Tokią problemą Lietuvoje pradėjo spręsti šunų auklė Agnė Musajevaitė bei kačių auklius Lukas Bajoriūnas su žmona Dovile.
Už pusvalandį su kate – 10 eurų
24 metų kačių mylėtojas Lukas turi savo buhalterinių paslaugų įmonę, tačiau randa laiko ir kitai neįprastai veiklai – po darbų važiuoja aplankyti Vilniaus miestiečių kačių, jas pašerti, pagirdyti, sutvarkyti jų kraiką, paglostyti, pažaisti ir pabaigai – nusiųsti augintinio nuotrauką išvykusiems šeimininkams. Tokios pusę valandos trunkančios paslaugos kaina – 10 Eur.
„Idėja kilo tuomet, kai patys įsigijome katę iš Panevėžio atsikėlę gyventi į Vilnių, – kaip sugalvojo tokią paslaugą pasakoja Lukas, – kadangi labai daug keliaujame, mums patiems vienu momentu prireikė tokio žmogaus, kuris galėtų tą mūsų katę prižiūrėti. Nors ir turėjome daug draugų, tačiau dažniausiai visi būdavo labai užsiėmę, neturėjo laiko.“
Pradėjęs domėtis ir ieškoti informacijos verslininkas suprato, kad žmonių, galinčių individualiai kuriam laikui prižiūrėti augintinį, Lietuvoje nėra.
„Aišku, yra gyvūnų viešbučiai. Jie tinka daugumai gyvūnų, bet ne katėms. Gyvūnų viešbutis katei reikštų kardinalius pokyčius: nauja vieta, nauji kvapai, nėra šeimininkų – didelis stresas. Katės labai prisiriša prie žmogaus ir prie vietos. Todėl kuo mažiau pokyčių jos gyvenime – tuo ji laimingesnė“, – mintimis dalinasi Lukas. Pasak jo, geriausias variantas katę palikti namie ir prašyti ar samdyti žmones, kad šie ateitų ją prižiūrėti. Tokia gyvūnų auklių samdymo praktika yra labai populiari užsienio šalyse.
Kačių auklius teigia, kad prie vienumos pripratintą katę galima dienai ar kelioms palikti vieną namuose įbėrus pakankamai maisto dubenėlyje, tačiau, pasak jo, mokslininkai, tiriantys kačių elgesį, teigia, kad katės stresą be šeimininko pradeda jausti jau po aštuonių valandų.
„Jeigu negrįžtate po darbo, tarkime, po devynių valandų, tai katė tada jau pradeda jausti stresą. Įsivaizduokite, kaip jos nerimautų, jeigu jūsų namie nebūtų ištisas tris dienas“, – apie gyvūnų savijautą pasakoja Lukas.
Šuniui turi net atskirą patalynę
„Labiausiai patiko tai, jog po kurio laiko įgaudavau šuns pasitikėjimą ir per dieną, valandą ar per pusvalandį, jis pradėdavo džiaugtis mano kompanija”, – pasakoja 27 metų Agnė Musajevaitė. Ji – šunų auklė. Šios veiklos mergina pasakoja ėmusis praėjusios vasaros pradžioje.
„Planavau kurti savo verslą, užsiiminėti savo veikla, todėl turėjau laisvo laiko, kurį sugalvojau išnaudoti pagelbėdama kitiems prižiūrint šunis. Mano veikla labai pasiteisino, nes sužinojau daug naujų dalykų apie šunis, jų veisles, tuo pat metu baigiau ir dresūros pagrindus,“ – teigia Agnė, tačiau tikina, kad būsimasis jos verslas nebus susijęs su gyvūnais ar jų priežiūra.
Būdama didele keturkojų mylėtoja, vegetare ir savanore beglobių gyvūnų prieglaudoje A. Musajevaitė sako, kad gyvūnus yra pigiau patikėti jau anksčiau minėtiems gyvūnų viešbučių prižiūrėtojams. Tuo tarpu Agnei už vieną 30 min. trukmės pavedžiojimą klientai sumokėdavo 5 Eur, o už paros priežiūrą 20 Eur.
„Šunų viešbučiai yra pigesni nei mano paslaugos. Jų paslaugos už parą kainuoją apie 13-18 Eur, bet jie dažniausiai būna voljeruose ir pora kartų pavedžiojami. Aš niekada nedarau taip, kad nepriimčiau agresyvaus šuns ir aš visuomet prižiūriu tik po vieną, o ne kelis šunis,“ – paslaugas lygina gyvūnų mylėtoja, pridurdama, kad visuomet stengdavosi žiūrėti, ko nori kiekvienas prižiūrimas šuo, stengdavosi prisiderinti savo dieną ir esą nė karto nepalikdavo augintinio vieno.
