Anksčiau apie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad Lietuvoje pažaboti alkoholizmą yra būtina.
„Jaunimas dažną savaitgalį lankosi baruose ir naktiniuose klubuose, kur alkoholis liejasi laisvai. Sakysite, kad savaitgalį jaunam žmogui galima atsipalaiduoti? Tačiau kas po tokio atsipalaidavimo vyksta paryčiui, kai visą naktį siautęs jaunimas patraukia namo? Kiek muštynių ir kitokių incidentų įvyksta. O apie tai, kas vyksta miesto švenčių metu, kartais net kalbėti baisu
Esu įsitikinęs, kad sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje yra mūsų visų bendra pareiga ir rūpestis. Ir ne tik todėl, kad Lietuvą kaip itin probleminę šalį įvardija Pasaulio sveikatos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Mažinti alkoholio vartojimą reikia dėl to, kad toliau nebeaugintume naujų vaikžudžių ar tėvažudžių kartų, kad šunys nesudraskytų kūdikių, kol jų girti tėvai to nemato. Esu įsitikinęs, kad plėsti nelaimėlių, prarastų žmonių skaičių, būtų ne tik neatsakinga, bet ir nusikalstama, todėl privalome padaryti viską, kad užkirstume tam kelią“, – kalbėjo A. Veryga.
Vilniuje barus įkūrę verslininkai tikina, kad naujosios tvarkos laikysis, tačiau tokį įstatymą ir toliau vadina absurdišku.
Buvusiems lankytojams durų neužvers
Jaunuolių pamėgto baro „Būsi trečias“ savininkas Martynas Dicius, paklaustas, kaip tvarkysis su įstatymo pataisomis, tikina, jog įstatymas yra įstatymas, ir jo reikia laikytis.
„Galbūt tų žmonių neįsileis naktiniai barai, tačiau mūsų baras nėra toks vėlyvas, tai tiesiog tikriname dokumentus, kai žmogus ko nors prie stalo užsisako. Negalima jo neįleisti, nes galbūt atėjo atsigerti arbatos ar kavos.
Mes tiesiog prižiūrėsime, kad jie nevartotų alkoholio ir prašysime dokumentų, o dabar, kai to reikia iki 25-erių metų, tai net ir gerokai vyresnių prašysime“, – kalba M. Dicius.
Anot jo, jaunimas visuomet rasdavo būdų, kaip apeiti įstatymą ir įsigyti alkoholio: „Suklastoti dokumentai – gana retas atvejis, gal tik kelis kartus yra buvę, kai parodė man ne savo dokumentą. Dažniausiai sako, kad paliko dokumentą mašinoje arba kad „tuoj atneš“, ir tikisi, kad aš jais patikėsiu ir leisiu nesivarginti.
Dar kartais greitai parodo savo asmens dokumentą tikėdamiesi, kad nežiūrėsiu į datą. Beje, mes nepriimame ISIC moksleivių pažymėjimų. Tik pasą, vairuotojo ir studento pažymėjimus“, – apie griežtą klientų patikrą pasakoja baro savininkas.
Yra ir pasisakančių griežčiau
Garsiosios Vilniaus vyninės „In Vinno“ ir kelių restoranų bendraturtis Kristupas Baublys teigia, kad įstatymo laikysis, tačiau kiekvieno dokumento tikrai neprašinės.
„Matote, kaip čia yra, – eilinį kartą mūsų kompleksuota valstybė pridaro galvos skausmų, o aš tikrai nemėgstu, kai man galvą skauda, todėl dažniausiai stengiuosi remtis logikos pagrindais, o ne idiotizmu ir kompleksuotais paviršutiniškais pamąstymais.
