Įgyvendino seną svajonę: įkūrė nuosavą verslą, nors uždirba mažiau už savo darbuotojus

Įkurti įmonę, prekiaujančią žiemos sporto inventoriumi, slidėmis ir užsiimti jų nuoma Lietuvoje, kurioje rimta žiema tetrunka vieną mėnesį, o rinkoje jau dalyvauja stambesni žaidėjai, kai kam gali pasirodyti beprotiška mintis. Tačiau Tomas Žurkus lietuviškos žiemos anaiptol nekeiksnoja, o iššūkiai jam suteikia malonumą. Ilgą laiką dirbęs kaip samdomas darbuotojas, vėliau tapęs verslo partneriu, vyras pagaliau nusprendė pradėti savo verslą ir, nors atostogų dar ilgai nenusimato, – džiaugiasi savo sprendimu.

Gera alga nesumažino noro kurti verslą

Tomas pasakoja, kad žiemos sporto versle dirbo jau nuo pat paauglystės, o meilę slidinėjimui ir kelionėms jam įskiepijo tėvas – buvęs sportininkas.

„Jau nuo penkiolikos vasaras praleisdavau pas tėvus parduotuvėje. Vienas kitas litas vis tiek tau – gali prisidurti. Tai buvo nedidelė parduotuvėlė, kuri pardavinėjo sporto aprangą, slides, slidinėjimo kostiumus. Nuo pat vaikystės slidinėjau, tai buvo aistra. Aišku, daugeliui lietuvių tai yra krepšinis, o man būtent slidinėjimas“, - sako jis.

Tėvų verslui bankrutavus, Tomas dirbo panašiose parduotuvėse, augino klientų ratą, nors pripažįsta, kad lengva su juo nebuvo: „Labai stengdavausi, bet gal nebuvau pats geriausias darbuotojas santykiuose, nes visą laiką turėjau savo viziją, kur turi būti prekė, kokios dar turi būti atvežtos. Aš toks įkyrus žaltys, - nusijuokia. – Turėdavau savo nuomonę ir jos laikydavausi. Kažkur su savininkais mūsų požiūriai išsiskirdavo, buvo ir konfliktų, ir labai gerų patirčių, bet gražiai išsiskirdavome. Tiesiog ateina momentas, kai pagalvoji: na nebūsiu aš dar 10 metų toje firmoje, o netikiu, kad valstybės pensija mane išlaikys, reikia pačiam užsidirbti.“

Prieš kurdamas savo verslą, Tomas spėjo pabūti ir verslo partneriu, jo klasiokui įkūrus „TerraSport“. „Nors viskas buvo gerai: ir santykiai neblogi, ir alga, bet jaunam žmogui norisi vis kažko siekti, būti partneriu neužtenka, todėl, susipažinęs su Dariumi (Tomo verslo partneris – DELFI), nusprendžiau, kad jau atėjo laikas „savo kūdikiui“. Daug metų pradirbau šioje srityje, visi tiekėjai žinomi, pardavėjai, sportininkai – nebuvo ko laukti“, - sako jis.

Pasiūlęs prisijungti dviem kolegoms, praėjusių metų lapkritį Tomas įgyvendino savo tikslą ir atidarė parduotuvę „Laukinis sportas“. Nors parduotuvė dirba jau kelis mėnesius, pašnekovas juokiasi, kad oficialaus atidarymo taip ir nebuvo.

Naujųjų rytas ant kalno

Verslininkas juokiasi, kad sunkiausia kuriant įmonę buvo ne rasti partnerių, tiekėjų, o vietą parduotuvei. Į griežtus rėmus spaudė, palyginus, nedideli finansai, tačiau nesinorėjo „atrodyti kaip kažkoks kioskelis ir tiek“.

„Pradinė suma, kurią investavome buvo kažkur apie 30 tūkstančių ir vietą išsirinkti buvo labai sunku. Čia jau viskas aišku, kad visi labai norėtų į prekybos centrus, bet ne visus jie priima, ir kainos, aišku, labai didelės. Įsikūrėme visai patrauklioje vietoje – Laisvės prospekte, turime padalinį atsidarę ir Jonavoje, kur yra slidinėjimo centras. Ten išvis penkis žmones turėjome, dirbome nuo ryto iki vakaro, nes žmonių tikrai daug buvo, o slides tai išduot, tai nuvaškuot, tai galąst“, - sako jis.

