Po pirmo skrydžio gyvenimas vėl prasideda
Apskritai parasparniai Lietuvoje šiuo metu itin populiarūs – šalyje yra paraspanių skraidymo mokyklų, gausu instruktorių, sportininkų. Iš pradžių parasparnių sportas buvo populiarus tik kalnuose. Lygumose parasparnininkai priversti naudoti išvilktuvą ir trosą, kuris į dangų parasparnininką kelia kaip aitvarą. Bet net ir tai netruko sparčiam šio sporto vystymuisi šalyje nors ir neturime kalnuoto reljefo.
Štai skraidymo mokyklos „Arcus“ vadovas, instruktorius Jevgenijus Blocha šia sporto rūšimi susidomėjo prieš dvidešimtmetį. „Šiaip aš esu iš Ukrainos. Parasparniu skraidyti pradėjau 1996-aisiais. Šiuo sportu susidomėjau visai atsitiktinai. Visą laiką galvojau, kad reikia nors vieną kartą gyvenimą iššokti su parašiutu, o apie parasparnius tuo metu iš vis dar net nebuvau girdėjęs“, – pasakojo profesionalas.
Be parasparnių gyventi nebegalintis J. Blocha įsitikinęs, kad savo pirmąjį skrydį prisimins visą gyvenimą. „Vieną kartą atsitiktinai išgirdau žmones kalbant sklandymą ore su parasparniais. Niekaip negalėjau suprasti, kas čia per dalykas. Pažįstami tikino, kad man labai patiks ir jau tą patį vakarą mane su parasparniu nustūmė nuo šlaito. Būtent taip mano gyvenimas ir pasibaigė, ir prasidėjo. Man užteko 20 sekundžių 10 metrų aukštyje, kad suprasčiau, jog parasparniai mano gyvenime bus amžinai“, – sakė jis.
Anot instruktoriaus, šiame sporte labiausiai žavi vaizdai. Danguje akys aprėpia nepaprastą plotmę – ji glumina ir padeda atsipalaiduoti.
Per dvidešimtmetį skraidymo su parasparniu, anot pašnekovo, pati technika patobulėjo tiesiog stulbinamai. „Pirmojo parasparnio, su kuriuo aš skridau, dabar net negalima lyginti su jokiais kitais. Net pradedančiųjų parasparniai saugesni ir stabilesni, ką jau kalbėti apie profesionalų sportinius parasparnius. Technologijos keičiasi labai greitai“, – tikino pašnekovas.
Kada geriausia skristi?
Dažnai žmonės maišo parašiutininkus su parasparnininkais. Esminis šių sporto šakų skirtumas yra akivaizdus. „Parašiutininkas krenta iš lėktuvo ir skleidžia parašiutą, grubiai tariant, tam, kad neužsimuštų. Tuo tarpu parasparnininkas startuoja su iš pirmo žvilgsnio labai panašiu aparatu nuo žemės. Toliau jau skrenda toli, aukštai ir ilgai. Jeigu parašiutininko šuolis užtrunko 1-2 min, tai parasparniu žmogus gali skraidyti net keletą valandų“, – teigė J. Blocha.
Norint skristi parasparniu svarbu ir oro sąlygos. Turėtų nebūti kritulių ir stipraus vėjo. Tarkime, jeigu vėjas jau siekia 7-8 m/s skristi labai sunku, kilti ir leistis pavojinga. Idealiam ilgam skrydžiui svarbu ir debesys. Puikiausiai tinka kamuoliniai debesys, kada yra vadinamoji terminė veikla su kylančiais srautais Kuomet įšyla žemės plotas virš jo įšyla ir oras, kuris tampa lengvesnis. Jis tarsi išplaukia aukštyn lyg burbulai. Po 100 metrų šie burbulai išsirikiuoja į orą stulpą. Būtent toks oro stulpas parasparnininkų yra vadinamas „termiku“.
„Parasparnininkas gali „pagauti termiką“ ir juo kaip paukščiai, sklandytuvai ar skraidyklės galim rinkti aukštį iki pat debesų pado ir skristi kuo toliau ir taip keliauti“, – apie skrydžio esmę pasakojo specialistas.
Vadinamas „termikas“ yra idealiausias būdas pakilti su parasparniu nuo lygumos, nors dažniausiai parasparnininkai naudoja trosą ir kyla aitvaro principu.
Svajojantiems apie skraidymą ir norintiems sutaupyti
Pats geriausias laikotarpis skraidyti parasparniu yra nuo balandžio iki spalio. Nuo spalio iki kovo geriausias mokymų metas. Lyginant su kitais aviacijos sportais, skraidymas parasparniu yra ganėtinai pigus malonumas.
„Žinoma, jeigu lyginsime lengvąją atletiką ir parasparnių sportą – pigiau yra nusipirkti sportinius batelius ir išbėgti į stadioną. Bet kalbant apie skraidymą, parasparniai vieni pigiausių. Dėvėtas parasparnis gali kainuoti kažkur 1500 eur, o naujas nuo 2000 eur. Jeigu žmogus turi savo įrangą, pats skrydis atitinkamoje vietoje kainuoti gali 3-6 eur. Parasparnininkas gali pakilti į orą ir ilgai keliauti danguje, taigi jam kainuos tik pakilimas ir nusileidimas“, – pasakojo instruktorius J. Blocha.
Žmogus, neturintis įrangos, ją gali išsinuomoti iš įvairių skraidymo mokyklų. Tai jam atsieis dar apie 3 eurus. Instruktorių teigimu, išmokti skraidyti parasparniu labai paprasta – akivaizdžių rezultatų galima pasiekti vos per kelis mėnesius.
Tiesa, kalbant apie dovanas, tai jau kita tvarka. Tokiu atveju entuziastas skrenda su dviviečiu parasparniu kartu su instruktoriumi. „Žmogus gali nieko nemokėti, už jį viską daro instruktorius. Dažniausiai parodomasis dovanoms tinkantis skrydis trunka apie 10 min ir kainuoja apie 30 eur. Kylame kažkur į 400 metrų. Skrydis jau aukščiau, „termikuose“, maždaug 1 km aukštyje trunka ilgiau – apie pusvalandį – ir kainuoja 60 eur“, – tvirtino patyręs instruktorius.
Skrydis parasparniu vis dar išlieka labai populiari dovana. Lietuvoje yra instruktorių, kurie verčiasi tik parodomaisiais skrydžiais dovanoms.