„Baltijos šalyse Y kartos elgesys ir pasaulėžiūra dar menkai tyrinėti. Visgi galime pastebėti, kad šie žmonės – didžiųjų lūkesčių karta. Užauginti vadinamųjų Gariūnų tėvų, kuriems darbas buvo būtinas norint susikurti saugumą ir kurie, negaudami gerai mokamo samdomo darbo, gimus atžaloms pradėjo savo verslą. Šie tėvai dabartinei Y kartai stengėsi sukurti tai, ko neturėjo patys – finansinį saugumą, užuovėją, kad galėtų galvoti apie kitokių poreikių patenkinimą“, - sako Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas sociologas Liutautas Labanauskas.
2015 metų birželį trijose Baltijos šalyse SEB banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė tai, kad 18-25 metų estai yra versliausi, o tokio paties amžiaus lietuviams investuoti yra per daug sudėtinga.
Lietuviai kukliausi, bes vis tiek prasilenkia su realybe
Tik pradėję karjerą lietuviai tikisi gauti trečdaliu didesnį atlyginimą nei vidutinis šalyje (554 eurai, atskaičius mokesčius), nors vidutinis atlyginimas yra mažiausias iš visų trijų Baltijos šalių. Kuklumu nepasižymi latviai, kurie pradėję dirbti iš karto nori 44 proc. viršijančio šalies vidurkį atlyginimo, šiuo metu siekiančio 600 eurų.
Nors estų pirmojo atlyginimo lūkesčiai yra ambicingiausi – jie iš karto nori 948 eurų atlyginimo, atskaičius mokesčius, estai bene realiausiai suvokia dabartinę rinkos situaciją. Jų norimas atlyginimas mažiausiai – 16 proc. nutolęs nuo šalies vidurkio, siekiančio 815 eurų.
Anot šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, lyginant jaunimo lūkesčius trijose Baltijos šalyse, tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau išliks mažiausias, nes Lietuvos jaunimas sutinka gauti mažiau negu Latvijos ar Estijos. „Kita vertus, tai, kad jaunimas nori uždirbti daugiau, negu dabar vidutiniškai gauna dirbantieji, leidžia tikėtis, jog jaunimo lūkesčiai sukuria spaudimą didinti darbo užmokestį“, - sako ji.
Apklausos duomenimis, kas penktas jaunas lietuvis visgi sutiktų dirbti ir už mažesnį negu 500 eurų atlygį, nors Latvijoje toks atlygis tenkintų vieną iš dvylikos, o Estijoje – vieną iš dvidešimties jaunuolių.
Sostinės jaunuoliams tinka ir mažiau
Tyrimas atskleidė ir netikėtą tendenciją – Vilniuje, kur yra didžiausias vidutinis atlyginimas, jaunuolių norai yra kuklesni nei kitose Lietuvos vietose gyvenančių jaunuolių. Tik kas ketvirtas vilnietis, pradėjęs dirbti, tikisi gauti didesnį negu 750 eurų atlyginimą į rankas, kai mažesniuose miestuose tokio atlygio tikisi du iš penkių jaunuolių.
Gauti mažesnį už šalies vidurkį atlyginimą sutiktų ir šiuo metu nedirbantys jaunuoliai. Kas trečias iš nedirbančiųjų pasitenkintų mažesniu negu 500 eurų atlygiu, tačiau dirbantieji tokio atlygio nenorėtų.
„Darbdaviai pastebi, kad jaunuoliai ateina turintys didelių ambicijų, pasiryžę dirbti, bet po pusmečio jiems pasidaro neįdomu ir jie eina ieškotis naujo darbo. Y karta pirmiausiai ieško savirealizacijos galimybių, apskritai jie ilgai ieško savęs – jiems darbas turi teikti malonumą ir nebūti vien tik pinigų šaltinis“, - sako sociologas L. Labanauskas.
