Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2014-2016-ais metais keliautojų po mūsų šalį padaugėjo 16,23 proc. Į Lietuvą daugiausia atvyksta Europos šalių turistai, kurių didžiausią dalį sudaro keliautojai iš Vokietijos. Tačiau kartu su didėjančiais keliautojų srautais regionuose iškyla paslaugų trūkumo problemos – atvykėliai ne visur gali rasti vietų pavalgyti ar apsistoti nakčiai.
Verslas – ne labdara
Turizmo projekto Lietuvon.lt autorius Karolis Žukauskas teigia netikintis, kad verslininkai turėtų susirūpinti investicijomis ir imti kurti verslo projektus šalies regionuose. Pasak jo, tokiose vietose nėra paklausos, tad naujos kavinės ar moteliai ilgai neišsilaikytų.
„Verslininkams tikrai nevertėtų tapti labdaros kūrėjais – viską sureguliuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Regionuose mačiau ne vieną užsidarančią kavinę ir problema paprasta – trūksta lankytojų. Net Lietuvos paštas uždarinėja savo skyrius regionuose, todėl apie kavinių išsilaikymą mažuose miesteliuose negali būti net kalbos. Joks verslas šios problemos neišspręs ir netaps labdaringu vien todėl, kad keletas turistų rastų kur pavalgyti. Todėl nuolat kartoju – daugiau keliaukite po šalį, palikite regionuose daugiau pinigų, tuomet ir vietiniams verslams bus lengviau išsilaikyti. Pristatyti motelių ar restoranų galima, bet be žmonių jie neišgyvens ilgiau sezono. Žinoma, rajonų valdžia galėtų pagalvoti apie tam tikras motyvacines priemones, mokestines lengvatas toms vietoms, kurios kuria pridėtinę vertę turizmo skatinimui“, – sako K. Žukauskas.
Vienas iš po gimtinę nemažai keliavusių lietuvių Dainius sako, kad, nors sykį ir yra turėjęs nemalonios patirties, skirtingose šalies vietose pastebimas ryškus kontrastas.
„Turėjau patirties Biržuose per miesto šventę. Prieš dieną reikėjo skubiai rasti nakvynę ir sekėsi išties labai sunkiai. Galiausiai radome nepatogų variantą individualaus gyvenamojo namo pusrūsyje, miesto pakraštyje. Tačiau, nepaisant to, sunku kategoriškai vertinti bendrą vaizdą. Pastebiu didelį kontrastą tarp aktyvių, verslių miestelių ir užkampių, kuriuose, pavyzdžiui, žiemą vyrauja tikras verslo ir turizmo badas. Problema yra turistų srautai – jei čia ir būtų steigiamos kavinės, restoranai, jos tikrai ilgai neišsilaikytų“, – sako keliautojas.
Baisus interjeras turistų nepritrauks
K. Žukausko teigimu, per paskutinius 5-erius metus, Lietuvos turizmo veidas pasikeitė gana stipriai – prie to prisidėjo ir turizmo įstaigos, ir privatus verslas. Gerokai patobulėjo informacijos pateikimas, atsirado naujų įrankių kelionių planavimui, miestų ir regioninių parkų informacijos centrai pradeda išmokti pardavinėti save, patraukliau pateikti informaciją. Pašnekovas sako, kad bendra tendencija gera, tačiau, jo nuomone, pokyčiai turėtų būti spartesni, labiau palaikomi valstybės institucijų ir jų inicijuojami.
K. Žukausko nuomone, tik labai nedaug vietų Lietuvoje gali pasiūlyti unikalių lietuviškų paslaugų, o tai, ką turime, reikia iš esmės keisti.
„Baisaus interjero vestuvinės kaimo turizmo sodybos tikrai nėra tai, dėl ko čia galėtume poilsiui privilioti britų, vokiečių ar žydų. Tačiau potencialo turime. Manau, kad Lietuvos turizmo arkliuku galėtų tapti ramus poilsis gamtoje, derinant su aktyviomis vietinėmis pramogomis. Bet tam reikia padirbėti visuose lygiuose – nuo apačios, išmėžiant lauko tualetus, kičinio interjero suvokimą ir požiūrį „Ai, bus gerai, kaip yra, jei mums gyvenant tiko, tiks ir turistui“ kaimo turizme, iki viršaus, kur valstybinės institucijos turi sutarti, kokią Lietuvą, kaip produktą, siūlome užsieniui, ir tai sugebėti parduoti. O tarp šių dviejų sluoksnių dar yra kalnas kitų problemų, tokių kaip turizmo objektų ženklinimas, patogių maršrutų pasiūlymas, gebėjimas pardavinėti ne tik savo sodybą, bet ir visą regiono aplinką platesniu kampu ir t.t.“, – problemas dėsto K. Žukauskas.
Džiaugiasi pokyčiais
Valstybinio turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė džiaugiasi didėjančiu populiarumu keliauti po Lietuvą.
