„Lietų gali nugalėti tik šilta kava, desertas ir visą dieną grojantis DŽIAZAS!“ – rašoma kavinės tinklalapyje, kuriame pilna nuotraukų su ruošiama kava ir kūriniais iš kavos putos. Nuotraukose matosi tamsiai rudų baldų ir šviesaus parketo interjeras, įvairių šokoladinių, vaisinių ir sūrio pyragų pasirinkimas.
Iš pirmo žvilgsnio kavinė atrodo kaip kuklesnė didžiųjų „Caffeine“, „Caif café“ ar „Starbucks“ tinklų kopija, tačiau patiems šalčininkiečiams, anot kavinės savininko, naujoji erdvė reiškia daugiau nei tik vietą, kurioje galima prisėsti ir išgerti kavos.
T. Seliatyckis džiaugiasi, kad Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastate įsikūrusi kavinė, lyg praeitame amžiuje Vilniuje gyvavusi „Literatų svetainė“, pritraukia įvairiausio amžiaus, pažiūrų, stiliaus ir išsilavinimo miestiečius, kurie čia ne tik užsuka išgerti kavos, bet ir klauso vykstančių paskaitų ar žaidžia stalo žaidimus.
Vilniaus kavinių kultūrą įkvėpė tą patį padaryti Šalčininkuose
„Viskas prasidėjo 2014 metais, kai aš studijavau Vilniuje ir vidury savaitės grįžau į Šalčininkus, – kaip gimė kavinės idėja pristato Tomas, – susitikome su draugu ir, kadangi nenorėjome gerti alaus ar kito alkoholinio gėrimo, nusprendėme nueiti išgerti kavos. Aštuntą valandą vakare apėję visus Šalčininkus niekur neradome tinkamos vietos. Tik pasukus namų kryptimi pamatėme atidarytą vieną kavinę. Įėjome, tačiau tik užsisakius, po kokių 15 min. prie mūsų priėjusi padavėja pranešė, kad jie užsidaro.“
Po studijų Vilniuje į Šalčininkus grįžęs Tomas pasigedo tokios kavinių gausos, kokią galėdavo pasiūlyti sostinė.
„Taigi, atsirado idėja, kuri patiko man, mano draugams, todėl vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ pasidarėme apklausą ir sulaukėme didžiulio palaikymo. Tada ir supratome, kad tokios vietos tikrai reikia. Apklausa mane paskatino ir įkvėpė, tačiau viskas užstrigo po to, kai reikėjo susirasti finansų ir investicijų“, – priduria kavinės steigėjas.
Žingsniai iki atidarymo
Tomas pasakoja, kad dokumentų tvarkymas iki įmonės įkūrimo daug problemų nesukėlė, tačiau kavinės atidarymas vis tiek užtruko apie metus: „Tuo metu aš neturėjau savo asmeninių lėšų, todėl bandžiau tai padaryti per teritorinę darbo biržą. Joje yra projektų, skirtų naujų verslų kūrimui.
Bet iš tiesų, greičiausiai tie darbuotojai nebuvo suinteresuoti man padėti, nes pradėjo mane nuteikinėti, kad su valstybiniais pinigais yra beveik neįmanoma, kad reikės pildyti milijonus ataskaitų, atlikti visokiausių darbų“, – pasakoja Tomas, pridurdamas, kad tuo metu pats stokojo patirties ir trumpam nustūmė idėją šalin.
Vėliau, metus pradirbęs logistikos srityje, verslininkas suprato neturįs tiek laisvo laiko visuomeninei veiklai, kiek norėtų. Todėl pasitaręs su namiškiais ir iš naujo motyvacijos pasikrovęs T. Seliatyckis 2016 metų balandžio mėnesį atidarė savo kavinę. Šį kartą finansinis klausimas buvo išspręstas pasinaudojant asmeniniu ir bendru šeimos biudžetu.
