Internete viskas yra paprasta, tinklalapio savininkai gali matyti, kiek žmonių realiu laiku skaito jų puslapį, ką jie jame veikia ir kiek laiko užsibūna. Taip galima suprasti, kas yra įdomu klientams ir ką reikia daryti, kad jų galima būtų pritraukti daugiau. „Semseye“ vystomos technologijos, kuria tai ką galima daryti ir realybėje. Prekybos centrai, muziejai, oro uostai ir kitos įstaigos pasinaudoję sistema gali apskaičiuoti žmonių srautus ir duomenis apie juos pateikti elektronine forma.

„Pavyzdžiui, yra klientų aptarnavimo centras. Naudojant mūsų sprendimus galima sužinoti, kiek žmonių centras sugeba pritraukti. Kiek reikia personalo aptarnauti vienokį ar kitokį lankytojų srautą. Iki šiol viskas buvo daroma bendru įsivaizduojamu sprendimu arba pagal čekių rezultatus, kas yra ydinga, nes apskaičiuojami tik galutiniai pardavimai. O žmonių kiekis ir susidomėjimas – galimas potencialas be mūsų sensorikos yra niekaip neužfiksuojamas“, – aiškina vienas kompanijos „Semseye“ įkūrėjų Andrius Ojeras.

Pasinaudojus technologija galima matyti ne tik kiek žmonių įėjo į parduotuvę, bet kiek laiko praleido žiūrėdami į vieną ar kitą vitriną, kas pritraukia daugiausiai susidomėjimo. Ši idėja kilo Kauno technologijos universiteto doktorantui Pauliui Lengveniui lydint žmoną į parduotuvę.

„Pradėkime nuo to, kad dažnam vyrui nesvetima dalia lydėti žmoną kelionėje po parduotuves ir laukti, kol antroji pusė apsipirks. Dažnai tekdavo matyti, kaip tuščioje parduotuvėje žiovauja aptarnauti klientus turintys konsultantai. Arba atvirkščiai, žmonių pilna, o aptarnaujančio personalo trūksta. Taip kilo mintis, kad tam tikrame objekte, nesvarbu parduotuvė, muziejus, sporto arena, ar viešojo transporto priemonė tai būtų, galime analizuoti esamus ir prognozuoti būsimus žmonių srautus“, – anksčiau DELFI yra pasakojęs P. Lengvenis.

„Semseye“ kuriami sensoriai ir analitinė platforma naudinga ne tik verslininkams, kad jie galėtų efektyviau dirbti, bet turi daugybę kitų praktikoje pritaikomų paskirčių.

„Pastatuose yra dūmų davikliai, judesio davikliai, bet nėra žmonių daviklių, niekas nežino, kiek žmonių yra pastate. Įvykus vienokiai ar kitokiai nelaimei, gaisrui, potvyniui, gelbėjimo tarnybos siunčiamos pagal įsivaizduojamą pastato dydį, o ne pagal konkretų žmonių kiekį, kurį reikia gelbėti. Kalbant apie miesto aplikacijas arba gatves, tai šitie sprendimai leistų suprasti valymo, praeinamumo, saugumo klausimus“, – tikina A. Ojeras.
Andrius Ojeras

Kita mintis, kurią taip pat vysto lietuvių startuolis – viešųjų paslaugų palengvinimas: „Pavyzdžiui, turiu laisvadienį ir man reikia nubėgti į „Sodrą“, biržą ir dar į elektros tinklus. Bandai atspėti, kurį pirma pasirinkti. Jei ta informacija būtų pateikiama kompanijų ar bendrame puslapyje, tada galėčiau planuotis laiką. Matau, kad „Sodros“ užimtumas 20 procentų, tai pirma tada galiu eiti į „Sodrą“, paskui į elektros tinklus, o po to į biržą.“

„Taip pat dalyvaujam keliuose projektuose su atvirosiomis erdvėmis, rinkti informaciją, koks yra lankytojų srautas bibliotekose, muziejuose ir savivaldybėse tam, kad, pavyzdžiui, žmonės prisijungę prie turizmo informacinių centrų galėtų planuotis arba suprasti, kur yra lankytinos vietos“, – sako A. Ojeras.

Bendradarbiauja su „Google“

Šių metų pradžioje „Semseye“ tapo „Google“ technologijos „Edystone Beacon“ sertifikuotu gamintoju. Pasak A. Ojero, tokių sertifikuotų įmonių pasaulyje yra vos trys dešimtys.

„Pirminiai sensoriai naudojo tik optiką, tai yra skaičiavo žmonių pakaušius, bet matydami kad poreikis iš verslo sensoriaus funkcionalumui augo – praplėtėme papildomos - ateities technologijomis. Akis atvėrė „Google“ kompanija, pasiūlydama prisidėti prie jų vystomos „Eddystone Beacon“ technologijos – įdedant ją į mūsų gaminius.

Nuo paprasto optinio skaičiuoklio išsivystė iki daugiau sofistikuoto įrankio, kuris atlieka ne tik pirminę funkciją skaičiuoti bendrą žmonių srautą, bet ir interaktyviai bendrauti su žmonėmis, juos atpažinti, per aplikacijas siųsti jiems kuponus“, – bendradarbiavimą aiškina A. Ojeras.

Šiuo metu įmonė technologija naudojama 18-oje šalių: „Čia mūsų sprendimas vienokiu ar kitokiu būdu žengia pirmuosius žingsnius. Ar pavyks įsitvirtinti, priklausys nuo daugybės dalykų, faktas kad i rinką žengiame vieni pirmųjų.“

A. Ojeras sako, kad kol kas projektas dar yra investavimo stadijoje ir pelno kūrėjams neatnešė, o išorinių investicijų turi nedaug, viską kuria savomis lėšomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)