Lietuviai įvertino dienos pietų kainas: tiesiog nebeįmanoma

DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 44,3 proc. lietuvių nevalgo dienos pietų viešojo maitinimo įstaigose. Ekonomistai pripažįsta, kad dienos pietūs yra tapę prabangos preke ir bent kai kuriems gyventojams yra neįperkamas malonumas.

Vilnietis Laimonas dar šių metų gegužę paskelbė akciją „Nemokėk už dienos pietus daugiau 6 eurų“. DELFI susisiekus su juo ir paklausus, ar jis dar tebevykdo šią akciją, Laimonas teigė, kad tai tiesiog nebeįmanoma.

„Jei realiai dabar nori pavalgyti už 6 eurus, turi važiuoti kur nors į miesto pakraštį arba pats darytis už tiek maistą ir vežtis į darbą, nes dabar centre ar senamiestyje už tokią sumą pavalgyti neįmanoma ir, manau, kad tai yra negerai. Per daug užlaužtos tos kainos“, – sako Laimonas.

Jaunuolis priduria, kad keliauja po įvairias Vakarų Europos šalis ir net ten įmanoma susirasti pigesnių variantų pavalgyti nei Vilniuje.

Vis dėl to „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškina, kad Vilniaus kainos yra aukštesnės nei visos likusios Lietuvos dėl vienos paprastos priežasties.

„Jei kalbame apie Vilnių ir centrinę miesto dalį, kainos atspindi ne tik lietuvių perkamąją galią, bet yra prisitaikę ir prie turistų perkamosios galios. Jų srautai labai dideli, ypač vasarą, tad natūralu, kad tai turi įtakos kavinių kainoms, tiek maisto, tiek gėrimų“, – sako N. Mačiulis.

Statistikos departamento duomenimis, per metus kainos viešojo maitinimo įstaigose pakilo 5,1 proc.

Dar prieš įvedant eurą dienos pietų kaina sostinėje buvo apie 10 litų (2,9 eur.). Dabar tokios kainos, bent jau Vilniuje, senai nematytos. „Spinter“ apklausa parodė, kad tiek dienos pietums dabar gali skirti tik rajonų centruose gyvenantys žmonės. 6 eur. ir daugiau dienos pietums dažniausiai išleidžia aukštesnio išsimokslinimo ir didesnes pajamas gaunantys didmiesčiuose gyvenantys 25 – 45 metų vyrai.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė nesistebi, kad kainos restoranuose taip pakilo, anot jos, brango viskas.

„Viskas taip pasikeitė, kad kas buvo litais, tas dabar yra eurais. Pradedant produktų užpirkimais ir baigiant galutiniu patiekalu. Negali būti, kad produktai pabrango, o maistas nepabrango. Pabrangimas yra visame kame, pradėčiau nuo paslaugų, kirpyklų, manikiūrų, batų, rūbų, maisto, visko, kas buvo litais, dabar yra eurais. Tiesiog yra kaip yra“, – sako E. Šiškauskienė.

Neadekvačios ne kainos, o žmonių pajamos

N. Mačiulis DELFI sako, kad nereiktų stebėtis pakilusiomis viešojo maitinimo kainomis, nes tam įtakos turi tiek padidėjusios maisto produktų kainos, tiek kiti veiksniai.

„Reikėtų neužmiršti, kad per paskutinius ketverius metus nemažai padidėjo tiek vidutinis, tiek minimalus atlyginimas. Ir ypač minimalus atlyginimas, kuris svarbus maitinimo įstaigose, nes ten nemaža dalis darbuotojų uždirba būtent minimalų atlyginimą. Ir tas atsispindėjo ir kainose“, – sako N. Mačiulis.

Pašnekovo nuomone, kainos viešojo maitinimo įstaigose tikrai nėra per didelės, nes konkurencija šiame versle milžiniška, todėl verslininkai paprasčiausiai negali sau leisti dirbtinai sukelti kainų.

„Tikrai abejoju, ar viešojo maitinimo įstaigos turi perteklinius pelnus ir nėra konkurencijos, kuri užtikrintų, kad kainos būtų mažesnės, nes dabartinis kainų lygis atspindi ir darbo sąnaudas, ir visas kitas sąnaudas“, – aiškina ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, neadekvačios yra ne kainos, o žmonių pajamos, kurios neleidžia pietauti viešojo maitinimo įstaigose.

„Pajamų nelygybės pasekmė yra tai, kad pakankamai didelė dalis gyventojų gali sau leisti santykinai brangius dienos pietus, kainuojančius 6 ar 10 eurų ir ta paklausa sukuria galimybes, kada verslininkai nėra priversti mažinti kainų ir pasiūlyti pigesnį maistą. Ir tada nemaža dalis visuomenės, negaudama adekvačių pajamų, yra atkirsta nuo šios paslaugos ir yra priversti ieškoti kitokių alternatyvų.

Jei realiai dabar nori pavalgyti už 6 eurus, turi važiuoti kur nors į miesto pakraštį arba pats darytis už tiek maistą ir vežtis į darbą, nes dabar centre ar senamiestyje už tokią sumą pavalgyti neįmanoma ir, manau, kad tai yra negerai. Per daug užlaužtos tos kainos.

Laimonas

Bet aš nematau galimybių, kaip mažinti kainas, nes tai atsispindėtų mažesniuose atlyginimuose, neoficialiai mokamuose atlyginimuose, prastesnės kokybės maisto produktuose, atsirastų dar kažkokie pažeidimai. Vienintelė išeitis – siekti, kad gyventojų pajamos sparčiau artėtų prie Europos vidurkio ir dienos pietūs būtų ne prabangos prekė, o lengvai prieinama paslauga, kuri nesudarytų daugiau 10 proc. gaunamų pajamų“, – sako N. Mačiulis.

Kainos ir toliau augs

DELFI prieš kiek mažiau nei mėnesį rašė, kad 46 restoranus Lietuvoje valdančios įmonės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis prognozuoja ir dar didesnį restoranų ir kavinių kainų augimą.

„Turėkime omeny, kad maisto produktų apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) persidengia, o atlyginimų didėjimo našta gula tik ant verslo pečių. Be to, PVM restoranų Lietuvos restoranų sektoriuje yra iki 3 kartų didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė verslininkas.

Reikėtų neužmiršti, kad per paskutinius ketverius metus nemažai padidėjo tiek vidutinis, tiek minimalus atlyginimas. Ir ypač minimalus atlyginimas, kuris svarbus maitinimo įstaigose, nes ten nemaža dalis darbuotojų uždirba būtent minimalų atlyginimą. Ir tas atsispindėjo ir kainose.

N. Mačiulis

G. Balnis prognozavo, kad kylant atlyginimams restoranų sektorius nesugebės mokėti jų tokių kaip Vakaruose, emigracija toliau didės, o restoranų kainos susilygins su vakarietiškomis.

N. Mačiulis pritaria, kad kainos ateityje ir toliau didės: „Galbūt nebus tokių didelių šuolių, kokius matėme paskutinius dvejus metus, nes kainų lygis prisitaikė prie padidinto minimalaus atlyginimo ir euro įvedimo, bet bent 5 proc. per metus padidės viešojo maitinimo sektoriaus paslaugų kaina.“