Dubajuje mugių kainos mažesnės
Indrė Lukošiūnaitė prekės ženklo „Due“ įkūrėja ir jį valdančios įmonės direktorė Lietuvoje kuria, siuva bei parduoda maudymosi kostiumėlius, tampres ir sukneles. Mergina pasakoja, kad perkelti vaizdui ant rūbo naudoja skaitmeninę spaudą. Savo prekės ženklo drabužius pašnekovė siūlo įsigyti internetu arba keliose fizinėse parduotuvėse Lietuvoje, kuriose drabužius galima ir pasimatuoti.
Anksčiau jos prekės ženklo stendą buvo galima pamatyti ir mugėse, tačiau I. Lukošiūnaitė teigia, kad įvedus eurą kainos akivaizdžiai išaugo. „Tik pradedančiam verslą mugė – puiki reklamos priemonė, tačiau dažnu atveju iš to nieko neužsidirbsi. Vietos kainos Lietuvos mugėse yra didelės, o štai užsienio mugėse, mano žiniomis, kainos žymiai mažesnės, o žmonių srautas – didesnis“, – pasakoja ji. Jaunoji kūrėja parodo kvietimą dalyvauti mugėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje. Kaina už vietą ir dvi dienas – apie 70 eurų.
Kvietimuose dalyviams bei registracijos formose Vilniaus dizaino ir kitų mugių organizatoriai nurodo ir vietų kainas. Prekybos centre „Panorama“ vykusios mugės „Fashion bazaar“ organizatoriai nurodė, kad kaina už penkias dienas – 300, už dešimt – 600 eurų be PVM, o štai už Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vykusios tos pačios mugės vietą kaina už dvi dienas – 100 eurų be PVM. „Sostinės dienose“ esančio „Dizaino skvero“ kainos priklauso nuo vietos, kurioje prekybininkas pageidauja stovėti, bei nuo ploto. Kainos svyruoja nuo 110 iki 290 eurų be PVM. Taip pat organizatoriai kvietime nurodo, kad „dalyviai savo kūrybą privalo eksponuoti ant baltų, juodų arba natūralaus medžio daiktų – stalai, kėdės, drabužių kabyklos, staltiesės ir kt.
Traukia Latvijos ir Estijos mugių kainos
Prekės ženklo „Make Heads Turn“ įkūrėja ir savininkė Goda Narijauskaitė taip pat yra dažna Lietuvos mugių dalyvė, tačiau dabar prekybą stengiasi perkelti į užsienį. Mergina neseniai dalyvavo Talino muzikos savaitėje vykusioje dizaino mugėje.
„Tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad su Lietuvos mugėmis nėra ko lyginti. Čia tenka ir elektros prašytis, ir stogą pačiam susiveikti, nors mokame nežmoniškus pinigus. O štai Taline mokėjau 70 eurų už dvi mugės dienas ir organizatoriai pasirūpino viskuo, ko galėjo prireikti“, – pasakoja mergina.
Ji taip pat sako, kad ir žmonių srautas yra gerokai didesnis, todėl atsiranda ir realesnė galimybė užsidirbti. „Žmonės už įėjimą į Talino muzikos savaitę mokėjo po 1 eurą, tačiau organizatoriai lankytojams siūlė ne tik pasiklausyti gyvos muzikos ar apsilankyti dizaino mugėje: vyko įvairūs renginiai, paskaitos, kurias vedė žymių atlikėjų prodiuseriai. Mes, dalyviai, taip pat nebuvome pamiršti: organizatoriai rūpinosi, klausinėjo, ar nieko netrūksta, parūpino visą reikiamą įrangą.“ Mergina pamini, kad kaimyninėje Latvijoje dalyvaudama dizaino mugėje „Tigrus“ už vietą mokėjo 30 eurų. Kalbėdama apie Lietuvą G. Narijauskaitė sako, kad nors atrodo, jog žmonių mugėse pilna, tačiau tokių renginių dabar tiek daug ir jie tokie dažni, kad žmonės nieko nebeperka, ateina tik pasidairyti.
