietė Laisvės alėjoje šurmuliuojanti kimono eisena, tradicinės šintoistinės Mikoši šventyklos nešimo šventė bei Haru Matsuri – Pavasario šventė Kauno Santakos parke, kurioje dalyvavo ir Ukrainos bendruomenė Kaune.