Liūdnai pagarsėjusiam Vilniaus mikrorajonui žadamas įspūdingas scenarijus

Švirkštų pilni kibirai, į barą besiveržiantys asocialūs asmenys ir restoraną savo klientams reklamuojančios prostitutės – su tokiais kuriozais susiduria smulkieji verslininkai, išdrįsę veiklą pradėti stoties rajone. Tačiau anot jų, šios smulkmenos jiems didelių problemų nesukelia, bet yra ir kitų sunkumų.

Prieš keletą metų prasidėjęs stoties rajono atgimimas pakeitė šios vietos veidą – jame aktyviai pradėjo kurtis kavinės, barai, maitinimo įstaigos bei menininkai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius DELFI sako, kad nekilnojamojo turto vystytojai jau kelerius metus stebi didėjantį susidomėjimą stoties rajonu.

Pašnekovas stoties rajonui prognozuoja Užupio scenarijų: anksčiau liūdnai pagarsėjęs rajonas, ten atsikėlus menininkams per porą dešimtmečių pakeitė savo veidą ir tapo prestižine miesto dalimi.

„Anksčiau stoties rajonas buvo truputį užmirštas dėl saugumo aspektų. Bet dabar verslas ten įsidrąsino ir per paskutinius 6 – 7 metus atsirado įdomių, naujų projektų šalia stoties. Buvusias sekso prekių parduotuves keičia meno galerijos, kavinės, barai, atsiranda gyvybė visu paros metu. Tai prisideda ir prie saugumo, ir tam tikro to regiono veido formavimosi. Ypač jaunoji karta, jauni žmonės, jaunos šeimos atranda šitą vietą“, – sako M. Statulevičiaus.

Vis dėl to Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis abejojo, kad visas stoties rajonas kada nors taps tokiu kaip Užupis, tačiau yra įsitikinęs, kad stotis – didelių galimybių rajonas: „Mes kažkada skaičiavom, kad toje Naujamiesčio pietinėje dalyje aplink stotį yra didžiausias miesto plėtros potencialas. Jei į tas teritorijas susikoncentravus, tai kokiems 5 – 7 metams užtektų vien tų teritorijų miestui vystytis, gali daugiau jokių projektų nebūti, tai yra labai didelės galimybės.“

„Užupis visą tą kelią perėjo, kai buvo apleistas girtuoklių ir bohemos rajonas, o dabar tapo pačių žymiausių Lietuvos advokatų gyvenamoji ir jų biurų vieta. Aš nemanau, kad su stoties rajonu taip atsitiks, kadangi jis daug didesnis, žymiai labiau fragmentuotas, įvairesnis ir ten, matyt, bus visaip. Aš manau, kad prie pagrindinių gatvių, prie pat senamiesčio, Halės turgaus zonos turto vertė jau yra pakilusi ir jos iš tikro tapę kaip ir prestižiškom vietom, bet kai kuriems kvartalams dar toli gražu iki to, kad jie būtų vertinami kaip prabangūs ir ten visko galima rasti“, – savo nuomonę dėsto M. Pakalnis.

Prieš metus veiklą stotyje pradėjusios baro „Peronas“ savininkas Raimondas Pranka įsitikinęs, kad stoties atgimimas – jaunų ir drąsių žmonių nuopelnas. Pasak jo, jie sugriovė vyravusį mitą, kad stotis yra pavojingas rajonas. Be abejo, ten vis dar galima sutikti nemažai asocialių žmonių arba vakarais pamatyti besisukiojančių prostitučių, tačiau didelių problemų jie nesukelia.

„Paskutiniu metu čia atėjo jaunų verslininkų, kurie iš naujo parodė stotį, nes visur laikėsi 10 – 20 metų senumo stereotipas. Stotis jau buvo senai pasikeitusi, tiesiog nauja verslininkų banga įpūtė naujų vėjų, tada žmonės pradėjo vaikščioti ir pamatė, kad toj stoty nėra taip baisu, kaip visi galvojo. O tie asocialūs žmonės, su jais susitinki, jie ateina, kartais nori į barą užeiti, bet mes jų neįleidžiam, o jie supranta kodėl ir nekonfliktuoja. Jie daugiau tarpusavyje konfliktuoja“, – sako R. Pranka.