„Laukinis LT“ pardavimų vadybininkas Darius Griškonis teigia, kad kitas didelis iššūkis buvo tai, jog atidaryti parduotuvei nebuvo daug laiko, o verslininkai nutarė, kad lapkričio viduryje ji jau turi veikti: „Norėjome dar spėti įšokti į šios žiemos traukinį ir gerai pasirodyti su sąlyginai mažu biudžetu, bet pakankamai kokybiškomis prekėms. Realiai visa tai „stovėjo“ ant trijų žmonių – manęs, Tomo ir partnerės Marijos. Viską darėme patys, derėjomės su statybininkais, ginčijomės. Startuoti, manau, kiekvienam verslininkui sunku, daug laiko pareikalauja, atimi dalį jo iš savo šeimos. Viskas va šitomis rankytėmis ir kojytėmis buvo daroma.“

Abu verslininkai juokiasi ir nesibodi pripažinti: „buvo visko“, tačiau geri įvertinimai ir klientų emocijos atperka viską. „Man gal kiek paprasčiau, bet Darius dar turi savo kitą verslą, tai jam išvis sunku. Turbūt nei vieno žmona nesuprato, kodėl per naujuosius metus, sausio 1 dieną, 7 ryto išvažiavom į Jonavą. Kol visi šventė, mes po keliais prakaitais, be maisto, mandarinų – nieko plušom.“

Vis dėlto jis sako, kad žmonos dėl namo negrįžtančių vyrų tikrai nepyksta, o sunkų jų darbą atperka geros žmonių, besinuomojančių ar perkančių slides, snieglentes ir kitą inventorių, teigiamos emocijos.

„Batsiuviai be batų“

Verslininkų tikslas – aprūpinti žiemos sportiniu inventoriumi visą šeimą, nuo pačio mažiausio jos nario, kadangi tai, anot jų, didelė problema. „Aš pats turiu vaikų ir žinau, kad aprengti dvi aštuonerių metų mergaites – labai sudėtinga, teko šešias parduotuves apvažiuoti. Pas mus drabužiai bus ir trejų metų vaikams, kažkaip norisi, kad visai šeima galėtų kartu pramogauti“, - sako Tomas.

Jam antrina Darius: „Norime propaguoti aktyvią gyvenseną, kad žmonės mažiau gulėtų išvertę bambas prie baseino, nors, aišku, tai irgi kartais yra gerai. Bet mes pagal savo natūrą pasirinkome tokią kryptį, kuri mums patiems artima.“

Nors patys verslininkai yra aistringi žiemos sporto mėgėjai - Tomas be galo mėgsta slidinėti, o Dariaus „arkliukas“ – snieglentės, jie juokiasi, kad dabar jaučiasi kaip batsiuviai be batų. „Šiemet net nebuvau per visus tuos darbus išvažiavęs slidinėti“, - sako Darius. „O aš, tiek dienų dalinęs slides Jonavoje, pats net nebuvau ant to kalno“, - pritaria Tomas.

Jis teigia, kad versle jiems itin svarbu prisijaukinti pirkėją ir geriau vietoje trijų aptarnauti vieną, bet kokybiškai „Pas mus tikrai nebus taip, kad sėdės tiesiog graži mergaitė ir pardavinės. Norime žmones konsultuoti, kalbėtis.

Man asmeniškai maloniausia, kada ateina seni klientai, arba paskambina ir sako: Tomai, tavęs jau nėra toje parduotuvėje, kur dirbai, kur tu dabar. Sakau: aš turiu savo parduotuvę, – ir jie atvažiuoja pas mane. Tai labai malonu, jauti, kad tavo darbas yra įvertintas, jie perka ne produktą, o perka pas konkretų žmogų. Supranti, kad tuos metus, kai dirbai kitur – ne šiaip burną aušinai, bet kažkam atėjai į širdį ir tie žmonės liko. Kaip juokauju, žiemą turiu labai daug draugų, nes kokia pusė Lietuvos, kas slidinėja, turi mano numerį“, - džiaugiasi.

Vasara negąsdina

Nors dabar sniego kalnų už lango nematyti, Tomas tvirtina, kad vasaris kaip tik yra itin palankus metas jų verslui. Šiuo metu slides intensyviai nuomojasi keliaujantys autobusais ar automobiliu slidinėti į kitas šalis. Vis dėlto žiemos pabaiga vos už poros dienų, todėl verslininkas jau mąsto, ką reikės daryti kitu metų laiku.

„Daug kas klausia, o ką vasarą veiksime: užsidarysime ar ne. Mes bandysime to išvengti sukurdami dvi sritis. Nuomosime bei pardavinėsime žiemos inventorių, slides ir kartu aktyvaus laisvalaikio prekes – viską, kas susiję su kelionėmis ir aktyvia veikla. Tai gali būti miegmaišiai, palapinės, prožektoriai, riedučiai, šiaurietiško ėjimo lazdos ir pan.“, - sako jis.

