Dažnas mano, kad įsidarbinti IT srityje paprasta: jaunų specialistų realybė – kitokia
V. Šeputis nuo pat mažų dienų žinojo, kad nori tapti IT specialistu. Daug laiko prie kompiuterio praleisdavęs vaikinas visuomet norėjo suprasti, kaip veikia toji magiška dėžė. Nors dažną jaunuolį į šią sritį atveda viliojantys darbo užmokesčiai ir specialistų paklausa, V. Šepučiui svarbiausia buvo ne tai.
„Bėgant metams, augo žinios ir noras dirbti su kompiuteriais. Mano pomėgiai buvo ne tik žaidimai, bet ir kompiuteriniai tobulinimai. Tai ir paskatino mane atsidurti ten, kur esu, o IT srities darbuotojų paklausa ir atlyginimais niekada nesidomėjau", – prisipažįsta V. Šeputis.
Kauno kolegijoje įgijus kompiuterinių tinklų administratoriaus kvalifikaciją, pirmojo darbo pagal specialybę paieškas jis apibūdina kaip sėkmingas. Vis dėlto, jis pažymi, kad „pralaužti ledus" ir susirasti pirmąjį darbą IT srityje nėra taip paprasta, kaip dažnas įsivaizduoja, o jeigu pavyksta tai padaryti greitai – tai yra sėkmė, o ne taisyklė.
„Po studijų iš tiesų man labai pasisekė, nes darbą gavau sąlyginai greitai. Praėjo galbūt mėnesis po studijų, kai sugebėjau susirasti IT techniko poziciją. Tai buvo tik pačių kompiuterių tvarkymas, bet man tame darbe prireikė daug žinių, įgytų kolegijoje – tai darbas su tinklais, pačių kompiuterių tvarkymas, programinės įrangos prižiūrėjimas. Pirmame darbe daugiausiai laiko turėjau prižiūrėti internetinio tinklo infrastruktūrą, kad pagrindinėje bazėje visą laiką būtų užtikrintas interneto ryšys, kad veiktų darbuotojų kompiuteriai ir jų visi komponentai – spausdintuvai, lauko apsaugos sistemos, kameros. Tame darbe įgijau velniškai didelė kiekį įvairios patirties, kurią naudoju iki pat šios dienos", – sako V. Šeputis.
Nors dažnas įsivaizduoja, kad IT specialistai yra nuolat medžiojami ir be didelio vargo gali greitai įsidarbinti, V. Šeputis sako, kad jaunesnių specialistų realybė yra kitokia – todėl jis ir gali pasakyti, kad ieškant pirmojo darbo pagal specialybę jam tiesiog pasisekė.
„Jaunas specialistas ateina su žinių kraičiu, įgytu kažkur, bet kuris nėra pritaikomas konkrečiai įmonei, į kurią norisi eiti dirbti. Tik susiradus savo įmonę, kur atitinki visus reikalavimus ir atidirbus joje kokius 3–4 mėnesius, jau pradeda matytis headhunter'ių (liet. galvų medžiotojų) užklausos „LinkedIn" ir kitose platformose – jie po truputį pradeda rašinėti, teiraujasi, kaip darbuotojas jaučiasi savo esamoje pozicijoje, galbūt yra noras ją pakeisti. Tada pradeda platėti galimybės, bet sunkiausia yra prasilaužti, susirasti tą pirmąjį darbą", – pastebi jis.
Nusprendęs kelti kvalifikaciją, intensyviems 3 mėnesių kursams gavo stipendiją
Prieš tapdamas IT techniku, studijų metu V. Šeputis spėjo išmėginti ir įvairių nekvalifikuotų, trumpalaikių darbų – juos rasdavo per sistemą „Workis". Kadangi pirmo ir antro kurso studentams įsidarbinti IT srityje dėl patirties trūkumo yra beveik neįmanoma, o ir derinti studijas su nuolatiniu darbu yra sudėtinga, užsidirbti pragyvenimui teko atliekant ne tokias malonias užduotis.
„Studijų metu dirbdavau labai paprastus darbus aptarnavimo skyriuje arba atlikdavau įvairius fizinius darbus vienai dienai arba vienam vakarui. Tie darbai tikrai paskatino geriau mokytis ir labiau stengtis, kad nereikėtų to daryti ateityje ir galėčiau daryti sau patinkančius dalykus", – sako V. Šeputis.
Dirbdamas IT techniku, per vienerius metus jis pradėjo justi monotoniją ir norą patobulėti savo srityje. Todėl jo akis vis dažniau patraukdavo programavimo kursų reklamos, kol V. Šeputis apsisprendė – kodėl gi jų nepabandžius, juolab kai yra galimybė jiems gauti stipendiją?
„Pradėjau domėtis, kokius kursus siūlo „Code Academy". Susiradęs sau tinkančią programavimo kalbą, susisiekiau ir jie man pasiūlė datą, nuo kada galėčiau pradėti mokytis. Kreipiausi į Užimtumo tarnybą, gavau stipendiją ir pradėjau trijų mėnesių trukmės Php programuotojo kursus. Tikrai nebuvo lengva, kursai vykdavo nuo 9 val. ryto iki 4 val. dienos, o po jų kiekvieną vakarą stengiausi žinias gilinti savarankiškai, nes žinojau, kad vien tik perėjęs kursus be savarankiško darbo nieko nepasieksiu", – teigia programuotojas.
