Šiuo metu sostinėje veikia du „Drama Burger“ restoranai: Gedimino pr. ir prekybos centre „Panorama“. Praėjusį penktadienį verslininkai Floridos mieste Tampoje atidarė dar vieną savo mėsainių restoraną. Dar iki restorano atidarymo jie jau buvo pastebėti vietinės žiniasklaidos, mat lietuviškas restoranas siūlantis burgerius mėsainių tėvyne pakrikštintoje JAV – net ne retenybė, o naujovė.
Į Ameriką žengę verslininkai džiūgauja, kad pasiryžo tokiam žingsniui. Apie naująjį restoraną DELFI sutiko papasakoti restorano „Drama Burger“ direktorius Simas Slabačiauskas. Nors pašnekovas apie investicijas, kurių prireikė naujam restoranui, kalba nenoriai, tačiau prasitaria, kad po šio žingsnio jau sulaukė ir investuotojų susidomėjimo. Tiesa, kol kas, anot jo, jokių konkrečių susitarimų pasirašyta nėra.
Rekvizitai.lt duomenimis, 2014 metais restoranus valdančios įmonės metinė apyvarta be PVM buvo apie 500 tūkst. eurų.
S. Slabačiauskas šypsosi, kad Tampos miestą pasirinko dėl puikaus oro ir vis labiau populiarėjančios naminių mėsainių kultūros. Kaip rašo tbo.com, naujai lietuvių atidarytame restorane užkandžių kainos prasideda nuo 5 dolerių, salotos kainuoja nuo 7 dolerių, o mėsainiai nuo 9 dolerių.
Su mėsainių restorano direktoriumi kalbame apie kainas, iššūkius, su kuriais Tampoje susidūrė verslininkai iš Lietuvos, ir amerikietiškus pomėgius.
- Ko gero, esate pirmieji verslininkai ne tik Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų visoje Europoje, kurie išdrįso pasiūlyti burgerius amerikiečiams?
- Dėl Lietuvos tai mes neabejojame, o dėl Europos kažkaip tuo nesidomėjome, specialiai neieškojome, bet nesame girdėję, kad kas nors siūlytų europietišką burgerį. Nors klasikinis burgeris išpopuliarėjo Amerikoje, Europoje jau gerą dešimtmetį vilnija gourmet namų burgerių banga. Šiuos burgerius mes ir gaminame, todėl manom, kad tai turėtų būti įdomu ir amerikiečiams.
- Kuo amerikietiški mėsainiai skiriasi nuo namų burgerių?
- Gal reikėtų sakyti ne kuo skiriasi, o kas yra gourmet burgeriai. Mes viską gaminame savo rankomis, nenaudojame šaldytų produktų, gaminame padažus, naudojame įvairius europietiškus sūrius. Dabar tiek Tampoje, tiek visoje Floridoje populiari gourmet maisto kategorija. Tampoje taip pat dabar populiarus kraftinis alus, jie patys turi apie keliasdešimt savo mikro bravorų. Tai įdomu tiek mums, tiek tinka su mūsų siūlomų namų burgerių koncepcija. Alus mūsų meniu užima svarbią vietą.
- Kaip gimė idėja atidaryti restoraną JAV ir kiek laiko užtruko jos įgyvendinimas?
- Idėja gimė dar prieš atidarant pirmąjį restoraną Vilniuje, tai buvo 2013 metais. Visas įgyvendinimas nuo miesto pasirinkimo, vietos suradimo, vietinių vartojimo įpročių išsiaiškinimo užtruko lygiai metus laiko.
- Nors jūsų didysis atidarymas buvo šį penktadienį, „Foxnews“ rašė, kad atidarymas įvyko anksčiau. Kaip buvo iš tiesų?
- Mes atsidarėme pagal vietines tradicijas. Amerikoje įprasta, kad restoranai daro vadinamąjį „soft-opening'ą“, kurio metu tu turi galimybę išbandyti savo kolektyvą, ištaisyti likusias klaidas, klientai atlaidžiau žiūri į šias pirmąsias darbo dienas. Tai yra toks savotiškas apšilimas, kuris, manau, yra labai naudingas atidarant restoraną, Mes ta galimybe pasinaudojom ir praėjusį penktadienį skelbėme didįjį atidarymą.