Žmonės, kurie išsiilgę kavos
„Kiekvienas save gerbiantis restoranas ar kavinė privalo daryti kavą, nes kava yra bet kokio susitikimo ar pokalbio pabaiga ir apibendrinimas, kuris turi būti kokybiškas ir geras, – apie kavos esmę pasakoja Tomas, teigdamas, kad jo gaminamai kavai lygių konkurentų Šalčininkuose beveik nėra, – na, vienintelis mūsų konkurentas, turintis nemažą kavų pasirinkimą, yra degalinė, tačiau, manau, kad kiekvienas žmogus supranta, kad nei viena degalų stotelė, net „Circle K“, neparuoš tokios kavos, kokią ruošia profesionali itališka kavos ruošimo mašina.“
„Pas mus ateina įvairių žmonių: yra ir verslininkų, kurie, kokioje nors kavinukėje suvalgę dienos pietus, kavos atvažiuoja pas mane, taip pat du kartus, kas savaitę renkasi ir moterų klubas, kuriam priklauso įvairaus amžiaus kavos mėgėjos, aišku, po pamokų atklysta ir moksleiviai.“
Pasak T. Seliatyckio, Šalčininkuose įkurti verslą nėra sunku. Tereikia tik originalios idėjos ir įsitikinti savo produkto poreikiu vietos klientams.
Kitokia kavinės vertė miestui
Mažojoje Bendrijoje „Erdvė Tau“ dirba tik pats Tomas ir jo sužadėtinė, kartais pavaduojanti jį prie kavos ruošimo aparato. Taigi, kavinė papildomų darbo vietų savivaldybėje kol kas nesukuria, tačiau, kaip teigia kavinės savininkas, gali pasiūlyti erdvę renginiams ir diskusijoms.
„Bendradarbiaujame su protų lyga „Ko nežino Kazys?“ ir kiekvieną trečiadienį organizuojame protmūšius, vietiniai žmonės organizuoja intelektualinius susibūrimus – jau turėjome diskusijų vakarą su profesoriumi, istoriku Alfredu Bumblausku, kuriame diskutavome apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją.
Tai vieta, kuri atneš miestui kavos kultūrą, atneš supratimą, kad laisvalaikiu bendrauti galima ne tik prie bokalo alaus ar taurės vyno, kad yra ir kitos bendravimo formos“,– įsitikinęs pašnekovas.
Vaikinas tiki, kad kavinė miesto jaunimui duos didesnį užimtumą. Pasak jo, užklasinių būrelių Šalčininkuose yra pilna, tačiau jie pasibaigia anksti, apie penktą valandą vakaro, o be to, kaip pasakojo Tomas, mieste būrelius lanko tik apie 20 proc. miesto vaikų.
„Kai kūrėme kavinę, mes matėme, kad didelė dalis jaunimo diena iš dienos migruoja pagrindine Vilniaus gatve nuo vienos „Maximos“ iki kitos, o tie, kurie sportiškesni, tai kartais ir iki kito miesto galo nueina, kur dirba „Norfa“, - juokauja verslininkas. Pasak jo, prekybos centrų darbuotojos netgi žino bazinį vaiko pirkinių krepšelį: dažniausiai tai būna traškučiai ir „Coca-Cola“. Tomas teigia, kad tokių vaikų, šmirinėjančių be veiklos, yra pilna visame mieste.
„Taip, kava yra ne pats pigiausias malonumas, tačiau man nebūtina, kad mano klientas nusipirktų pačią brangiausią kavos puodelį. Jis gali ateiti ir nusipirkti du prancūziškus sausainiukus ir sau laimingas sėdėti“, – apie savo erdvę kalba Tomas.
Kavinėje vidutinis kavos puodelis kainuoja 1 Eur, didelį latė kavos puodelį galima įsigyti už 1,7 Eur, o karamelinis vieno kąsnio pyragaitis vertas 0,2 Eur.
„Mes turime tokį dalyką kaip „kava ore“. Kavinėje kabo lentelė, kuri rodo, kiek pinigų tuo metu yra „ore“, - apie kavinės žaidimą pasakoja verslininkas. Tai reiškia, kad žmogus užsisakęs kavos gali palikti grąžą kavinės sąskaitoje, o vėliau tais pinigais gali pasinaudoti tie, kurie negali sau leisti nusipirkti kavos ar užkandžio. Tomas džiaugiasi, nes toks dalinimosi principas veikia – šiuo metu sąskaitoje jau yra sukaupta apie 60 Eur.
„Mes suprantame, kad gyvename ne pačiame turtingiausiame mieste ir kad ne visi yra pasiturintys. Kitaip tariant – žmogus šiandien gali įsigyti vieną dalyką, o vėliau negalės. Visai kaip ir aš – šiandien galiu kažkam suteikti tokią erdvę, o po kažkiek laiko gal ir negalėsiu“, – mintimis dalinasi Tomas, ketindamas ateityje įgyti daugiau patirties ir bandyti plėstis.