Mes įstatymo laikysimės, nes nesame kokie nors piktavaliai, bet kad valstybė absoliučiai nesuvokia realybės, kaip funkcionuoja tokie dalykai, tai irgi viskas aišku, ir aš nemanau, jog pradėsime kiekvieno svečio prašinėti parodyti asmens dokumentą. Tai jau buvo daroma sisteminėse parduotuvėse ir nieko gero nesuteikė, o prašyti atėjusio į barą žmogaus parodyti dokumentą yra tiesiog atgrasu. Čia jau valstybės problema, kad nesupranta, jog 18–20 metų žmonės vizualiai iš esmės nesiskiria.
Jeigu mums kils kokių nors įtarimų, tada paprašysime dokumentų. Manau, valstybė to ir tikisi. Kilus abejonėms, jaunesniems nei 20 metų asmenims alkoholis tikrai nebus parduodamas“, – kalba K. Baublys.
Anot jo, pats įstatymas neapsunkina verslo, tačiau nelogiška tokius įstatymus priimti su niekuo nepasikonsultavus.
„Tų įstatymų priimta visame pasaulyje ir tragedijos daryti visiškai neverta, tiesiog liūdna, kaip tai yra daroma. Turbūt girdėjote sakant, kad sulaukus 18-os vaikų turėti galima, tekėti arba vesti – taip pat, normalu tokio amžiaus paimti ginklą į rankas ir ginti tėvynę, tačiau alaus bokalo arba vyno taurės išgerti negalima. Tokie kraštutinumai iš tikrųjų skamba kvailai ir valstybės nemokėjimas apdairiai, laiku ir protingai priimti tokius įstatymus kelia daug nusivylimo“, – kalba K. Baublys.
Pasipiktinimo neslepia ir nedidelėmis kainomis garsėjančio gastrobaro „+++“ vadovė Raminta Ruibytė.
„Kad ir koks keistas ir beprasmis būtų šis įstatymas, visgi tai yra įstatymas ir teisinėje valstybėje reikia jo laikytis. Gastrobaro „+++“ tinklas nedarys jokių išimčių ir visų įstatymų laikysis“, – tikina R. Ruibytė.
„+++“ vadovė, kalbėdama apie apribojimus, neslepia pašaipos ir teigia, kad 18-mečiai ir 19-mečiai jų bare yra labai laukiami: „Turbūt dar galime pasidžiaugti, kad įstatymų leidėjai neuždraudė suaugusiems 18–19 metų piliečiams vaikščioti vieniems mieste ir eiti ten, kur nori. Žinoma, kad įsileisime visus, net ir neturinčius 20-ies metų. Turime platų asortimentą tiek užkandžių, tiek gėrimų, tarp jų – ir nealkoholinio alaus bei sidro.
Dar tik pirmosios dienos, kai įsigaliojo naujasis įstatymas, tačiau tai neabejotinai sukels papildomų rūpesčių tikrinant didesnę dalį lankytojų, nes pasakyti, kiek žmogui metų, nėra taip paprasta.
Tai turbūt vienas pirmųjų įstatymų ar bent jau vienas nedaugelio atvejų, kai įstatymas yra pritaikytas atgaline tvarka. Jau kurį laiką gastrobaruose „+++“ nuolat klausėme jaunimo pamąstymų apie nesąžiningą elgesį jų atžvilgiu. Pagalvojus tai išties skamba utopiškai, kai 19-metis Naujuosius sutikęs su šampanu po dvyliktos valandos nakties tapo įstatymo pažeidėju.
Iš tiesų labai nuoširdžiai gaila jaunų žmonių, kuriuos valdžia nusprendė dar labiau kontroliuoti. Tai yra ta karta, kuri itin nemėgsta suvaržymų, juo labiau neturinčių jokių loginių paaiškinimų. Po tokio įstatymo iki galo nebeaišku, kas yra suaugęs žmogus“, – kalba R. Ruibytė.
Dviguba patikra
Vilniaus centre esančio baro „La Birra“ savininkas Nerijus Petrulis, regis, su pataisomis jau yra susitaikęs ir pasakoja, kad šį klausimą sprendžia kaip ir dauguma barų: asmens dokumento prašys tiek prie įėjimo, tiek baro viduje.
