Drabužių kolekcijas kurianti lietuvių įmonė „D.Efect“ daugeliui mados ekspertų žinoma ar bent jau ne kartą girdėta įvairių mados kolekcijų pristatymuose. Tiesa, šiuos lietuvių kuriamus drabužius tėvynėje nusipirkti ne taip paprasta, mat čia jais prekiaujama tik dvejose parduotuvėse.
Anot šio ženklo drabužių dizainerės E. Žiemytės ir jos vyro S. Gedžiaus, jau prieš kuriant nuosavą verslą buvo aišku, kad drabužiai keliaus į užsienio rinkas. Kaip DELFI teigė E. Žiemytė, su lietuvišku prekės ženklu prasibrauti į užsienio rinkas buvo ne tik sena svajonė, tai esą lėmė ir lietuvių finansinės galimybės.
„Iš tikrųjų buvo du dalykai. Tai buvo mūsų svajonė. Mes labai idiliškai svajojome, kad norėtume būti tas ženklas, kuris drabužių srityje išeitų į tas didžiąsias rinkas. Tai buvo vienas iš dalykų. O kitas, kad Lietuvoje iš tikrųjų tokiam segmentui, nes mūsų drabužiai nėra labai pigūs, nėra didelės paklausos. Tai yra pakankamai nišinis ženklas ir Lietuvoje nėra daug galinčių sau leisti įsigyti suknelę už 300 eurų“, - teigia drabužių dizainerė.
Idėja susižavėjo A. Kutcheris
Kaip teigia verslininkai, prekės ženklas netradicinį pavadinimą, sufleruojantį, kad drabužis su defektu, gavo neatsitiktinai. Anot E. Žiemytės, šis pavadinimas gimė jai dar studijuojant Dailės akademijoje ir buvo vienos baigiamojo darbo dalies pavadinimas.
„Būtent tuo laiku aš analizavau, kaip tu gali pateikti kažkokią netobulą detalę drabužiuose: sukišimą, nusidėvėjimą arba kažkokias neteisingas siūlių konstrukcijas. Dabar pasaulyje tai labai aktualu, dabar jau daug kas taip daro, bet tuo metu, prieš 6-erius metus, tai buvo pakankamai nauja ir nelabai kas apie tai kalbėjo. Aš tai perteikiau drabužiuose“, - pasakoja dizainerė.
Jau vėliau, kai atsirado kartu su bendraminčiais sukurtas prekės ženklas, netobulumo idėją E. Žiemytė teigia pritaikiusi ir moterims, kurios perka dizainerės kuriamus rūbus.
„Madoje yra įprasta, kad tu esi tobulas, turi dėvėti gražius drabužius, o aš kartais jaučiuosi pavargusi ir man viskas yra vienodai. Tą pačią netobulybę aš pradėjau taikyti ir žmogui kaip asmeniui, kuriam aš kuriu. Tu nebūtinai visada privalai būti graži ar labai teisinga, gražiai kalbėti, tu gali būti tiesiog natūrali ir tie drabužiai gali būti paprasti“, - idėją aiškina dizainerė.
Būtent tokia lietuviško prekės ženklo idėja neseniai susidomėjo ir pasaulyje gerai žinomas aktorius Ashtonas Kutcheris, kuris savo socialiniame tinkle pasidalinęs publikacija apie lietuvių kuriamus drabužius savo sekėjams parašė: „Kas nusprendžia, kas yra tobula? Puikus požiūris“.
Prekiauja 16 šalių
Lietuvė dizainerė pirmąją savo kolekciją pristatė dar 2009 metais. Tiesa, tai buvo vien moteriškų paltukų kolekcija. Būtent ši prekė, anot S. Gedžiaus, vis dar lieka lietuviško prekės ženklo vizitine kortele. Vis dėl to dabar E. Žiemytė kasmet pristato po dvi pilnas drabužių kolekcijas. O šiais metais, teigia ji, jau pristatyta ir neeilinė, tarpinė proginių suknelių kolekcija.