- Kokių reakcijų sulaukėte per „soft opening'ą“?
- Reakcijos džiuginančios – visiems patinka, visiems įdomu. Nesitikėjome, kad jie kai kuriuos dalykus valgys, manėme, kad kiti bus populiaresni, bet žmonės noriai bando naujoves. Tai šiek tiek nustebino. Atsiliepimai geri. Šis laikotarpis padėjo viską ištobulinti tiek, kiek mes norėjome.
- Ar nebaisu eiti į rinką ten, kur mėsainių pasirinkimas tikrai didelis?
- Manom, kad einam su savo unikaliu produktu. Tikime, kad Vilniuje sukūrėm tikrai unikalius burgerius. Be to turime savo autentišką pastrami receptą. Pastrami mėsainius amerikiečiai žino ir mėgsta, tačiau Tampoje nedaugelis vietų ruošia taip, kaip mes. Mes šį burgerį ruošiame devynias dienas. Be to, burgerį su pastrami mėsa kol kas siūlome vieninteliai. Taip pat, manau, kad subūrėme gerą komandą, kuri yra labai patyrusi, daug keliavusi ir yra stipri tiek virtuvėje, tiek už jos ribų.
- Kodėl Amerika, ne Europa?
- Pasirinkome didžiausią iššūkį. Amerika mums patinka, Floridoje puikus oras ir didelės galimybės (juokiasi).
- Kiek žmonių dirbs jūsų restorane Tampoje ir kaip juos atrinkote?
- Šiuo metu dirba apie 15 žmonių. Rinkomės tradiciniu būdu, stengėmės dėti vietinius skelbimus, klausinėjome naujų pažįstamų patarimų. Kadangi kai kurie iš mūsų Tampoje praleido jau metus laiko, stengėmės pažinti įdomias vietas, susipažinti su kaimynais, lankėme panašaus pobūdžio vietas ir klausėme ten dirbančių žmonių patarimų. Pasisekė, kad žmonės domisi gourmet kultūra, kraftiniu alumi, todėl pavyko atsirinkti žmones, kurie jau žino, kas tai yra.
- Galbūt išduosite, kokius atlyginimus teks mokėti darbuotojams?
- Ne (šypsosi). Dar tiksliai nežinome. Atlyginimai didesni lyginant su lietuviškais, bet ten ir mokesčiai už atlyginimus daug mažesni. Reikia laukti rezultatų, kad šiuo klausimu galėtume kažką daugiau komentuoti.
- Kiek teko skaityti Amerikos žiniasklaidoje apie jūsų tada dar planuojamą atidarymą, susidarė įspūdis, kad jūs vietiniams gyventojams esate savotiška egzotika. Vienas leidinys net rašė, kad esate unikalūs vien jau tuo, kad kitą tokį restoraną galima rasti tik už 5000 mylių (daugiau nei už 8000 kilometrų – DELFI). Ar jūs patys jaučiate, kad Tampoje esate tarsi egzotinis restoranas?
- Nenorėčiau to įvardinti kaip egzotinio restorano. Žmonėms įdomu, kad tai yra vienintelis Tampoje burgerių restoranas iš Europos. Žmonės tai traukia, susidomėjimą tikrai jautėme nemažą. Žmones traukia ir išskirtinis mūsų restoraną stilius, mūsų draugo Davido Schieser piešiniai, kuriais šį kartą išmarginome ne tik vidines sienas, bet ir fasadą. Kadangi mūsų restoranas yra labai judrioje gatvėje, tai eismas vyksta kiaurą dieną, todėl mes tampame matomi, tie piešiniai patraukia akį.
- Ar nebijote, kad tai bus tik pirminis susidomėjimas, o po to jis nuslūgs?
- Taip, mes esame europiečiai, esame iš Lietuvos ir tai sakome, bet mūsų konceptas nėra lietuviško maisto, su kuriuo taip galėtų nutikti, kad žmonės paragautų ir viskas. Siūlome visiems žinomą ir populiarų patiekalą, kurį amerikiečiai myli.
- Kuo skirsiasi Tampoje atsidaręs restoranas nuo esančių Vilniuje?
