Prekės ženklo „Atsikeli ir varai“ savininkė, dizainerė Aušra Šeduikytė DELFI pasakojo esanti ne vienintelė, kuriai nuolat tenka susidurti su butikais – skolininkais. Paskutinis atvejis ją privertė prabilti viešai.
„Su Kauno senamiestyje, Daukšos gatvėje esančiu butiku „Naked Concept Store“ ir jo savininke Greta Jurgaityte dirbome nuo 2015 vasario vadinamos konsigancijos pagrindais, kai už prekes atsiskaitoma jas pardavus. Pradžioje viskas ėjosi gerai, bet praėjusiais metais ilgainiui tapo sudėtinga gauti parduotų prekių ir jų likučių ataskaitą.
Kadangi komunikacija tapo beveik neįmanoma, o pardavimai nestulbinantys, norėjome nutraukti bendradarbiavimą jau praėjusį pavasarį. Tačiau balandį atvažiavo prašyti dirbti toliau. Tvarkingai padirbėjome gal mėnesį, o nuo birželio vėl negavome ataskaitų, į laiškus, skambučius niekas neatsakė“, – prisiminė drabužių kūrėja.
Anot jos, galiausiai sutartį nuspręsta nutraukti. Nepaisant visų raginimų, skambučių, apsilankymų vietoje, susisiekti su besislapstančia parduotuvės savininke nepavyko. Nesulaukus jokios reakcijos, buvo išrašyta sąskaita už visas prekes.
„Gruodžio pradžioje savininkė pasirodė su prekių likučiais. Kadangi jos buvo ne visos, trūkstamus pinigus pažadėjo grąžinti iki mėnesio pabaigos. Ir vėl geranoriškai patikėjome, nes atvyko verkdama, pasakodama, kaip jai nepasisekė su verslu, kaip neturi pagalbos ir labai pervargo.
Pažadėjo grąžinti pinigus iki gruodžio pabaigos. Jau sausis, o vis dar skolinga. Vieną kartą vis dėlto atsakė ir paaiškino, jog pinigų neturi ir nežino iš kur paimti. Bet juk ne mūsų problema, kad žmogus nemoka tvarkytis su savo verslu ir pinigais. Labai liūdna dirbti su tokiais neprofesionaliais ir nesąžiningais žmonėmis“, – guodėsi moteris.
Anot jos, niekam nesinori viešai skųstis ar kam nors gadinti gyvenimą, tačiau šioje situacijoje nematanti kitos išeities.
Lietuvoje sukurti, pagaminti ir parduoti mažo tiražo kolekcijas ir taip yra nemenkas iššūkis.
„Nemanau, kad turime kažkam atiduoti savo darbus už dyka ir dar paskui gėdytis pareikalauti to, kas mums teisėtai priklauso. Norisi, kad ir klientai suprastų, iš ko susidaro drabužio kaina, kad norint išgyventi tenka dirbti ir tokius nemalonius darbus, kaip skolų išmušinėjimas. Norėčiau, kad lietuviai rinktųsi atsakingus prekinius ženklus bei sąžiningas prekybos vietas“, – kalbėjo A. Šeduikytė.
Pasigenda verslo etikos
„Nukentėję esame jau ne nuo vieno ir pinigus „išsimušinėti“, skambinti, grasinti antstoliais teko ne kartą. Kodėl iškart nesikreipiame į antstolius? Nes procedūra daug kainuoja. Nežinia, ar apskritai atgausi pinigus netgi su antstoliais, o kur dar jų ir teismų išlaidos. Tokia padėtis smulkųjį verslą ir dizainerius varo į neviltį. Kai kurie neturėdami jėgų ir laiko kovoti tiesiog palieka viską kaip yra – butikai jiems taip niekada ir negrąžina skolų“.
Drabužių kūrėja pabrėžė, kad ne visi prekybininkai, su kuriais tenka bendradarbiauti kelia rūpesčių, esą nemaža dalis dirba tvarkingai.
