Pavyzdžiui, didelį automobilių parką turinti įmonė, aptarnaujanti visą Lietuvą, yra priversta optimizuoti veiklą. Kaip jai to pasiekti? Galima kliautis senuoju metodu ir planuoti maršrutus susiskambinant, susirašant elektroniniais laiškais, tačiau taip galima prieiti „prie sugedusio telefono“. Daug efektyviau šį darbą patikėti telekomunikacijų įrangai, reaguojančiai į situaciją realiu laiku ir pasiūlančiai sprendimus.
Apie 2007 m. įkurtos įmonės „Ruptela“ veiklą DELFI kalbino jos vadovą Andrių Rupšį. Nuo 2007 m. įkurta įmonė turi padalinius penkiose šalyse bei platų partnerių ir klientų ratą 116 pasaulio šalių. Ji vadinama vienu pirmųjų Lietuvos jaunų ir sparčiai augančių įmonių, apsiėjusių be vadinamųjų finansinių angelų ir išaugusių savarankiškai.
Kokius produktus siūlote?
Mes siūlome transporto telematikos produktus – transporto stebėsenos ir kontrolės, planavimo sistemas. Siekiame klientams teikti tokius sprendimus, kuriems įgyvendinti siūlome pačių sukurtus kokybiškus techninius ir programinius sprendimus. Suvokėme, kad kokybę galime kontroliuoti tik pilnai atsakydami ir už paslaugą, ir už procesą. Dabar jau galime džiaugtis: 99.8 proc. visų mūsų gaminamų įrenginių yra puikios kokybės.
Gal galėtumėte duoti pavyzdį, kaip veikia jūsų kuriama įranga?
Lietuvos kariuomenė naudojasi „Ruptelos“ kurta transporto kontrolės ir kuro sistema. Sistema naudojama ne tik lengvuosiuose automobiliuose, bet ir sunkiojoje kariuomenės naudojamoje technikoje. Optimizavusi judėjimą tarp padalinių, šalies kariuomenė sutaupo apie 30 proc. mokesčių mokėtojų pinigų.
Visai neseniai viename Lietuvos prekybos centrų tinkle įdiegėme transporto kontrolės ir planavimo sistemą. Pasirodė, kad šios įmonės atstovai gana ilgai ieškojo ir niekaip negalėjo rasti kompanijos, apsiimančios sukurti gana sudėtingą ir komplikuotą sistemą. Sistemai buvo keliami reikalavimai efektyviai planuoti darbą, sumažinti įmonės transporto kaštus ir sutrumpinti produktų pristatymo vartotojams laiką.
Kariuomenė sutaupė 30 proc. kurui tenkančių išlaidų, kiek verslo įmonės?
Gal verslo sektoriuje sutaupoma mažiau nei valstybiniame. Konkrečių skaičių pateikti negaliu: tai priklauso nuo įmonės ir jos specifikos. Tačiau tikrai žinau, kad sistemas turinčios įmonės įgyja konkurencinių pranašumų. Tarkime, konkretaus prekybos tinklo atžvilgiu vartotojai yra aptarnaujami greičiau, taigi visai tikėtina, kad būdami patenkinti jie grįš į tą patį prekybos tinklą ar internetu užsisakys prekes. Be to, sistema seka vairuotojų judėjimą ir leidžia pamatyti, ar jie nesinaudoja transportu savo asmeninėms reikmėms.
Tarp jūsų klientų yra ir garsių tarptautinių vardų. Ką sukūrėte kompanijai „Coca-Cola“?
Ši kompanija yra išsikėlusi globalų tikslą sumažinti „Coca-Cola“ automobiliais padaromų avarijų skaičių. Joje diegiama sistema stebi vairuotojų elgesį ir nustato pavojingus manevrus. Sistemos pateikiami duomenys leidžia įvertinti vairavimo stilių, jį analizuoti ir vairuotojams pateikti rekomendacijas. Bendrovė nori būti socialiai atsakingesnė ir siekia pasirūpinti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumu.
Koks projektas buvo įsimintiniausias?
Kiekvienas projektas yra įsimintinas ir ypatingas, tačiau išties buvo ir vienas išskirtinis. Jis nukrito staigiai, jį reikėjo padaryti labai greitai, o galimybės atsitraukti ir nesutikti su kliento sąlygomis neturėjome.
Tą dieną, kai pasirodė Ukrainos geležinkelių atstovai, dar niekas nežinojo, kuo tai baigsis. Jie pradėjo domėtis mūsų produktais, mes pasakojome apie savo veiklą. Išaiškėjo, kad jiems reikia visai naujo prietaiso, atitinkančio geležinkelio sistemos, apie kurią mes nieko nežinojome, standartus.
Kitą dieną paskambino tie patys žmonės ir pasakė, kad į mūsų sąskaita jau pervesta šimtai tūkstančių litų ir kad produkto jie nori per pusantro mėnesio. Objektyviai žiūrint, per tokį laiką sukurti visai naują produktą visai nepažįstamai sistemai neįmanoma. Mes išsiderėjome kiek daugiau laiko ir suprojektavome naują gaminį per keturis mėnesius. Palyginimui, paprastai naujas inovatyvus produktas sukuriamas per vienerius metus ar metus su puse.