Darius priduria: „Kodėl mes vadinamės „Laukinis sportas“, nes yra laukinis Darius, laukinis Tomas, laukinė Marija (Tomo verslo partnerė – DELFI) ir laukinis verslas – viskas, kas susiję su veikla lauke arba laukine, ekstrymo pilna veikla.“

Trys karaliai – trys šlavėjai

Verslininkų veikla vien pardavimais ir nuoma neapsiriboja, jų planuose kitas metais Jonavoje įrengti vaikams skirtą keltuvą, projektas su mokyklomis dėl slidinėjimo pamokų vietoje kūno kultūros užsiėmimų.

„Kai jaunas buvau tai ir buvo tas tikslas, kad kuo daugiau parduočiau, kuo daugiau uždirbčiau, o dabar norisi kažką veikti, pavyzdžiui, renginį suorganizuoti, ne tik turėti pinigų šaltinį ir viskas. Mano sena svajonė buvo dirbti su neįgaliųjų sportu. Šiai dienai pilnai aprengėme neįgaliųjų kerlingo rinktines, yra perkamos neįgaliesiems skirtos slidės su specialiomis kėdutėmis. Kitais metais turėsime apmokytus instruktorius, kurie galės su jais dirbti. Žinoma, tai yra ir savęs reklamavimas, bet kartu tai be galo maloni veikla. Jonavoje yra tokie tvenkinukai, kur galima ir kerlingo aikštyną padaryti, o gal čiuožyklą. Manau, kad mano gyvenime neužteks laiko viskam, ką esu sumąstęs, bet žingsnis po žingsnio, manau, einame teisinga linkme“, - nusišypso.

Tomas priduria, kad kol kas gaunamos lėšos nuolat investuojamos į plėtrą, kad kitais metais galėtų gerokai praplėsti siūlomą produkciją ir inventorių. Išgyventi iš verslo jis dar nesitiki, nors kokiais trečiais įmonės gyvavimo metais norėtų gebėti ir automobilį nusipirkti, ir premiją darbuotojams išmokėti. „Ne, mersedesų dar sau nesiperkame – viskas keliauja į plėtrą. Kaip direktorius, aš ir kiti bendrasavininkai, kol kas mažiausiai ir uždirbame, mes paskutinėje vietoje“, - juokiasi jis.

„Mes kaip kokie trys karaliai, esame trys vadovai, trys vadybininkai, trys šlavėjai – tiesiog trys viename“, - nusijuokdamas priduria Darius.

Žiemos sportas – nepigus malonumas

Kol kas verslininkai prekiauja ir nuomoja tik naudotas slidėmis, snieglentes, tačiau turi ir naują avalynę, slidinėjimui skirtą aprangą. Tomas pripažįsta, kad rinkoje jie nėra pigiausi, tačiau stengiasi, kad kaina būtų prieinama visiems.

Parduotuvėje naudotų slidžių kainos prasideda nuo 30 eurų – tiek kainuoja slidės vaikams. Suaugusiojo slidės gali kainuoti iki 250 eurų. Maždaug tiek pat kainuoja ir snieglentės, kurios, anot pašnekovų, ne ką mažiau populiarios. Darius juokiasi, kad pilno komplekto kainą pasakyti labai sunku, kadangi tai tas pats kaip pirkti automobilį – kai jau jį turi, užsimanai „lietų ratų, geresnės magnetolos“.

Anot verslininkų, lietuviai turi didelį savininkiškumo jausmą ir dirbant šioje srityje – tai puikiai atsispindi. Jei lietuviai butą geriau perka, o ne nuomojasi – su slidėmis ar snieglentėmis yra tas pats – nors nežino, ar slidinės, ar jiems patiks, ar slidės tiks, jie vis tiek nori inventorių nusipirkti, nesvarbu, kad paskui namuose jis dulkės. Išsinuomoti visą slidinėjimo komplektą, į kurį įeina slidės, batai, šalmas, lazdos kainuoja 60 eurų dešimčiai dienų.

Šiuo metu verslininkai jau kurpia planus pavasariui ir uoliai jam ruošiasi, tačiau pirmiausia, ką padarys, jam atėjus, jie jau žino. „Manau pavasarį jau pasidarysime oficialų atidarymą, kur bus balionai, šampanas, daug draugų ir pagaliau atšvęsim, nes per tuos darbus net laiko nebuvo“, - šypsosi Tomas.