Restorano „Keulė Rūkė“ savininkas Rokas Medonis pritaria, kad vietiniai stoties gyventojai didelių problemų nesukelia ir baimės dėl jų dažnai būna nepagrįstos.

„Penktadienį, šeštadienį turime naktinį langelį, kuris dirba iki 4 ryto, tai ten atvažiuoja daug klientų, ieškančių prostitučių. Pačios prostitutės yra labai draugiškos merginos, visiems savo klientams rekomenduoja mus, sako ten skanu“, – sako R. Medonis.

Pasigenda miesto valdžios indėlio

Visi DELFI kalbinti smulkieji verslininkai vieningai sutaria, kad miesto valdžia skiria per mažai dėmesio stoties rajonui. R. Medonio nuomone, stoties atgimimas įvyko smulkiojo verslo dėka, o valdžia prie to prisideda nepakankamai.

„Kol kas bent Pylimo gatvėje jokio rimtesnio indėlio iš savivaldybės nemačiau, o ten jo reikia, nes ta gatvė tampa nepravažiuojama. Pokytis iš savivaldybės toje gatvėje buvo sukloti gal 5 metrai plytelių ir atsiradę parkingų automatai“, – sako R. Medonis.

Verslininkas prisiminė savo pirmuosius žingsnius ir kokį stoties rajoną jie rado ten pradėję veiklą: „Kai mes atėjome į „Keulės“ patalpas, jos skelbimuose sukosi apie metus. Bet jos buvo tokios būklės, kad joks sveiko proto žmogus jų nebūtų paėmęs. Vien tvarkydami terasą, kuri yra už pastato, mes surinkome maždaug 2 kibirus švirkštų. Tai mes sutvarkėme tą ūkį ir mums tai atsipirko.“

R. Pranka laikosi panašios nuomonės ir spėja, kad valdžia daugiau dėmesio stoties rajonui skirs tik tada, kai juo susidomės stambusis verslas.

„Smulkus drąsus verslas užkuria, kaip dabar įvyko, po to didesnis kapitalas užsinori ateiti, kai jau tas įvyksta, tada valdžia pradeda kreipti dėmesį, nes didesnis kapitalas turi didesnį svorį. Jie sako, kad kreivas šaligatvis ar nepatinka tie bomžai ir valdžia kažkaip sureaguoja. Dabar nieko nereaguoja“, – sako R. Pranka.

Baro „Dėvėti“ savininkas Dmitrijus Petrauskas taip pat pastebi per mažą Vilniaus savivaldybės dėmesį rūpinantis stoties rajono atsinaujinimu.

„Mes nieko neprašom, mes patys paimam, pasitvarkom, kur mūsų erdvė. Bet mes nesam tokie turtingi, kad sutvarkytume visas gatves. O norėtųsi, gatvės juk yra miesto. Ir automobiliams važiuoti reikia, apie kiemus aš net nekalbu, „Dėvėtų“ vidiniam kieme ratą pamest nėra labai sudėtinga“, – teigia D. Petrauskas.

Vis dėl to M. Pakalnis su tokia verslininkų nuomone nesutinka. Jo teigimu, reikia į viską pažiūrėti kiek plačiau, o ne tik kaltinti savivaldybę nesutvarkant šaligatvių.

„Man teko tokia laimė ar nelaimė prieš 20 metų daryti tos teritorijos raidos programą. Tai buvo visiškai apleista, žlugus teritorija. Savivaldybė taikė daug minkštųjų priemonių. Didino mokesčius už nekilnojamąjį turtą, kuris yra neefektyviai naudojamas, apleistas. Skatino visokius vystytojus ateiti į tą teritoriją. Palaikė kultūrines iniciatyvas, pavyzdžiui, kai kūrėsi Loftas. Bendrąja prasme miestas padarė daug, kad tos teritorijos taptų patrauklesnės“, – tikina M. Pakalnis.