„Pagrindinė to problema yra darbas konsignacijos pagrindais. Butikas už prekes sumoka ne iš karto, o jas tiesiog pasiima ir pinigus sumoka (arba ne) tik pardavęs prekes. Lietuvoje dar labai nedaug parduotuvių dirba normaliai kaip Vakaruose, kai prekės nuperkamos iškart.
Duodamas prekes, jas „įšaldai“. Paskui subankrutavęs ar sezoną baigiantis butikas grąžina neparduotas prekes, kurių nereikia net ir tau pačiam. Ir elgtis turi kaip išmanai, daryti nuolaidas, atiduoti už ačiū – taip butikas nusiima visą atsakomybę ir kaip su tuo tvarkytis lieka tik dizainerio problema“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, nors butikams prekės perduodamos didmenine kaina, t. y. 30–50 proc. pigiau nei jos kainuoja parduotuvėse, tačiau vis tiek tenka „išmušinėti“ pinigus. Įprastai kainos turėtų išlikti tokios pat, tiek dizainerio parduotuvėje, tiek butikuose, bet pastarieji dažnai savavališkai „užsikelia“ kainas ir klientas priverstas mokėti daugiau nors to nežino net pats kūrėjas.
DELFI nepavyko susisiekti su „Naked Store“ ir jo savininke G. Jurgaityte nei telefonu, nei el. paštu, nei per feisbuką. Taip pat nepavyko susisiekti su kai kuriais kitais butikais, kurie galimai nesąžiningai atsiskaito su dizaineriais.
Prieš bankrotą užsakė daugiau
Ženklo „labadiena“ drabužius kuriančios įmonės atstovas Ignas Lasauskas neslėpė apie panašias problemas su Vilniaus butiku „Boho Chick“. Paklaustas kaip sekasi su juo bendrauti, DELFI jis pasakojo:
„Na, parduotuvė bankrutavusi, tai, galima sakyti, kad nelabai sekasi. Iš pradžių bendradarbiavome gana gerai, parduotuvė nemažai parduodavo. Laikui bėgant, buvome sutarę, kad už kai kurias prekes sąskaitą išrašome iš karto, kas dirbant su butikais gana retas reiškinys, nes visi nori dirbti konsignacijos pagrindu.
Nors sąskaitoms apmokėti buvo terminas iki 30 d., dažniausiai reikėdavo paraginti terminui pasibaigus, tačiau apmokėjimai vis dėlto būdavo. Kuo toliau, tuo terminas ilgėdavo, nors 30 d. susitarimas nesikeitė. O užsakomų prekių skaičius atvirkščiai – didėjo“.
Pašnekovo teigimu, šioks toks pasitikėjimas butiko savininkais buvo, be to, nuolat žadėta, kad mokėjimai bus, tad tikėtas, kad viskas bus gerai.
„Paskutinis užsakymas buvo vienas didesnių, nors parduotuvės vadovai jau greičiausiai žinojo apie numatomą parduotuvės uždarymą. Vėlgi buvo pažadai apie įplaukas, po kurių su visais bus atsiskaityta, apie galimus investuotojus ir panašiai, kol komunikacija galiausiai išvis nutrūko.
Užsidarius parduotuvei maža dalis produkcijos buvo grąžinta, bet daugiausia ta, kuri buvo palikta konsignacijai. Kadangi dėl per didelio pasitikėjimo sąskaitas siųsdavome elektronines ir nereikalaudavom pasirašytų jų kopijų, neturime tvirto pagrindo kreiptis dėl skolų išieškojimo. Bet ir tai vargiai padėtų, nes žinome gamintojų, kurie net ir prisiteisę sau priklausančius pinigus, jų vis dar neatgauna“.
