Vilkaviškio rajone Čyčkų kaime pastatytame angare verda darbas. Ten restauruojama kelerių metų senumo jachta. Du Čyčkų kaimo gyventojai pusbroliai Tomas ir Marius savo dirbtuvėse šiuo metu atnaujina savo rankomis padarytą Jachtą, kuri buvo parduota Norvegijoje.
Kaip pasakoja laivų gamintojai, kelerius metus laiveliu paplaukiojęs norvegas užsimanė jį perdažyti. Jachta restauracijai buvo atgabenta į Vilkaviškį, kur anksčiau ir buvo padaryta.
Laivų statyba – retas pragyvenimo šaltinis Lietuvoje. Pusbroliai savo angare savo rankomis yra padarę maždaug tris šimtus įvairaus dydžio laivelių.
Kaip patys pasakoja, mintis statyti medinius laivus kilo prieš keliolika metų, kuomet abu neteko darbo. Vyrai dirbo Vilkaviškyje veikusioje laivų statybos įmonėje, kuri vėliau bankrutavo. Po įmonės užsidarymo jiems teko pasukti galvą, iš ko duoną valgyti, taip pat buvo bandymų ir emigruoti.
Marius Pautienius, vienas iš pusbrolių, žinių žurnalistams pasakojo, kad emigracijoje yra tekę dirbti įvairius darbus: kirsti porus, raišioti svogūnus, skinti braškes ir vištas gaudyti. Emigracijoje vyras išbuvo vienerius metus.
Patirtis atvedė prie verslo
Laivų statyboje anksčiau dirbę vyrai, turėdami šiek tiek patirties, ryžosi pradėti savo verslą – padarė pirmąją valtį ir neilgai trukus surado jai pirkėją.
„Pirmas laivelis buvo visai nedidukas, rodos siekė tik 2,45 m. Tai buvo dvivietė valtelė. Jaudinausi, ar pavyks kas nors su tuo laiveliu, bet viskas pavyko – plaukė ir nenuskendo“, – šypsosi Tomas Kupčinskas, pridurdamas, kad taip palengva dirbant, statant kitus laivelius, didėjant, tobulėjant ir atsiradus įgūdžiams jie pradėjo gaminti ir didesnius laivus.
Kaip skelbiama žiniose, brangiausias dirbinys, kurį vilkaviškiečiams teko daryti, atiteko turtingam Rusijos piliečiui. Lietuvių pagamintos jachtos kaina tuo metu buvo maždaug 1 mln. litų, nes rusas pageidavo prabangos.
„Rusijos federacijos gyventojui pagaminom 7,5 metro jachtukę iš raudonmedžio, kurios galutinė vertė siekė beveik 300 tūkst. eurų, – pasakoja T. Kupčinskas. – Tai buvo labai brangus laivas, nes visos detalės, visi aksesuarai buvo pritaikyti pagal kliento norus ir jie sudarė didžiąją dalį laivo prabangos“.
Medžiagos
Vilkaviškiečiai jachtas daro tik iš medžio. Pasak laivų statytojų, didžiąją dali medienos tenka siųstis, nes tinkamos kokybės medienos Lietuvoje nėra.
„Laivai gaminami iš egzotinių medžių. Tai raudonmedis – gauname jį iš Brazilijos, tikmeds – jį gabenamės iš Indijos arba iš Birmos, o iš lietuviškos medienos naudojame tik drūtmedį – ąžuolą“, – apie laivų statybos medžiagas pasakoja T. Kupčinskas.
Kaip pasakojama žinių reportaže, pusbroliai jachtas klientams atiduoda pilnai įruoštas ir viską daro savo rankomis. Dirbtuvėse jachta gimsta nuo brėžinio studijavimo iki paskutinio dažų ar lako potėpio. Jei reikia, vyrai laive įrengia tualetą, virtuvę, superka net gelbėjimosi liemenes. Elektros instaliacija esą yra vienintelis dalykas dėl ko jie samdosi specialistus.
„Klientas gauna pilną laivą – tiesiog gali pasiimti jį iš mūsų ir plaukti“, – pasakoja vienas iš pusbrolių T. Kupčinskas
Priklausomai nuo laivo dydžio ir klientų įgeidžių vienos jachtos padarymas užtrunka nuo mėnesio iki vienų metų.
Vilkaviškiečiai sako, kad nė dienos nesėdi be darbo. Paskutinis pusbrolių gaminys – vikingų laivas, kurį užsakė Vokietijos pilietis, tačiau laivas plaukioja Lietuvoje. Vokietis mūsų šalies vandenimis plukdo turistus. Dabar Čyčkų kaimo gyventojai vėl turi užsakymą naujam laivui ir tikisi netrukus kibti į darbą.
Pusbroliai sako, kad dviese kartais nespėja suktis, kai turi tiek darbo. Yra bandę ieškoti ir samdomų darbininkų, tačiau dabar nuleido rankas – Lietuvos kaime esą nėra kam dirbti.