Tai buvo įtemptas laikas. Dvejojau, ar užteks laiko, bijojau ir dėl produkto kokybės, tačiau pasirodė, kad sistema veikia puikiai. Šie klientai mūsų partnerystę laiko viena tvirčiausių ir produktyviausių, o produktas jiems tiko ir išties pasirodė esantis geros kokybės.
Kaip kilo „Ruptelos“ verslo idėja?
Minčių dirbti telekomunikacijų srityje buvo jau nuo studijų pradžios. Pamenu, kai dar pirmame kurse, studijuojant telekomunikacijų fizikos ir elektronikos inžineriją, su bendrakursiu sėdėjome ir piešėme, kaip galėtų atrodyti transporto stebėjimo sistema. Ši idėja gimė mūsų galvose dar net nepradėjus rimtai mokytis.
Vėliau įgijau darbo patirties, pamačiau, kaip kuriami prietaisai, teko dirbti ir universitete. Tada transporto stebėjimo sistemų idėją pradėjau svarstyti rimčiau. Vėliau vėl pasiėmiau popieriaus lapą ir pasikvietęs keletą programuotojų nubraižiau sistemos architektūrą. Aišku, nuo pirminės idėjos galutinis produktas smarkiai skyrėsi, nes jo koncepciją tobulinome pradėję kalbėtis su klientais ir klausinėti, ko jiems reikia, kokios problemos jiems kyla.
Su kokiais sunkumais, kurdami verslą, susidūrėte?
Globalesnių krizių nebuvo, o visus ekonomikos svyravimus pergyvenome be didesnių sunkumų.
Sakyčiau, kad kylantys iššūkiai yra kasdieniniai, nes „Ruptela“ vis dar yra sparčiai auganti kompanija. Įmonę įkūrėme trys žmonės, o dabar joje dirba apie du šimtai. Steigiami nauji padaliniai, vyksta plėtra į naujus regionus, keičiasi vadovai. Nuolatiniai pokyčiai neleidžia užmigti ir skatina būti dinamiškais, kūrybingais, nuolat generuoti naujas idėjas ir inovatyvius sprendimus. Tai sukuria galimybę klestėti mūsų darbuotojų iniciatyvumui. Jie turi visas sąlygas įsitraukti, atsiskleisti, kurti.
Ko, tapęs verslininku, išmokote pats?
Kas dieną – po pamoką. Nuolat keičiantis aplinkai, reikia prisitaikyti, reaguoti ir svarbius sprendimus priimti skubiai. Pavyzdžiui, stebime kintančią Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) geopolitinę padėtį, į kurią negalima nekreipti dėmesio: ten darbą privalome organizuoti remdamiesi visai kitais principais, o juos sugalvoti reikia skubiai. Kartais užsinoriu daugiau stabilumo, tačiau suprantu, kad tai neįmanoma.
Taip pat reikėjo išmokti vadovauti. Pripažinkite, kad būti direktoriumi kelių žmonių kompanijoje visai kas kita nei vadovauti keliems šimtams. Tai – daug didesnė atsakomybė, kuriai reikia ne tik sąmoningai ruoštis, bet ir prie jos priaugti.
Apibendrindamas pasakysiu, kad kiekvieną dieną daug išmoksti ir sužinai, taigi reikia nuolat keisti savo nuostatas ir įsitikinimus, gebėti prisitaikyti.
Ar turite laisvo laiko?
Verslo pradžioje buvo gana sunku – viską atidaviau. Komanda buvo maža, tai žinojau, kad jei ne aš, tai niekas to nepadarys. Augant darbuotojų skaičiui, visi skirstėmės atsakomybėmis, atsirado didesnis tarpusavio pasitikėjimas. Tada pasidarė lengviau.
Dabar turiu daug daugiau laisvo laiko, nors vis dar galiu pasakyti, kad dirbu daugiau nei 8 valandas. Beveik visą laisvą laiką stengiuosi skirti šeimai, turiu tris vaikus. Daug sportuoju ir gerai fizinei formai palaikyti skiriu daug dėmesio ir laiko. Jei to nedaryčiau ir arčiau biure kaip arklys aštuoniolika valandų per parą, ilgainiui negalėčiau tinkamai dirbti. Nuolatinis sportas lemia ne tik geresnę nuotaiką, bet ir padeda pasiekti geresnių rezultatų darbe.
Ar verslumas įgyjama ar įgimta savybė?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra: tikriausiai dalis žmonių šią savybę turi nuo gimimo, o kiti išmoksta. Verslininkas turi būti užsidegęs ir turėti atitinkamas vidines nuostatas, kurių svarbiausia – lankstumas: gebėjimas prisitaikyti prie klientų poreikių lemia sėkmę.
Beje, dažnai tenka susitikti su žmonėmis, norinčiais tapti verslininkais ir tuo pačiu įsitikinusiais, kad verslininkai yra sukčiai. Tokiam žmogui versle nėra kas veikti.