Prekybos vieta – 360 eurų
Jūros šventės mugėje prekiauja apie 700 prekybininkų ne tik iš visis Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Paklausiausios vietos, kurios yra ir brangiausios, kainuoja 360 eurų, o pigiausios – 92 eurus. Tiek reikia sumokėti už visas tris mugės dienas.
„Prekybos vietų kainos yra žiaurios. Šiemet teko mokėti beveik 100 eurų brangiau nei pernai, bet savo prekių kainų pakelti negaliu, nes konkurencija didelė“, – tikino įvairiais pintais krepšiais prekiaujantis vyras.
Jis klientų laukia pačioje brangiausioje vietoje, Danės gatvėje, arčiau Biržos tilto, todėl už tris dienas turėjo sumokėti 360 eurų.
„Jei neapsimokėtų čia būti, tai ir nebūčiau. Jei esu, vadinasi, pavyksta užsidirbti, Jūros šventės mugė yra antra pagal dydį Lietuvoje po Vilniaus Kaziuko mugės“, – teigė pašnekovas.
Pirmosios kelios prekybos valandos, ant jo, nuteikia optimistiškai – žmonės perka pintus krepšius. Jų kaina, atsižvelgiant į dydį, svyruoja nuo dviejų iki keliasdešimt eurų.
Pavyzdžiui, didelis pintas iškylų krepšys kainuoja 25 eurus.
„Kai dar buvo litas, jis kainavo 85 litus. Dabar jis kainuoja tik šiek tiek brangiau, nes apvalinome kainą, mat nepatogu, kai žmonės dar turi mokėti ne tik eurus, bet ir centus. Kai kurias kainas apvalinant, jos buvo sumažintos“, – dėstė prekybininkas.
Prie A. Karaliūnaitės – eilė
Kone ilgiausia eilė driekėsi prie žolininkės Adelės Karaliūnaitės prekybos palapinės. Pati A. Karaliūnaitė pirkėjams mielai atsakinėjo į klausimus, kaip naudoti jos gaminamus vaistažolių rinkinius, kitas priemones. Kai kurios pirkėjos atėjusios iškart klausdavo, kas padėtų nuo vieno ar kito negalavimo.
Beveik visi pirkėjai ką nors įsigydavo, o ne tik smalsaudavo.
„Mes Jūros šventės mugėje prekiaujame nuo neatmenamų laikų. Mūsų vaikai čia užaugo. Manau, jog mugės paskirtis ir yra ta, kad žmonės galėtų susitikti su tikrais amatininkais, kurie išmano savo amatą, gali tinkamai patarti.
Todėl ir gaila, kad mugės idėja išsikvėpė. Dabar tik žiūrima, kaip iš prekybininkų surinkti kuo daugiau pinigų, praktiškai nebedaroma atranka, kas mugėje gali prekiauti. Pažiūrėkite, kas darosi – koks nors prekybininkas pasideda kelis lietuviškus sūrius ar dešras, bet tik pažiūrėjimui, o iš tiesų pardavinėja lenkišką produkciją“, – savo nuomonę dėstė A. Karaliūnaitė.
Ir nors ji taip pat nebuvo patenkinta, jog už prekybos vietą reikia sumokėti daugiau nei 200 eurų, moteris pripažino, kad mugėje pavyksta užsidirbti.
„Žmonės laukia Jūros šventės, laukia tos mugės, kad galėtų pakalbėti su amatininkai, tautodailininkais, savo srities profesionalais. Aš mugėje taip pat dalyvauju, nes tai proga akis į akį susitikti su savo nuolatiniais klientais, susirasti naujų, kurie produkciją pirks ne tik mugėje, bet ir mano parduotuvėlėse“, – kalbėjo A. Karaliūnaitė.
Apyvarta sumažėjo perpus
Netoli jos savo tapytais paveikslais prekiauja klaipėdietis Robertas Kazlaukass. Paveikslų kaina – nuo 100 eurų.
„Tačiau nesu kažkoks užsispyrėlis, galima ir derėtis. Šiandien dar nieko nepardaviau, bet tikiu, kad atsiras ir namo darbų pirkėjų“, – teigė pašnekovas.
Jis vylėsi, jog pavyks uždirbti bent tiek, kad būtų galima padengti išlaidas prekybos vietai, kuri kainavo 250 eurų, ir, aišku, nors kiek papildomai užsidirbti.
„Mano nuomone, Jūros šventė yra didžiausia Lietuvoje. Kiti sako, kad didžiausia yra Kaziuko mugė Vilniuje, bet ten ne mugė, o turgus“, – dėstė R. Kazlauskas.
Tautiniu paveldu pripažintais šakočiais, kitais skanumynais prekiaujantis vyras žodžių į vatą nevyniojo: mugėse pavyksta uždirbti vis mažiau ir mažiau.
„Tam yra dvi pagrindinės priežastys. Viena su – sumažėję pirkėjų srautai, nes per metus iš Lietuvos išvažiuoja 25 tūkst. žmonių, o tai tikrai daug. Kita priežastis yra euras, po kurio įvedimo žmonės pradėjo labai skaičiuoti“, – teigė prekybininkas.
Šakočio, kurias jis prekiauja, kilogramo kaina yra 13 eurų.
„Kai žmonės tai pamato, pirma reakcija – brangu. Tačiau pieš šešerius metus to paties šakočio kilogramo kaina buvo 46 litai ir niekas net neklausdavo, kiek jis kainuoja, pirkdavo ir viskas. Kartais mane ir pyktis paima, jog žmonės piktinasi dėl kainos, kuri yra net mažesnė nei prieš šešerius metus, todėl numetu kokią nors repliką. Tačiau kantriai stoviu ir žinau, kad vis tiek sulauksiu savo pirkėjų, kurie neskaičiuoja pinigų ir daug perka“, – kalbėjo vyras.
Jis skaičiavo, jog pastaraisiais metais po euro įvedimo apyvarta, palyginti, pavyzdžiui, su 2014 metais, sumažėjo perpus.
„Jei šiemet pavyks surinkti bent pusę tos sumos, kokią suprekiaudavome 2014-aisiais ir ankstesniais metais, tai bus labai gerai“, – konstatavo pašnekovas.
Laukia sekmadienio ir nuolaidų
Jūros šventėje tradiciškai prekiaujama įvairių amatininkų rankų darbo kūriniais, tekstilės, lino gaminiais, maisto, konditerijos produktais, tačiau netrūksta ir masinės gamybos produkcijos, nors tokių prekeivių Jūros šventės organizatoriais vis skelbiasi į mugę neįleisiantys.
Kalbinti pirkėjai buvo skirtingų nuomonių apie kainas Jūros šventės mugėje. „Jei reikia daikto, tai perki ir neklausi kainos, bet jei nereikia, tada pradedi kabinėtis, jog per brangu. Pati jau nupirkau tokį stiklinį suvenyrą ir labai džiaugiuosi, dar pirksiu ir rankinę“, – teigė pirkėja Dalia.
„Nesąmonė, kainos kosminės. Nespėjau nė apsižiūrėti, o 50 eurų nebėra. Ir beveik neturiu parodyti, ką nusipirkau“, – kitos nuomonės apie kainas buvo Vaida.
Daugelis žmonių po Jūros šventę tik vaikštinėjo ir smalsavo, ką galima įsigyti, kokios kainos. Klaipėdiečiai žino ir savo svečiams pataria, jog geriausia į Jūros šventės mugę eiti sekmadienį, nes norėdami išparduoti visus atsivežtus gaminius ir produktus, prekeiviai taiko itin dideles nuolaidas.