Apie „Boho Chic“ butiką ir jo savininkus ne kartą rašyta žiniasklaidoje, anksčiau jie yra viešai džiaugęsi, kad priešingai nei prognozuota, jų parduotuvė ne tik ne bankrutavo, bet sėkmingai veikia. DELFI nepavyko su jais susisiekti ir paklausti, kaip ketinama atsiskaityti su tiekėjais.
Dar daugiau nukentėjusių
Paskaičiusi publikaciją apie butikus, į redakciją kreipėsi mažosios bendrijos „Dingom“ direktorė Vaida Petkevičienė, kuri prisipažino, kad straipsnyje papasakota istorija labai panaši į jos.
„Gaminame ir prekiaujame natūralios odos rankinėmis. Su Kauno butiku „Naked“ bendradarbiaujame konsignacijos pagrindais. Jeigu taip galima pavadint bendradarbiavimą. Jau nuo liepos mėnesio neatsiskaityta už parduotas rankines, į el. laiškus ir skambučius neatsakinėja.
Kai praradom viltį rasti bet kokį kontaktą, nuvykome į Kauną. Tuo metu savininkės G. Jurgaitytės butike nebuvo. Paprašėme butiko pardavėjos, kad paskambintų jai. Tuomet ji ragelį pakėlė. Prašėme, kad atvyktų pasikalbėt, atsisakė. Melavo, kad mūsų neparduotos rankinės jau išsiųstos mums. Nors vėliau, pagal siuntimo laiką matėme, kad nulėkė po mūsų vizito ir išsiuntė dar neparduotas rankines“, – pasakojo moteris.
Anot jos, labai stebina ir liūdina tai, kad net moteriškame smulkiame lietuviškame versle nėra jokios etikos ir kultūros. Su G. Jurgaityte toliau esą bus bandoma bendrauti per skolų išieškotojus, nes viltis atgauti skolą gražiuoju prarasta.
Kaip sekasi drabužių pardavėjams
Paprašyta pakomentuoti kaip sekasi šalyje veikiančioms naujų drabužių parduotuvėms, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė atkreipė dėmesį, kad jų veiklos rodikliai nevienodi.
„Mažmeninė prekyba drabužiais per 2016 m. 10 mėn. augo 6 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo didėjusi gyventojų perkamoji galia, kurią lėmė spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas ir minimalaus atlyginimo didinimas.
Sprendžiant iš 2015 m. finansinių duomenų, pateiktų Registrų centrui, tipinė įmonė sektoriuje pasižymėjo santykinai neaukštu pelningumu – pelnas prieš apmokestinimą sudarė tik 1,25 proc. Tuo metu pelningiausiai veikusios įmonės sugebėjo pasiekti ir 17 proc. pelno maržą.
Tipinės įmonės sektoriuje savininkai savo verslą yra labiau linkę finansuoti skolintomis bankų ar tiekėjų lėšomis – nuosavybės ir turto santykio mediana sudarė 13 proc. Bendrovių likvidumas 2015 m. buvo pakankamas“, – komentavo vadovė.
Jos teigimu, sektoriuje veikiančių įmonių kredito istorija – atsiskaitymas su bankais, lizingais, apmokėjimas už kitas paslaugas ir prekes – palyginti su kitais sektoriais (pvz. maitinimo, statybų), taip pat neatrodo prastai:
„Drabužiais prekiaujančios įmonės kartu sudėjus už paslaugas ir prekes į kreditą vėluoja apmokėti per 41 tūkst. Eur, o vėluojamų apmokėti įmokų vidurkis siekia 687 Eur.
Visa tai bei informacija apie įmonių verslo sąsajas, bankrotų tendencijas, turto areštus ir kiti veiksniai nulemia, kad dauguma sektoriaus įmonių yra gana geros būklės. Ir tai iliustruoja jų kredito reitingai – 77 proc. įmonių reitingai indikuoja žemą ir vidutinę vėlavimo atsiskaityti riziką“.