„Kadangi priimu tik vieną šunį, kiekviena valandą būna skirta tik jam. Aš netgi pakloju svetainėj jam lovą, nes turiu atskirą patalynės komplektą keturkojams svečiams, – pasakoja mergina, kuri prižiūrimus šunis priima į savo pačios namus Užupyje. Pasak jos, ilgi pasivaikščiojimai šuniui suteikia daug fizinio nuovargio ir įspūdžių. Tuomet jis namo grįžta pavargęs ir laimingas – keturkojui nebekyla noro graužti šeimininko batų ar loti prie durų.“
Klientus randa socialiniuose tinkluose
Tiek Agnė, tiek Lukas teigia, kad gyvūnų šeimininkai pasitiki jais šimtu procentu ir nebijo patikėti jiems ne tik savo augintinių, bet net ir būsto.
„Tiesą sakant, tie, kurie užsisako mano paslaugą, visiškai nesijaudina nei dėl savo namų saugumo, nei dėl to, kad palieka raktus. Kažkaip visi labai ramūs“, - DELFI pasakoja Lukas. Pasak jo, didesnis susirūpinimas kyla tik tuomet, kai katėms reikia skirti ypatingą dėmesį, pavyzdžiui, suleisti vaistų nuo diabeto.
Kaip teigė abu gyvūnų auklėtojai, šeimininkai, pageidaujantys jų paslaugų, dažniausiai yra jauni žmonės. Tuo tarpu vyresnio amžiaus kliento kol kas neturėjo nė vienas. Agnė tiki, kad tam daugiausiai įtakos turi komunikacijos būdai, kuriais ji pasirinko perduoti informaciją apie savo teikiamas paslaugas: „Spėju, kad vyresni žmonės mažiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir mažiau jais pasitiki, todėl jų pasiekiamumas yra mažesnis.“
Nepaisant to, kad vyresnio amžiaus žmonės nežino ar nesinaudoja augintinių prižiūrėtojų paslaugomis, užsakymai Agnei, tikina ji, pradėjo kristi labai greitai ir gausiai: „Viskas ko reikėjo mano naujam verslui – sukurti naują „Facebook“ puslapį ir sukelti nuotraukas su akimirkomis kaip aš anksčiau prižiūrėdavau draugų šunis. Man nereikėjo investuoti begalės laiko ir viskas kažkaip savaime užsisuko“.
Interneto medija pasinaudojo ir L. Bajoriūnas: „.Apskritai, kačiukai internete yra karšta tema, visiems jie patinka ir visi noriai apie juos šneka.
Manau, kad poreikis pasisamdyti žmogų papildomai gyvūno priežiūrai didėja ne tik todėl, kad didėja žinomumas, bet ir todėl, kad tai susiję su kylančia Lietuvos ekonomika. Auga atlyginimai – auga ir galimybės keliauti bei daugiau asmeninio biudžeto skirti katės priežiūrai“.
Lietuviai globotiniais pradeda rūpintis atsakingiau
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija teigia, kad naminių gyvūnų Lietuvoje yra daugiau nei atsakingų žmonių, galinčių jais tinkamai pasirūpinti. Kasmet tūkstančiai gyvūnų augintinių miršta ir žmonių namuose dėl netinkamos priežiūros. Šiuo metu Lietuvoje yra numatytos sankcijos už žiaurų elgesį su gyvūnais: pinginės baudos nuo 50 iki 2300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Vasaros laikotarpiu, kai visi miesto gyventojai kažkur dingsta ir Vilniaus gatvės tampa tuščios, keturkojai namuose paliekami dažniau. Abu gyvūnų prižiūrėtojai pasakoja, kad šiltuoju sezonu jie negalėjo atsiginti užsakymų ir džiaugiasi, kad visuomenės susidomėjimas tokiomis paslaugomis auga. Pasak Agnės, tai – geras ženklas, kadangi žmonėms labiau nei anksčiau rūpi jų augintiniai, kurie nori ir gali leisti užsisakyti sau tokią paslaugą.
„Manau, kad keturkojais rūpinamasi geriau, nei tai buvo daroma anksčiau, deja, kai kuriems vis dar trūksta suvokimo, jog tai gyvas, mąstantis ir mylintis sutvėrimas. Jam būtinas grįžtamasis ryšys, todėl negalima įsigyti šuns tik tam, kad jis atliktų paskirtas pareigas, pavyzdžiui, sargo“, – pasak A. Musajevaitės, svarbu nepamiršti, kad šunys šeimoje turėti būti laikomi pilnaverčiais nariais.