Brangsta paslaugos – brangsta ir mugės
Menų fabrike „Loftas“ netrukus vyks dizaino mugė „Uptown Market“. Dalyvio mokestis už dvi dienas – 145 eurai. Kaip teigia „Lofto“ projektų vadovė Marija Pulokaitė, mugės vietos kaina dalyviui priklauso nuo įvairių veiksnių bei konkurencinės rinkos. Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad įvedus eurą kainos gerokai šoktelėjo.
„Mugės kaina nustatoma pagal mugės įrengimo ir vadybos kaštų sumą bei kažkiek pagal konkurentų kainas. Po euro įvedimo, manau, visos paslaugos brangsta, kad ir, pavyzdžiui, technikos, reikalingos mugei, nuomos kaina“– vardija M. Pulokaitė. Mergina sako, kad į 145 eurų mokestį įskaičiuoti personalo darbai, surinktas žmonių srautas, dekoracijų sukurta atmosfera bei tokie dalykai kaip kėdės, stalai.
„Stengiamės kas kartą suteikti vis daugiau pridėtinės vertės mūsų dalyviams, siunčiame atsiliepimų formas, klausiame, kaip dar galime patobulėti“, – sako M. Pulokaitė.
„Sostinės dienose“ už 3 dienas – 300 eurų
Šiais metais „Sostinės dienų“ mugės „Dūzgiantis prospektas“ dalyviai teigia, kad už tris metrus ploto mokės 300 eurų. Mindaugą Makutėną, kuris prekiauja rankų darbo ekologišku muilu, šiais metais festivalyje išvysime, tačiau vyras tikina, kad ilgai svarstė, ar verta mokėti tokius pinigus.
Vyras sako, kad per ketverius metus kainos dalyviams tikrai išaugo. „Mes esame amatininkai, gaminame produkciją iš ekologiškų produktų, todėl ir savikaina nėra maža. Produktų kainų kelti negalime, nes žmonės nepirks, o mugių kainos kasmet auga“, – teigia M. Makutėnas. Tiesa, paklaustas, ar sumažintų prekių kainas, jei sumažėtų mokestis už vietą mugėje, verslininkas atsakė neigiamai. Jo teigimu, savo produkciją vyras pardavinėja įprastomis kainomis ir esą jų nekėlė net kylant rinkliavai už vietą mugėje.
Prekybininkas teigia, kad jau dabar daugelis kolegų atsisako dalyvauti dėl per didelių kainų. Jis svarsto, kad jeigu kainos ir toliau kils, mugėse beliks pramonininkai, kurių prekių savikaina yra žymiai mažesnė.
Mano, kad kaina neatitinka kokybės
Eugenijus Jakubauskas taip pat dažnas mugių dalyvis. Jis pats augina ir gamina gaminius iš kanapių. Vyras sako pastebintis, kad kainos auga sistemingai, yra didinamos kasmet jau kokius 4 metus. „Nors kainos yra keliamos, tačiau organizuotumas dėl to nepagerėja. Dalyviais visiškai nesirūpina, ir sukis, kaip nori. Štai neseniai dalyvavau mugėje „Kauno pavasaryje“, kurioje prekiavo dar du kanapių augintojai, tai mūsų visų vietos buvo šalia. Ir tai nėra viena mugė – tai tendencija pasitaikanti praktiškai visada.
„Bear on me“ prekės ženklo įkūrėja Lina Vidmantaitė taip pat sako, kad panašu, jog organizatoriams svarbiausia yra užsidirbti iš kūrėjų ar prekybininkų. „Žmonės, kurie jau seniai dalyvauja mugėse, žino tendencijas, todėl atsirenka, kuriose mugėse dalyvauti. O tokių renginių naujokais, kurie neatkreipia dėmesio į kainą, nes jiems svarbu save pareklamuoti, garsinti, organizatoriai gali ir pasinaudoti. Būtų labai nesmagu, jeigu įsivyrautų tokia tendencija“, – teigia moteris.
