Atsibodo pardavinėti smegenis
Į verslo vandenis R. Šimkus pasinėrė dar tuomet, kai jam buvo 15 metų. Su dviem bendraminčiais jis įsteigė įmonę, kuri kūrė pažinčių tinklalapius, elektronines parduotuves. Vėliau vaikinas įgyvendino daugybę rinkodaros projektų.
„Tiesą sakant, vieną dieną supratau, kad atsibodo pardavinėti savo smegenis. Sugalvoji idėją, gauni pinigų, o po savaitės užsakovams jau reikia naujos idėjos. Todėl ėmiausi dairytis kažko naujo. Pinigai gyvenime yra svarbu ir ypač dabar, kai kuriu mažą sūnų ir sauskelnių kainos kosminės, tačiau jie nėra tas variklis, kuris varytų į priekį. Man patinka „kaifuoti“ nuo veiklos, kurti, būti laisvam“, – pasakojo R. Šimkus.
Maždaug prieš metus jis lankėsi pas gerą draugą Vilniuje ir televizoriaus ekrane pamatė virtualių žaidimų reklamą. Tada ir toptelėjo mintis, jog virtualius žaidimus galima perkelti į realybę.
„Tokių pramogų Lietuvoje jau buvo, tačiau tie užduočių kambariai yra apie viską ir apie nieką. Nenorėjau eiti į tokią pilką masę, man norėjosi sukurti teminę pramogą, kažkaip toptelėjo mintis apie Alkatraso kalėjimą. Jau kitą dieną buvau knygyne, radau vienintelę knygą apie šį kalėjimą. Tai buvo lietuvių kilmės kalinio Alvino Karpio istorija. Jis – ilgiausiai Alkatrase kalėjęs kalinys. Tą knygą perskaičiau per naktį ir tada galvoje ėmė suktis užduočių, kurias reikėtų įveikti „Alkatraso kalėjime“, vizijos“, – prisiminė pašnekovas.
Siūlo plėtrą į Baltarusiją
Per mėnesį jis parengė investicinį projektą, paskaičiavo, per kiek laiko projektas atsipirktų. „Kai jau turėjau tokius dokumentus, atsirado keturi investuotojai, patikėję mano idėja. Pasirinkau tą žmogų, kuris pasiūlė galimybę „Alkatraso kalėjimą“ įrengti ir Baltarusijoje. Tada įsteigėme įmonę ir ėmėmės darbo“, – kalbėjo R. Šimkus.
Nuo idėjos gimimo iki momento, kai „Alkatraso kalėjimas“ Klaipėdoje atvėrė duris praėjo tik keli mėnesiai. Tokia pramoga veikia jau beveik metus. R. Šimkus džiaugiasi, kad ji vis populiarėja.
„Išsinuomojome patalpas, kuriose anksčiau veikė prekybos bazė, ir viskas ten įrengta mano ir draugų rankomis. Dažėme sienas, įrenginėjome užduotis. Beje, visos užduotys yra originalios, gimusios mano galvoje. Gal kažkas tik filmuose matė, kaip patraukiama knyga lentynoje ir atsidaro durys, o pas mus tai yra realybė“, – pasakojo jaunasis verslininkas.
Ne siaubo kambarys, bet nejauku
„Alkatraso kalėjimo“ esmė ta, jog pramogautojai iš jo turi pabėgti per 45 minutes. „Daugelis įsivaizduoja, kad čia reikės fizinės jėgos, bet reikia smegenų, nes visos užduotys yra loginės. Mano „Alkatrase“ yra tikrų faktų iš tikrojo Alkatraso kalėjimo, kai kurios užduotys susijusios su tuo, koks buvo kalinių gyvenimas. 45 minutės užduotims atlikti taip pat ne šiaip sau sugalvotos. Alkatrase kas tiek laiko tikrindavo kalinius, skaičiuodavo, ar niekas nepabėgo“, – kalbėjo R. Šimkus.
Jo teigimu, „Alkatraso kalėjimas“ nėra siaubo kambarys, tačiau įžengus į patalpas, apima šiurpas, pasidaro nejauku – tokius pojūčius kuria atitinka aplinka. „Ateina tokie kieti pasportavę vaikinai, bet kai juos surakini grandinėmis, ta stiprybė kažkur dingsta“, – juokėsi pašnekovas.
Ypatingą atmosferą „Alkatraso kalėjime“ kuria ne tik atitinkama aplinka, bet ir įvairūs specifiniai garsai. „Jau įsitikinau, kad žmonių fantazija yra labai laki. Jie prisigalvoja, jog kažkas iš kažkur gali išlįsti. Viena aišku – „Alkatraso kalėjimas“ tikrai kupinas įvairių staigmenų“, – intrigavo R. Šimkus.
Lankėsi ir 70-metės
Jis neslėpė, jog ši pramoga kol kas populiariausia savaitgaliais. Didelė dalis lankytojų yra bernvakarius ar mergvakarius švenčiančios kompanijos.