Vilniaus vyriausiasis architektas patikino, kad ateityje tikrai bus tvarkoma ir stoties rajono aplinka, šaligatviai, tačiau pripažino, kad miesto finansinės galimybės yra ribotos, todėl greitai radikalių pokyčių tikėtis nereikėtų.

„Tam tikrų ženklių investicijų į infrastruktūros pagerinimą galima tikėtis. Dabar stoties rajonas įtrauktas į miesto tikslines teritorijas, kurioms bus teikiama europinė parama. Galvojama, kad iš tos paramos būtų įmanoma bent jau tą baisųjį stoties žiedą pertvarkyti, padaryti tą erdvę jaukesnę ir šiuolaikiškesnę, jei kalbėtume apie pačią stotį. Šitie dalykai būtų padaryti iki 2020, gal iki 2022 metų, kai bus europiniai pinigai tos tikslinės teritorijos atnaujinimui“, – planus atskleidžia M. Pakalnis.

Pakilusios kainos sustabdė atgimimą?

DELFI kalbinti smulkieji verslininkai teigia, kad stoties rajoną pasirinko dėl nedidelių nuomos kainų, tačiau dabar pastebi, jog kainos labai greitai kyla, o tai stabdo rajono atgimimą.

„Aš, manau, kad pokytis stoties rajone truputėlį sustojo. Aš net neabejoju, kad viskas sustojo dėl pakilusių kainų. Kainos vienareikšmiškai pakilo, nes ten atėjo daug smulkių verslų ir tame rajone tapo faina ir madinga lankytis“, – sako R. Medonis.

D. Petrauskas sako, kad stoties rajonas populiarumo dar nepraranda, bet situacija gali pasikeisti, jei nuomos kainos augs ir toliau.

„Atgimimas ne visai sustojo. Vieta yra populiari, vieta yra madinga, bet jei patalpų savininkų apetitas dar labiau pakils, tai neaišku kas čia bus. Atgimimas gali ir sustoti. Mes nesiskundžiam, pas mus didėja svečių skaičius, bet kitiems tai gali pasidaryti ne tokia patraukli vieta, nes nuomotojų apetitas greitai išaugo, keli straipsniai ir visi galvoja, kad jau ateini į stotį ir viskas bus gerai. O taip nėra, tai reikalauja daug darbo, kaip su savo baru, aš kiekvieną dieną jame“, – sako D. Petrauskas.

M. Statulevičiaus teigimu, tiek butų, tiek komercinių patalpų kainos stoties rajone kilo šiek tiek greičiau nei visame Vilniuje. Pasak jo, Vilniuje per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainos paaugo maždaug 5 – 7 proc., tuo tarpu stotyje kainų augimas siekė 10 – 15 proc.

Vis dėl to „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto departamento vadovas Darius Tumas tikino, kad kainų augimas stotyje niekuo neišskirtinis.

„Jei kalbėtume apie pokrizinį laikotarpį, stoties rajonas nebuvo jokia išimtis ir komercinio nekilnojamojo turto nuoma augo visame mieste. Aišku, prie viso to prisidėjo ir investicijos, kurios buvo atliekamos stoties rajone. Jis pasikeitė, pastebimai pagražėjo, tai davė šiokį tokį postūmį kainoms šokti aukštyn. Procentaliai, jei imtume nuo kokių 2012 metų, kainos pakilo 10 – 15 proc., o kai kuriose vietose ir 20 proc. Bendrai kainos kilo panašiai, tokiu pačiu tempu kaip ir visame mieste“, – teigia D. Tumas.

M. Pakalnio teigimu, stoties rajone įvyko visame pasaulyje normalus reiškinys, vadinamas gentrifikacija: „Kai ateina tie pirmieji verslai, jie sukuria kažkokią pridėtinę vertę ir po to visi pradeda šnekėti apie tą rajoną, kad čia tikrai gerai, pradeda kilti turto kainos ir jis iš prasto pradeda darytis prestižiniu.“