Ji pasakoja neseniai dalyvavusi mugėje Rygos mieste: „Mokėjau 30 eurų už 3 kvadratinius metrus. Mugė vyko vieną dieną, tačiau buvo išties stipri. Žmonių taip pat netrūko.“
Nusiskundimų dėl kainų būna kasmet
Įmonės „Vilniaus festivaliai“, organizuojančios „Sostinės dienas“, projektų vadovė Dalia Pilkauskienė patvirtino, kad prekybininkų įvardyta kaina išties egzistuoja, tačiau tai nėra minimali suma, kurią prašoma sumokėti norint prekiauti šventės metu vykstančiose mugėse. Pavyzdžiui, pašnekovė įvardija, kad menininkai moka mažiau – 150 eurų už tris dienas.
Prekybininkų skundų D. Pilkauskienė tikina negirdėjusi. „Nelabai girdėjau tų skundų, nes užsiėmiau kitais organizaciniais reikalais. Aš dirbu jau ne pirmus metus ir kiekvienais būna nusiskundimų dėl didelių kainų. Vieni skundžias, kiti ne – iš 500-600 žmonių girdime labai daug nuomonių“, – sakė projektų vadovė.
Ji taip pat sako mananti, kad šie skundai nėra pagrįsti, mat mugė nėra vienintelis renginys, vykstantis „Sostinės dienų“ metu – reikia padengti ir nemokamų koncertų bei kitų pramogų vilniečiams išlaidas.
„Kadangi aš žinau šitą košę, manau, kad ne. Žinau, kiek kainuoja surengti tokį renginį: kiek kainuoja nemokami koncertai Katedros aikštėj, visokios instaliacijos. Tai nėra nemokama, bet visiems vilniečiams tai yra nemokamas dalykas – visi koncertai yra nemokami. Nežinau, kiek skiriasi mūsų kainos nuo Kaziuko mugės, bet ten yra prekyba, o čia – kultūrinis renginys“, – dėstė D. Pilkauskienė.
Ji paneigė informaciją, kad prekybos vietų kainos kyla kasmet. Anot organizatorės, šįmet pinigų suma, kurią prašoma sumokėti už leidimą prekiauti, yra didesnė dėl nuolat didėjančių prekių ir paslaugų kainų Lietuvoje.
„Šiemet jos šiek tiek pakilę, nes išlaidos yra absoliučiai didesnės. Rengiant renginį yra labai daug žmonių, kuriuos samdai – jų kainos kyla. Šaly kyla kainos, jūs nejaučiat, nenueinat į parduotuvę?“ – retoriškai klausė D. Pilkauskienė.
Vilniaus miesto savivaldybės organizavimo ir leidimų poskyrio vedėja Virgina Skirienė teigia, kad „Sostinės dienų“ Dūzgiančio prospekto organizatorius „Vilniaus festivaliai“ iš dalyvių mokestį ima pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus įkainius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad kainos gali priklausyti nuo daug veiksnių. „Kainos dalyviams gali priklausyti nuo to, kad vietų mugėse yra mažiau negu norinčių dalyvauti. Jeigu pavyzdžiui vietų yra 500, o norinčių dalyvauti – 1000, tuomet savivaldybė skaičių reguliuoja keldama kainą“, – teigia N. Mačiulis.
Paprašytas pakomentuoti, dėl kokios priežasties tokiuose miestuose kaip Dubajus mugių kainos gali būti mažesnės, N. Mačiulis sako, kad Vilnius ir Dubajus yra nesulyginami dalykai. Jis pastebi, kad Jungtiniai Arabų Emyratai turtingi nafta, tad iš mugių užsidirbti neturi tikslo. Tuo tarpu, Vilniui esą tai yra vienas iš būdų papildyti miesto biudžetą.
Ekonomistas taip pat nemano, kad dėl didelių kainų, dalyvių skaičius mažėja: „Vertinant prekeivių ir žmonių kiekį mugėse, nepanašu, kad dalyvaujančių būtų mažiau.“