„Ne paslaptis, kad bernvakarius švenčiantys vaikinai ateina pavartoję alkoholio. Paskui jie patys stebisi, kad taip greitai „išpūtė“. Esmė ta, kad adrenalino „Alkatraso kalėjime“ tikrai yra daug, nors jokių fizinių užduočių nėra, reikia tik logikos. Be to, labai įdomu stebėti, kaip elgiasi žmonės – ar jie yra komanda, ar veikia pavieniui. Juokiuosi, kad „Alkatraso kalėjime“ turėtų apsilankyti poros, kurios ketina tuoktis ar gyventi kartu. Tada galima labai aiškiai pamatyti, ar jie problemas, iššūkius spręs kartu, ar pradės pyktis“, – juokavo R. Šimkus.
Tik apie 60 proc. į „Alkatraso kalėjimą“ atėjusių žmonių įveikia visas užduotis ir iš jo išeina, kitai daliai to padaryti nepavyksta. Tačiau tada jie grįžta, kad pabandytų dar kartą.
Ši pramoga skirta paaugliams nuo 14 metų, o vėliau amžius neribojamas. „Buvo pas mus ir maždaug 70 metų močiutės, kurios tikrai išbalo, kai rakinau jas grandinėmis. Tačiau vėliau jos džiaugėsi, kad puikiai praleido laiką“, – pasakojo R. Šimkus.
Sukūrė ir išvažiuojamąjį projektą
Anot jo, „Alkatraso kalėjimas“ yra ne tik verslo projektas, bet ir misija – kurti kitokią pramogų kultūrą Lietuvoje.
Todėl ir „Alkatraso kalėjimas“ įgauna naujų formų. „Jei lankytojai negali atvykti pas mus, mes vykstame pas juos. Sukūrėme išvažiuojamąjį „Alkatrasą“, kurį galima nuvežti į įmonių sąskrydžius. Galime atvykti ir į kokią nors įmonę, per porą valandų ją „užminuoti“, įrenti kitas užduotis, kad paskui darbuotojai turėtų vaduoti savo darbo vietas. Džiaugiuosi, kad „Alkatraso kalėjimas“ populiarėja tarp įmonių. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojai suskirstomi į komandas ir jos varžosi, kuri greičiausiai įveiks visais užduotis ir pateks į laisvę. Jei nori sėkmės, turi būti lankstus, todėl mano galvoje nuolat knibžda mintys, kaip dar labiau tobulinti „Alkatraso kalėjimą“, kad jis būtų pritaikytas dar daugiau lankytojų“, – R. Šimkus negali skųstis vizijų stoka.
„Alkatraso kalėjimas“ veikia jau beveik metus. Neseniai tose pačiose patalpose atsidarė ir kitas užduočių kambarys – „Baltieji rūmai“. „Tai – kalėjimo tęsinys. Vizija tokia, kad iš „Alkatraso kalėjimo“ pabėgę kaliniai turi patekti į „Baltuosius rūmus“, ten įveikti įvairias užduotis, kad prasibrautų iki Amerikos prezidento, kuris panaikintų jų teistumą. Pažadu, kad „Baltuosiuose rūmuose“ ir Amerikos prezidentą galima sutikti, tik nesakysiu, ar tai dabartinis vadovas, ar tų laikų, kai veikė Alkatrasas“, – šyptelėjo R. Šimkus.
Svajonė – parsivežti idėjų iš Amerikos
Paklaustas, ar iš tokios verslo – pramogų kambarių – galima išgyventi, pašnekovas neslėpė, jog pinigais nelyja, tačiau pajamų užtenka. „Tiesą sakant, didelių investicijų nereikėjo, nes labai daug dariau ir darau pats. Aišku, būtina nuolat atsinaujinti, būtina plėstis, taip ir darysime, kad projektas būtų dar sėkmingesnis“, – tikino verslininkas.
Jis pats įsitikinęs, jog „Alkatraso kalėjimas“ yra puiki laisvalaikio praleidimo forma ir ypač su kolegomis ar draugais. „Tai ir emocijos, ir smegenų darbas, ir bendrumo jausmas. Galiu pažadėti, kad „Alkatraso kalėjimas“ bus nuolat tobulinamas. Dabar ieškome kelių, kaip parsigabenti daiktų iš tikrojo Alkatraso kalėjimo, kad žmonės galėtų prie jų prisiliesti. Be to, visiems norintiems, kai jie įveikia užduotis, pasakoju tikrojo Alkatraso kalėjimo istoriją, o ji – išties įspūdinga“, – teigė R. Šimkus.
Jo paties viena didžiausių dabartinių svajonių – nuvykti į Ameriką, aplankyti Alkatraso kalėjimą ir Baltuosius rūmus, kad jo galvoje gimtų dar daugiau ir originalesnių idėjų, kaip šiuos užduočių kambarius patobulinti.