Tiesa, paklaustas, ar į barą įsileis pilnamečius, tačiau nebegalinčius vartoti alkoholio, N. Petrulis sako, kad žmogus žmogui nelygus, be to, bare yra apstu veiklų ir meniu tinka ne tik norintiems alkoholinių gėrimų.
„Mes seniau taikydavome tokią praktiką, kad tie žmonės, kurie, mūsų manymu, barui per jauni, apsvaigę ar neadekvatūs, buvo neįleidžiami, tai nelabai kas ir keičiasi. Gali būti, kad apsauga kartais gali ir praleisti jaunesnių, tačiau barmenas, pamatęs jaunesnį žmogų, gali paprašyti jo dokumento.
Matote, pas mus parduodamas ne vien tik alkoholis. Čia galima ir užkąsti, pasėdėti, ir stalo futbolą pažaisti, vyksta pramoginių renginių, todėl manau, kad kvailoka atsiriboti nuo jaunimo, kuris paprastomis dienomis šiaip ateina“, – pasakoja N. Petrulis.
Kaip pats teigia, jam šis įstatymas, kaip ir kiekvienas apribojimas, šiokių tokių sunkumų pridaro, nes šiuo atveju atsakomybė perkeliama verslui.
Studentai paisyti įstatymo neketina
Vis dėlto asmenys, kuriems pritaikytos įstatymo pataisos, apeiti alkoholio pardavimo vietų, panašu, neketina.
18-metė Vilniaus Universiteto (VU) studentė Janina svarsto, kad įstatymas naudingas, tačiau nelogiškas. Ji baruose žada lankytis ir toliau.
„Iš dalies džiugu, kad priimtas toks įstatymas, nes Lietuva garsėja kaip alkoholikų tauta. Be to, Lietuvoje geria tikrai nemažai nepilnamečių. Tačiau, iš kitos pusės, kvaila, nes vakar galėjęs vartoti alkoholį, šiandien nusikalsti. Įstatymas iš pradžių nustato galimybes, tu jomis pradedi naudotis, tai kaip ir logiška būtų, kad tų galimybių neatimtų.
Manau, kad tai buvo tikrai per staigus įstatymo pakeitimas, prie jo turėtų būti pereinama pamažu. Negi didelius kiekius alkoholio vartojęs 19-metis dabar nustos gerti? Įsigyti tikrai ne problema. Aš baruose nenustosiu lankytis, turiu vyresnių draugų ir kursiokų“, – mintimis dalijasi Janina.
Kitas 19-os metų VU studentas Vidas piktinasi, jog pataisa yra nelogiška, ir tikina, kad ji persigalvoti tikrai neprivers.
„Man, kaip devyniolikmečiui, amžiaus ribojimo pataisa yra absurdiška ir nelogiška, juk galėjau alkoholį vartoti anksčiau, draudimas manęs apsigalvoti neprivers. Priklausomybės alkoholiui neturiu, man tai tiesiog socialinio gyvenimo dalis. Kas sako, kad linksmintis galima ir be jo, tai tegul taip ir daro, tačiau erzina, kai pilnamečiam asmeniui nurodinėjama, kaip jis turėtų gyventi.
Daugiau naudos, mano manymu, duos pataisa, pagal kurią nustatytas trumpesnis laikas, kada galima nusipirkti to alkoholio. Ši pataisa aktualesnė tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų alkoholio priklausomybė kelia grėsmę. Po ilgos išgertuvių nakties tokie žmonės ryte ieško būdo pratęsti savo „maratoną“ arba gydyti pagirias tuo, nuo ko ir susirgo. Taigi šis įstatymas gali turėti naudos problemų turintiems žmonės, tačiau jaunimo atžvilgiu tai yra tik nepasitikėjimo demonstravimas“, – kalba Vidas ir tikisi, kad barai solidarizuosis su jaunimu ir dokumentus tikrins nuolaidžiau.