Jis priduria, kad Y karta finansiškai labiau ir ilgiau priklausomi nuo tėvų negu juos auginusi X karta: „Tai karta, gimusi lūžyje tarp dviejų santvarkų, Atgimimo, Nepriklausomybės karta. Literatūroje galima sutikti ir karikatūriška pavadinimą – Gariūnų karta, nes jų tėvai patyrė labai didelį finansinį nesaugumą, turėjo daryti drastiškus sprendimus savo gyvenime, kad išgyventų, stengėsi vaikams suteikti ypatingai daug saugumo. Galima pastebėti, kad tai labiausiai lepinta karta, todėl jie nebijo kažko keisti gyvenime.“
Anot jo, ši karta turi daug idėjų, nori jomis dalintis, puikiai išmano technologijas, moka užsienio kalbas, todėl yra pakankamai vartotojiški, jiems patinka dirbti kolektyviai, jie nėra tokie individualistai kaip jų tėvai.
L. Labanauskui pritaria ir jaunas verslininkas Kęstutis Ivanauskas, įvairiaspalvių spurgų kavinės „Donut Lab“ įkūrėjas. Jis sako, kad vienas svarbiausių dalykų, priimant darbuotojus yra išsiaiškinti, ar jie turi tą pačią viziją, ar jiems būtų įdomu dirbti šiame versle. K. Ivanauskas tvirtina, kad pats būdamas Y kartos atstovas kaip darbdavys yra pasiryžęs mokėti daugiau kitiems Y kartos darbuotojams, bet svarbiausia yra jų motyvacija, noras dirbti ir būti komandos dalimi.
Versliausi – estai
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai yra taupiausi, o netaupiausius galima tituluoti latvius. Daugiausiai jaunimas taupo būstui ar automobiliui, kiek mažiau kelionėms ar studijoms. Tyrimas atskleidė, kad jaunuoliai kaupia santaupas ir vestuvėms, juodai dienai, labai nedidelė dalis – verslui.
Mažiau nei pusė Baltijos šalių jaunuolių domisi investavimu, nori įsteigi savo įmones, tačiau versliausi vis dėl to yra estai. Tuo tarpu lietuviai domisi, tačiau pradėti konkrečius veiksmus bijo, mano, kad tai jiems per daug sudėtinga ir yra mažiausiai kažką padarę, kad verslas atsirastų. „Daugelis jų yra finansiškai neraštingi, jauni antros pakopos pensijų fondų dalyviai, nesuvokia jau investuojantys ir paklausti nesupranta, kur ir kaip jų pinigai yra kaupiami“, - sako J. Varanauskienė. Palankiausiai nusiteikę kurti verslą yra tie, kurie dirba nepilnu etatu.
Sociologas priduria, kad skirtingą pasiryžimą verslui kurti gali lemti atsargus požiūris į verslą dėl tam tikrų susikurtų nuostatų, kad verslininkai daro kažką sukto, nešvaraus, nepaisant to, kad jau 25 metus gyvename rinkos ekonomikoje. „Neigiamas požiūris duoda pasekmių, kodėl lietuviai nenori investuoti. Nemažai įtakos turi ir kaimynai, todėl estai galbūt orientuojasi į Skandinavijos šalis. Pavyzdžiui, pažiūrėkime į Lenkijos pasienius: kur ribojasi su Lietuva – pasienio zona mažiau išvystyta, kur su Vokietija – žymiai daugiau. Žinoma gali prisidėti ir tarptautinių korporacijų kiekis šalyse, žiniasklaida“, - sako L. Labanauskas.
Jaunasis verslininkas K. Ivanauskas teigia pastebėjęs, kad dažnai jaunimas teisinasi ilgai galvojantis verslo idėjas, tačiau tai yra tik jų neveiksnumo pasiteisinimas. „Pats buvau toks pats ir ilgai kalbėjau, kad dar ieškau verslo idėjų ir nieko nedariau. Tačiau svarbiausia yra kažką daryti, gilintis į verslo modelius, kaip jie veikia. Man iš pradžių įdomu, kaip viskas veikia iš esmės, pavyzdžiui, kaip krepšininkai gauna tokius didelius atlyginimus, iš kur ateina tokios įplaukos. Jei turėsite kažkokį verslo modelį – investuotojų tikrai rasite“, - drąsina jis.
Tačiau lietuvius būtų galima tituluoti kaip labiausiai savarankiškus – dirbti jie pradeda anksčiau nei latviai ir estai. Jie daugiausiai dengia savo kasdienes išlaidas iš savo reguliaraus atlyginimo, tuo tarpu estai kiek daugiau pinigų prašo iš tėvų, gyvena iš jų algos.