Mokymai buvo intensyvūs, todėl laiko dienos metu IT techniko pareigoms neliko ir teko pirmąjį darbą palikti. V. Šeputis prisipažįsta – buvo gaila tai padaryti, nes darbe buvo sukaupęs daug žinių ir džiaugėsi kolektyvu, tačiau noras kelti kvalifikaciją nugalėjo.
Vis dėlto, net ir pasinėrus į mokslus, reikėjo užsidirbti pragyvenimui. Todėl kursų metu V. Šeputis vėl sugrįžo į „Workis" platformą, kurioje rasdavo laikinų vakarinių darbų nuo 17 val. iki vidurnakčio. Įprastai tai būdavo fiziniai darbai įvairiuose sandėliuose – programuotojas prisimena, kad po visos dienos užsiimant protine veikla, išsikrauti fiziškai būdavo visai smagu.
V. Šepučio sprendimą kelti kvalifikaciją nulėmė kelios svarios priežastys – ne tik tai, kad pirmame darbe pradėjo justi monotoniją.
„Norėjau tapti programuotoju ir įlįsti į pačius kompiuterius. Norėjau darbo nuo 8 iki 17 val. namuose, jei tik yra galimybė. Darbuotis vien tik prie savo kompiuterio, nevaikštinėti taisant kitų žmonių kompiuterius. Be to, šioje srityje ir atlyginimas didesnis. Juk, gavus pirmąjį darbą, prasideda gobšumas – norisi daugiau", – sako V. Šeputis.
Pirmos dienos buvo „velniškai baisios", tačiau dabar į darbą eina kaip į šventę
Pabaigus kursus, svajonę pavyko įgyvendinti – šiandien V. Šeputis dirba programuotoju „Ecoservice" įmonėje. Tačiau darbas atsirado neiškart – darbo paieškom užtruko apie 2–3 mėnesius.
„Po studijų susirasti darbą buvo labai sunku. Tuomet jau ir pats pamačiau, kad rinka yra negailestinga – ji reikalauja daug specialistų, bet gerų. Tų vadinamųjų Junior lygio nelabai kas nori priimti. Kai aplikavau į programuotojo poziciją „Ecoservice", jie man atsakė ir pakvietė į 4 ar 5 darbo pokalbius. Mano dabartinis tiesioginis vadovas Vytautas labai pozityviai į mane žiūrėjo, jis matė, kad aš noriu mokytis ir tobulėti. Pamatęs manyje perspektyvą, nutarė surizikuoti ir priimti", – prisimena jis.
V. Šeputis neslepia, kad pirmomis dienomis naujame darbe buvo „velniškai baisu". Jis tuoj pat įsitikino, kad jo naujos užduotys – nieko panašaus į tai, ką jis veikė savo pirmame darbe.
„Viskas buvo susiję grynai su programavimu, duomenų analitika ir sistemomis, su kuriomis turėjau patirties iš akademijos. Tačiau neturėjau darbo patirties. Būdamas akademijoje, kūriau savo projektus, o dabar reikėjo taisyti kitų darbus, atlikti pakeitimus. Tai buvo tikrai sudėtinga, bet kolegų ir paties vadovo pagalba labai supaprastino darbą ir greitai įvedė į kelią", – sako programuotojas.
Po 4 mėnesių naujose programuotojo pareigose, V. Šeputis atsikvepia, kad darbuojasi laisviau nei pirmomis dienomis. Kalbėdamas ateities perspektyvas, programuotojas sako, kad šiandien pagrindinis jo tikslas – tobulėti ten, kur yra šiandien.
„Dabar į darbą einu visiškai kaip į šventę. Esu patenkintas savo pozicija ir planų kažką keisti tikrai neturiu. Ateityje noriu tiesiog ir toliau tobulinti savo žinias, kelti kvalifikaciją, kad galėčiau daugiau nuveikti dabartinėse pareigose. Neabejoju, kad jau radau savo nišą", – džiaugiasi V. Šeputis.
Kvalifikacijos kėlimui galima rasti įvairių apmokamų kursų
Sparčiai tobulėjančių technologijų darbo rinkoje kvalifikacijos kėlimas ar keitimas tampa vis aktualesnis. Nors šiandien galima rasti daugybę įvairių mokamų kursų, yra galimybių kelti ar keisti kvalifikaciją ir nemokamai. Pavyzdžiui, viena iš tokių galimybių – aplikuoti į Užimtumo tarnybos apmokamus kursus.
Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos padeda atnaujinti arba įgyti naujų kvalifikacijų ar kompetencijų, reikalingų įsidarbinti ar dirbti savarankiškai. Asmenys, pageidaujantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, gali rinktis mokymo programas, suteikiančias IT sektoriaus, inžinerijos ir kitas perspektyvias kvalifikacijas ar kompetencijas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. sausio–rugsėjo laikotarpiu įgyvendinant mokymosi paramos priemones pradėjo dalyvauti 9443 asmenys. Iš jų 3478 mokslus pradėjo profesinio mokymo srityje, 121 buvo įdarbintas pagal pameistrystės darbo sutartį, 59 pradėjo stažuotes, 23 – kompetencijų pripažinimo srityje, 3162 – neformaliojo suaugusiųjų švietimo srityje, 2600 siekė įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.