- Interjero prasme restoranas panašus, vienintelis skirtumas, kad ten turime visą pastatą, o ne nuomojamą patalpą kaip čia. Restoranas ten šiek tiek mažesnis negu Vilniuje, jame telpa 35 žmonės, bet greitai atsiras lauko terasa. Kadangi Tampoje beveik visus metus vasara, terasa turės didelę įtaką.
Burgerių meniu mes palikome labai panašų. Manome, kad jis pakankamai didelis ir įvairus – turime tiek jautienos, tiek vištienos, tiek žuvies, tiek vegetariškus burgerius. Būdami Tampoje pastebėjome, kad žmonės dažniau eina į restoranus, daugiau maisto užsisakinėja išsinešti, turbūt mažiau gaminasi maistą namuose. Įprastas vaizdas, kad po darbo žmonės sustoja prie patinkančio restorano, pasiima „take away“ ir važiuoja namo vakarieniauti. Tą pastebėję nusprendėme praplėsti savo užkandžių meniu, kad žmonės turėtų daugiau pasirinkimo. Taip pat didelį dėmesį skyrėme alaus kortai, savo meniu siūlome tiek mums patinkantį vietinį krafo alų, tiek alų iš Europos. Turime ir lietuvišką alų.
- Kokie yra kainų skirtumai?
- Sunku komentuoti šį klausimą. Kainos prasideda nuo 9 dolerių (8,18 euro – DELFI), brangiausias burgeris kainuoja 13-14 dolerių (maždaug 12-13 eurų – DELFI). Kainos lyginant su lietuviškomis neišsišoka, Lietuvoje burgeriai kainuoja nuo 5,5 eurų.
- Toli gražu ne visi verslininkai gali sau leisti atidaryti restoraną JAV. Kiek investicijų reikėjo šiam žingsniui?
- Investicijų atskleisti nenorėčiau, bet jos, aišku, didesnės, nes valstybė daug didesnė. Taip pat daug atsiėjo ir gyvenimo, keliavimo išlaidos – papildomi kaštai, kurių nereikia atidarant restoraną Vilniuje. Teko įveikti daug iššūkių ieškant patalpų, kadangi vietiniai verslininkai mieliau nuomotų vietiniams ir šiek tiek atsargiau žiūri į atvykusius verslininkus iš Europos.
- Kokius reikalavimus ten turi atitikti restoranas, kad būtų galima atsidaryti? Ar labai pasijautė skirtumai tarp Lietuvos ir JAV?
- Kardinalių skirtumų nėra. Man pasirodė, kad didžiausias skirtumas yra tas, kad kai ten atidarinėji restoraną ir samdai statybų įmonę, kuri vadinasi „a general contractor“ (generalinis rangovas – DELFI), ji yra atsakinga iki pat licencijos gavimo, ji gauna licenciją, kad galėtum atsidaryti. Lietuvoje yra atvirkščiai – statybininkai pastato reikiamus dalykus, o visas licencijas gauni tu pats.
- Kaip valdysite Tampoje esantį restoraną ir kiek laiko planuojate ten praleisti ateityje?
- Dalis komandos persikėlė laikinai gyventi į Tampą, dalis jau priprato keliauti per šiuos metus. Aš pats dabar leisiu laiką Lietuvoje, čia turime naujų planų.
- Kokie tie planai?
- Apie juos šiek tiek vėliau (šypsosi).
- Kas jums pačiam bendraujant su vietiniais pasirodė kitaip nei čia, Lietuvoje?
- Visa Amerika yra kaip ir matyti iš filmų, todėl nuvykus ten toks įdomus įspūdis, kadangi, atrodo, viskas jau matyta. Aišku, bendravimo kultūra ten yra kitokia – žmonės daug šiltesni, jie negaili pagyrų, jeigu jiems patinka – jie pasakys garsiai, ko kartais Lietuvoje pritrūksta. Ten, jeigu žmonėms patiko, jie būtinai parašys teigiamą atsiliepimą, prieis pakalbėti. Turbūt tai didžiausias skirtumas. O keisčiausia yra klausimas „How are you“ (kaip tu laikaisi – DELFI), kurį tu girdi kas penkias minutes (juokiasi). Tai yra keisčiausia. Jeigu parduotuvės darbuotojas Tampoje dėlioja į lentyną prekes, o tu eina pro šalį, jis būtinai atsisuks ir paklaus „how are you?“ (juokiasi).
- Dėkoju už pokalbį.