Nors lietuviško prekės ženklo drabužiais dabar jau prekiaujama net 16 šalių ir, kaip teigia patys verslininkai, geriausiai prekyba sekasi dažnam verslininkui nepasiekiamomis atrodančiose Azijos rinkose, pašnekovai pripažįsta, kad pati verslo pradžia rožėmis klota nebuvo.
„Mes pradėjome nuo parodų. Rašėme projektus, gavome paramas, su paramomis pradėjome važinėti į parodas. Iš pradžių bandėme Skandinavijos rinką – Švediją, Daniją – bet mums ten visiškai nesisekė. Absoliučiai. Kadangi skandinavai, kiek mes pastebėjome, patys yra labai stiprūs dizaino srityje, turi begalę įdomių ir inovatyvių dizainerių, ir jiems lietuviškas prekės ženklas iš viso neprilipo“, - pasakoja E. Žiemytė.
Tuo tarpu S. Gedžius įsitikinęs, kad nors į Azijos rinkas pakliūti ir nėra lengva, tačiau ten požiūris į naujus prekės ženklus kardinaliai skiriasi nuo europiečių.
„Europoje rinka yra galinti pirkti, bet jau nenorinti. Buvusiose sovietų bloko šalyse – norinti, bet negalinti kalbant apie mūsų produktą, kuris yra šiek tiek brangesnis. O Azija ir nori, ir gali. Ten yra ir pinigų, ir noro, ir jie dar nėra pasisotinę mada, nėra pasisotinę naujais, nežinomais ženklais“, - aiškina verslininkas.
Patys neslepia, kad kainos įkandamos ne visiems
Patys verslininkai šiandien neslepia, jog į užsienio rinkas juos pastūmėjo kuriamų prekių kainos, mat, pripažįsta jie, Lietuvoje kelis šimtus eurų kainuojančius drabužius pirkti sau leisti gali toli gražu ne visi.
Be to, tikina S. Gedžius, jau nuo pat verslo pradžios buvo taikyta į brangesnių, skandinaviško stiliaus drabužių rinką, nes ten esą lengviau atlaikyti konkurenciją: „Tai gavosi šiek tiek organiškai, nes tas produktas, kurį mes darome nėra pigus. Mes naudojame brangius audinius, brangius priedus ir natūraliai toks produktas negali būti pigus. Antras dalykas, mes pasirinkome eiti šiek tiek į brangesnių, skandinaviško minimalizmo drabužių nišą. Nišoje visada lengviau konkuruoti negu „fast fashion“. „Fast fashion“ dirba labai dideli ženklai ir mes neturime galimybių ten net įkišti nosies“.
Kad drabužių kainos iš tiesų šiek tiek kandžiojasi galima įsitikinti ir užsukus į prekės ženklo internetinę parduotuvę. Joje suknelių kainos svyruoja nuo 200 iki 300 eurų, švarkų kainos nuo 285 iki 340 eurų, palaidinių kainos nuo 150 iki 245 eurų.
Vis dėlto E. Žiemytė prasitaria, kad ateinančios rudens-žiemos kolekcijos drabužius bus galima įsigyti ir vieno tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje. Pasiteiravus, ar tokiu būdu verslininkai tarsi pripažįsta, kad nuvertino lietuvių finansines galimybes, dizainerė daryti išvadų neskuba.
„Iš tikrųjų, mes pasižiūrėsime, ar gali (lietuviai įpirkti – DELFI), nes iki šiol mes turėjome tik kelias vietas, bet būsimi partneriai tiki, kad mums sektųsi visai neblogai. Sunku vertinti, kaip mums seksis, bet, manau, po šito sezono mes matysime, ar iš tikrųjų lietuviams reikia ir ar jie gali sau leisti. Aš manau, kad galbūt ir gali“, - teigė dizainerė.
Paklausta, kokie artimiausi verslininkų plėtros planai, pašnekovė patikino, jog norėtų plėsti prekių pasirinkimą, pristatyti daugiau tarpinių kolekcijų ir galbūt atsidaryti savo parduotuvę užsienyje.
Šiuo metu lietuvių prekės ženklas užsiima didmenine prekyba, savo prekes jie siūlo partneriams 16-oje užsienio šalių, tarp jų Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, ir šie parduoda drabužius vietinėms parduotuvėms.