Profesorius pareiškė, kad istoriškai lietuviai su verslu neturi nieko bendro ir jei ne žydai ir jų verslumas, apskritai dabar nieko apie tai neišmanytume.
„Mes kažkokiu būdu iš kažkur gauname mintį, kad Lietuvai reikia gyventi savarankiškai, atskirai, tvarkingai ir pan., bet didžiausia tikimybė, kad jūs esate žydai arba buvę spekuliantai. Nėra kitos versijos. Mes per žydus matome pasaulį. Per juos mes apibrėžiame, kas mes, o kas kiti“, – susirinkusiems sakė A. Bumblauskas.
Jis sukritikavo ir lietuvių polinkį didžiuotis Vytauto Didžiojo laikais. „Tas svaigulys, kad Lietuva buvo klestinčios ekonomikos, buvo didelė, plati, o po to mažėjo, suso, o dabar išvažinėja – tai klaidingas vaizdinys. Toje tapatybėje nėra verslo. Vytautas yra baudžiava“, - pabrėžė istorikas.
Būtent savos tapatybės nesuvokimas, anot istoriko, ir trukdo Lietuvai vystytis kaip versliai, pažengusiai šaliai.
Jei tapatybė nebus permąstyta, istorikas Lietuvai prognozuoja ne kokį likimą: „Mes ir toliau gyvensime iliuziniame pasaulyje su klestinčia Mindaugo ekonomika, kai paskutinis badmetis buvo 1867 m., kai lauko išvietės atsirado tik per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių įsakymu, bet lietuviai jais nesinaudojo ir pasitraukus vokiečiams juos suskaldė į malkas. Jeigu Lietuvos pažanga nebus susijusi su tapatybės permąstymu, nieko gero nebus, nes nežinosime, kas mums rūpi. Kodėl mes čia buriamės, kokia mūsų veiklos prasmė? Juk pinigus gali uždirbti ir kitu keliu. Gal net geriau kitur.“
Anot jo, dabar lietuviai yra tokioje situacijoje, kai emigruojantys žmonės pavieniui prie pasaulio prisitaiko lengviau nei pati šalis.