Mokesčio sumažinimas, kuriam Airija ištarė taip: ar suveiktų Lietuvoje

Lietuvoje netyla diskusijos – mažinti ar nemažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), o jei mažinti, tai kam? Lengvatų kritikai kategoriški – sumažinus PVM kainos vartotojams nemažėja ir rodo į viešbučių sektoriaus pavyzdį, kur būtent taip ir atsitiko. Tuo tarpu palaikantys lengvatą pažymi, kad vertinti vien kainas yra labai primityvu.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė jau pateikė savo nuomonę dėl PVM būtiniausiems maisto produktams – lengvatų nebus. Taip pat greičiausiai bus atsisakyta ir kitų šiuo metu esančių PVM lengvatų.

„PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, tačiau praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga“, – rašoma Vyriausybės nutarime.

Kaip pavyzdį Finansų ministerija pateikia viešbučiams taikomas lengvatas. 2011 m. sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc., jų kaina per vienus metus padidėjo 4,1 proc., todėl lengvata buvo panaikinta kaip nepasiteisinusi. Nuo 2015 m. sausio 1 d. antrą kartą sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą tarifą nuo 21 iki 9 proc., šių paslaugų kainos per beveik dvejus metus.

„Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis aiškino, kad apgyvendinimo paslaugų kainų augimas – natūralus, nes šios ir taip buvo labai mažos. Jis pridūrė, kad vertinti PVM lengvatą kaip nepasiteisinusią, nes paslauga pabrango – primityvu.

„Tai labai primityvus mąstymas, tik negudrus Lietuvis gali taip mąstyti. Kadangi 90 proc. viešbučių klientų yra užsieniečiai, tai net jei kainos padidėjo, visa Lietuva turėjo džiaugtis, nes padidėjus kainoms padidėjo ir įplaukos į Lietuvą“, – teigė G. Balnis.

Sumažintų emigraciją

G. Balnis tikina, kad viešbučių ir restoranų verslui PVM sumažintas didžiojoje dalyje vakarų Europos šalių ir tai pasiteisino. Kaip pavyzdžiu jis dalinasi Airijos restoranų asociacijos atliktu tyrimu, šioje šalyje 2011 m. PVM viešbučių ir restoranų sektoriui sumažintas nuo 13,5 iki 9 proc.

„Sumažinus PVM sukurta 31 000 naujų darbo vietų. 9 proc. PVM tarifas stipriai prisidėjo prie mūsų maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus ekonomikos atstatymo ir konkurencingumo augimo“, – rašoma tyrimo išvadose.

Tyrime apie sumažėjusias kainas galutiniam vartotojui net neužsimenama. Būtent tai pabrėžia G. Balnis aiškindamas, kad apie kainas kalbėti nereikėtų. Be to, jis pažymi, kad restoranų ir viešbučių sektorius yra tas, iš kurio emigruoja bene daugiausiai gyventojų, todėl sumažintas PVM – būdas išlaikyti lietuvius šalyje.

„Airijos analizėje reiktų patikslinti tai, kad kalbėdami apie sukurtas naujas darbo vietas, jie kalba apie lietuvius, kurie atvažiavo ir dirba ten. Restoranų sektorius yra tas sektorius, iš kurio daugiausiai emigruoja žmonės“, – teigia G. Balnis.

Pašnekovo teigimu, įsidarbinimo galimybės padavėjams ar virėjams užsienyje yra labai geros, o atlyginimai kur kas didesni. Todėl lengvatinis PVM restoranams padėtų nors kiek konkuruoti dėl darbo jėgos, nes dabar ženkliai kylant tiek minimaliam darbo užmokesčiui, tiek produktų kainoms, restoranai esą yra įspausti į kampą ir neturi jokių galimybių konkuruoti su užsienio šalimis.

„Mes priversti mokėti už nekvalifikuotą darbo jėgą, juos apmokome, jie pradeda uždirbti 1 tūkst. eur. ant popieriaus ir tada jie emigruoja. Mes esame emigrantų kalvė ir per paskutinius metus tapome brangesnė emigrantų kalvė, nes mes turime daugiau mokėti nekvalifikuotiems darbuotojams didesnį minimalų atlyginimą, kad juos išmokytume ir kad jie išvažiuotų kitur“, – sako G. Balnis.

Paskata smulkiam verslui

Smulkūs verslininkai restoranų sektoriuje dažnai pažymi, kad mokesčiai jiems išties per dideli. Keturis restoranus „Klaipėdos senamiestis“ valdantis Silverijus Grikšas aiškina, kad mažesnis PVM restoranams būtų tikrai logiškas žingsnis.

„Pas mus viskas yra suplakta. Įsivaizduokit, visi mokam tą patį PVM, tą patį GPM, ir naftos verslas, ir bandelių kepimo verslas. Tai yra visiška nesąmonė. Įsivaizduokit, eilinis prekybos centras nuperka prekę, jis ją turi tik sandėliuoti ir padėti į lentyną. Mums prekę įsigijus reikia nulupti, nuskusti, išvirti, atiduoti, paduoti, laikyti tam tikruose režimuose. O mūsų pelno antkainis kartais yra net mažesnis negu eilinio prekybos centro.