„Pirmąjį šio sezono ketvirtį, vietinis turizmas išaugo virš 10 proc., ir šiemet sulaukėme labai daug pagyrų dėl patobulėjusios visos šalies infrastruktūros, kad atsirado labai daug naujų maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų, tad nusiskundimų, kad nėra kur pavalgyti, kasmet vis labiau mažėja. Mane ypač džiugina tai, kad vis daugiau šeimų, grįžusių iš užsienio, steigia kavines, namų restoranus, kokius esame įpratę matyti Ispanijoje ar Italijoje“, – apie teigiamus pokyčius kalba vadovė.
Nors situacija sparčiai gerėja, I. Trakimaitė-Šeškuvienė pripažįsta, kad restoranų, mūsų regionuose, nėra tiek daug, kiek užsienio šalyse:
„Žinoma, mes esame maža šalis, tad atokesniuose miesteliuose restoranų, kaip užsienio šalyse, nėra ant kiekvieno kampo, tačiau taip ir negali būti, nes jie neišsilaikytų. Bet, nepaisant to, kiekviename miestelyje vis tiek yra, kur galima pavalgyti, tik keliautojams rekomenduotina pasiruošti, numatyti maršrutą, kur tokių vietų galima rasti. Jei, aplinkui, ir nėra kavinių, visur yra parduotuvės – nusipirkus maisto, galima pasidaryti pikniką, prisėsti ir pavalgyti. Be to, manau, kad savivaldybės turėtų pagalvoti, kaip galėtų padėti restoranams, kavinėms išsilaikyti darbo dienomis, kai nėra turistų. Labai daug dalykų priklauso nuo vietos valdžios – ar ji laiko turizmą prioritetu, ar ne“.
Tikisi daugiau kavinių
Pasvalio krašto muziejaus turizmo informacijos centro viešųjų ryšių specialistė Kristina Balčiūnaitienė sako, kad, nors Pasvalys ir yra mažas miestelis, jis įsikūręs šalia „Via Baltica“ kelio, tad turistų srautais nesiskundžia, o vasaros sezono metu, savo giminaičių kapų ar gyventų vietų ieško po visą pasaulį išsibarstę žydų palikuonys.
Vis dėlto K. Balčiūnaitienės teigimu, turistų ir lietuvių keliautojų srautai aikštėn iškelia tam tikrų paslaugų trūkumo problemas:
„Paskutiniu metu, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, mūsų krašte, yra problematiškos. Mes neturime nei vieno restorano, be to, turistai skundžiasi, kad, netoli mūsų esančiuose miestuose, nėra turizmo informacijos centrų, todėl, esant galimybėms, teikiame jiems informaciją ir apie Radviliškio ar Pakruojo lankytinas vietas, – sako pašnekovė ir priduria, kad didžiausia siekiamybė, šiuo metu, yra pritraukti verslininkų dėmesį. – Norėtume, kad verslininkai atkreiptų į mūsų miestelį dėmesį. Keliautojams nereikia prabangių restoranų, užtektų ir paprastų užkandinių, jaukių kavinukių, kurios turėtų kurtis kuo arčiau „Via Baltica“ kelio“.
Gamintojams trūksta žinių
Didėjantį populiarumą keliauti po Lietuvą teigia jaučianti ir Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Laima Dockevičienė. Pasak jos, šiame miestelyje taip pat lankosi ne tik lietuviai, bet ir turistai iš įvairių pasaulio šalių, tad pastebi sparčiai augantį klientų poreikį vietos produkcijai:
„ Iš keliautojų sulaukiame pageidavimų pusryčiams ir vakarienei, nes, šiuo metu, maistas jiems tiekiamas tik užsisakius iš anksto. Taip pat norėtume, kad daugiau kavinių kurtųsi unikaliose vietovėse prie ūkių, o keliautojai galėtų paragauti ir įsigyti autentiškų tos vietos patiekalų“, – apie turizmo ir verslo plėtros galimybes kalba vadovė.
L. Dockevičienė sako, kad, nors Lietuvos regionuose situacija gerėja, verslas čia neneša daug pelno.
„Rietave dauguma vietų vis dar žalios, nepaliestos žmogaus rankos. Norint pritraukti daugiau keliautojų, reikia stengtis, kad tokios vietovės būtų pritaikytos kurti unikalias autentiškas paslaugas. Taip pat svarbu, kad atsirastų daugiau vietos gamintojų – norėtųsi, kad smulkieji ūkininkai šalia savo ūkių vystytų perdirbimą, nes mes jaučiame tokį poreikį iš vartotojų. Be to, manome, kad gamintojams turėtų būti siūlomos programos, konsultacijos, nes, kuriant ir pristatant prekės ženklą, jiems trūksta žinių, motyvacijos, drąsos, įsileidžiant vartotoją į savo ūkį, o dažnai ir resursų rinkodarai“, – sako L. Dockevičienė.