Saldumui – medus, šviežumui – bulvės
Kaip pasakoja jau dvi dešimtis metų veikiančiai kepyklai „Lašų duona“ vadovaujanti moteris, duonos gaminiams pasitelkiamos tos pačios paslaptys, kurias anksčiau naudojo močiutės, rašoma netrukus atsidarysiančio Benedikto turgaus pranešime spaudai. Tik jei močiutės viską darydavo „iš akies“, dabar tikslius receptus esą kuria technologai laboratorijose.
Pavyzdžiui, kad duona ilgiau laikytųsi šviežia, dedama bulvių miltų, kad būtų saldesnė – topinambų miltų arba medaus. Visų paslapčių išduoti moteris nenori, bet, pasak jos, siekiant, kad duona išliktų natūrali, bet patiktų vartotojams, tenka nemažai paplušėti.
„Gaminti natūralios duonos didesni gamintojai tiesiog nenori, nes tai sudėtinga”, – tikina I. Aukštuolienė.
Žavisi užsieniečiai
Moteris apgailestauja, kad Lietuvoje maisto natūralumas dar nepakankamai vertinamas, tad didžioji jų produkcijos dalis iškeliauja į užsienį, net Australiją, JAV, turtingas Azijos šalis, Europą. Lietuvoje, daugiausia Aukštaitijoje, duonos produkcija prekiaujanti įmonė netrukus atidarys dar vieną prekybos vietą Vilniuje, netrukus atsidarysiančiame naujame turguje.
„Šie metai mums – permainų metai: pirmą kartą išauginome grūdų derlių visiškai be cheminių trąšų ir žengiame į Vilnių. Kol kas netikime, kad pastarasis projektas bus pelningas, tačiau labai patiko turgaus koncepcija – prekiauti tuo, kas natūralu ir tikra, būti vieta, kur žmonės ateina ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laiką, įgyti žinių. Tikimės, kad galėsime prisidėti prie šios švietėjiškos misijos“, – sako I. Aukštuolienė.
Duonos kelias trunka tris paras
Kiek optimistiškiau lietuvių skonį vertina „Kartenos duonos“ vadovas Algirdas Viršilas, taip pat ketinantis atidaryti prekybos tašką naujajame turguje. „Vis daugiau žmonių atranda ir vertina naminės duonos skonį. Mūsų duona yra saldžiarūgštė, tinkamai laikoma taip greitai nedžiūsta ir nepelija kaip duona, kepta su mielėmis. Ji turi gilias tradicijas ir kepama daugiau nei dvidešimt metų“, – sako A. Viršilas.
Pasak vyro, jų kepamos duonos receptui jau virš šimto metų. „Kaip senovėje šeimininkės iškepusios duoną pasilikdavo raugo kitam kepimui, taip ir mūsų kepykloje raugas keliauja iš vieno kepimo į kitą. Tai mūsų turtas. Mūsų duonelė yra gyva, jos kelias iki kepimo ilgas: duona plikoma, rauginama ir tik po trijų parų keliauja į pečių“, – pasakoja A. Viršilas.
Žinoma, šimtametis receptas dabar patobulintas – duona kepama su lašinukais, kanapėmis, grūdais, saulėgrąžomis, džiovintais vaisiais ir riešutais, tačiau jos pagrindas – pats kepimo procesas – paveldėtas iš senolių. Kaip pasakoja gamyklos vadovas, norint iškepti tokią ruginę duoną, teko net statytis malūną, nes reikiamo rupumo miltų Lietuvoje tiesiog nėra.
Turguje bendrovė žada prekiauti ne tik namine šviesia ir tamsia duona, bet ir naminiais pyragais, vyniotiniais, sausainiais, rašoma pranešime.
Didesnis kepalas – daugiau skonio
„Nežinau, ar tai lyginami dalykai – mūsų ir masinei gamybai skirta duona, – sako ekologiškos duonos kepyklos „Du medu“ vadovas Vytautas Račickas. – Mūsų vienas duonos kepalas sveria 7 kilogramus, nes kuo didesnis, tuo daugiau skonio jame lieka, nenukepa. Iškepta duona dar aštuonias valandas brandinama ir tik tada pjaustoma. Ir tai tik vienas kokybinis skirtumas“.
Kaip teigiama pranešime, jau dešimtį metų ši įmonė duoną kepa cheminių priedų nenaudodama ne tik kepimo proceso metu. Bendrovė turi ekologinį ūkį, kuriame pati išaugina grūdus, dalį kitų reikiamų priedų ir yra viena iš nedaugelio sertifikuotų ekologiškos duonos kepėjų.
„Mūsų duoną renkasi subrendę išsilavinę žmonės, taip pat tie, kurie itin rūpinasi ar dėl sveikatos problemų yra priversti rūpintis sveikata. Paprastoje duonoje procesui pagreitinti naudojamos mielės, tačiau jos turi neigiamų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali pūsti vidurius. Taip pat, kad ji ilgiau išliktų šviežia, naudojami cheminiai priedai, kurių gamtoje nėra ir kurių poveikis apskritai nėra aiškus“, – tikina V. Račickas.