Tai kaip mes galime vienose sultyse virti ir vienodus mokesčius mokėti, jei mes produktą turim 10 kartų pakelti ir nuleisti, o kitiems užtenka tik įvežti į salę ir padėti ant paletės. O antkainis yra vos ne tas pats, o gal dar didesnis prekybos centruose. Tai kaip mes turime konkuruoti, dirbti, pritraukti ir surasti klientų, kurie dar sugeba nupirkti tą produktą. Reikia apie tai galvoti“, – teigė S. Grikšas.

Pašnekovas pridūrė, kad mažinant PVM sumažėjusių kainų nereikėtų tikėtis, tačiau kaltinimai, kad viską susižers verslininkai – nepagrįsti.

„Pas mus visi mato tik kainas. O kad verslas atsigautų, kad liktų pinigų investicijoms, kokybei, darbo užmokesčio didinimui, apie tai niekas nekalba. Atsiradus PVM lengvatai kainos gal ir nesikeičia, bet tie pinigai niekur nedingsta. Jie vienokiu ar kitokiu pavidalu atsiduria įmonės kasoje ir įmonė gali juos naudoti ir naudoja visai kitokiems dalykams.

Nei vienas normalus žmogus, kai jam padidinamas atlyginimas, jo nekiša į kojinę, seifą ar stalčių. Jis už tuos pinigus kažką perka, kažką su jais daro. Tai žemo lygio supratimas, kad užauga verslininkams pelnas ir viskas. Tuos pinigus mes atgal grąžiname į rinką vienokiu ar kitokiu pavidalu“, – aiškino S. Grikšas.

Trauktų iš šešėlio

G. Balnis pažymi, kad dideli mokesčiai verčia restoranų savininkus trauktis į šešėlį, nes mokesčius nuslėpti šiame sektoriuje nėra sudėtinga.

„Sumažinus PVM natūraliai trauktume verslą iš šešėlio, dalis restoranų legalizuotųsi. Dabar labai dideli konkurencingumo skirtumai tarp šešėlinio ir legalaus verslo. Netiesiogiai mes smarkiai skatiname šešėlinį verslą per didelius mokesčius.

Niekas pasaulyje nėra išradęs tokio mechanizmo, kaip sukontroliuoti pavienius restoranus, kad šie neslėptų mokesčių. O mes Lietuvoje norime tą padaryti dar uždėdami didelius mokesčius“, – teigia G. Balnis.

Vis dėl to „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tokią idėją kritikuoja, pasak jo, remiantis tokia logika, geriausia išeitis kovoti su šešėliu būtų išvis panaikinti mokesčius.

„Čia neatrodo, kaip labai protingas sprendimas kovoti su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu, nes tokiu argumentu vadovaujantis reikėtų visiems visus mokesčius panaikinti. Tada neaišku, iš ko finansuoti viešąsias paslaugas ir užtikrinti socialinę apsaugą.

Argumentas yra visiškai netinkamas, nes jis lygiai toks pats visoms kitoms įmonėms. Ar tai būtų bandeles kepanti kepyklėlė, ar siuvykla, ar metalo apdirbimo įmonė, visos jos susiduria su ta pačia problema – mokesčiais, kuriuos turi mokėti“, – aiškina N. Mačiulis.

Duosi restoranams – užsinorės visi

DELFI kalbintų ekonomistų nuomonės dėl PVM lengvatos reikalingumo išsiskyrė, tačiau jie pabrėžė nelabai suprantantys, kodėl išskirti reiktų būtent apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių.

„Didžiausia problema tame, kad labai sudėtinga nuspręsti, kurį sektorių reikia skatinti. Ar štai reikia PVM lengvatos pagalba skatinti apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmones, o gal galima rasti ir daugybę kitų sektorių, kuriems taip pat reikia PVM lengvatos. Pavyzdžiui, teikiantiems vaikams auklėjimo paslaugas.

Kiekvienas sektorius gali rasti šimtą priežasčių paaiškinti, kodėl jiems turėtų būti taikoma lengvata. Čia yra labai slidus kelias, nes jei pradedame taikyti vienam sektoriui, tada pagrįstai reikalauja tos lengvatos ir kiti sektoriai. Tada rezultatas yra toks, kad to mokesčio į biudžetą surenkama labai mažai“, – sako N. Mačiulis.

Mes esame emigrantų kalvė, nes mes turime mokėti nekvalifikuotiems darbuotojams, kad juos išmokyti ir kad jie išvažiuotų kitur

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tikino, kad PVM lengvatas palaiko, nes mažesni mokesčiai visada turi teigiamos naudos verslui, tačiau taip pat nematė reikalo išskirti viešbučių ar restoranų sektoriaus.

„Raskite man pramonės sektorių ar ūkio veiklos šaką, kuriai nebūtų naudingas mažesnis PVM. Arba tai mažina kainas, arba didina konkurencingumą, pelningumą. Kėdžių gamybos sektoriui, dešrelių sektoriui mažesnis PVM būtų naudingas,. Klausimas, ar mes taikome skirtingo dydžio PVM, ar taikome daugmaž vienodo dydžio PVM visiems“, – sako Ž. Šilėnas.