Nusivylė samdomu darbu
A. Gadišauskas pasakoja, kad prieš pradedant verslą jam teko paragauti ir ne tokios saldžios patirties dirbant samdomą darbą.
„Lietuvoje dirbau pagalbiniu darbuotoju vienoje įmonėje, kurios nenorėčiau minėti. Gaudavau praktiškai „minimumą“, tačiau mačiau, kaip darbdaviai švaistydavo lėšas savo reikmėms ir visiškai nereikalingiems dalykams, o į darbuotojus būdavo visiškai neatsižvelgiama“, – pasakoja verslininkas.
Pamatęs, kad samdomas darbas ne jam, A. Gadišauskas nusprendė įkurti verslą, tačiau pradžiai reikėjo pinigų, todėl vaikino keliai pasuko į Airiją. Verslininkui teko dirbti valytoju, tačiau jau tada jis žinojo savo tikslą ir net toks darbas jo visiškai negąsdino.
„Vasaros sezonui išvažiavau į Airiją užsidirbti pinigų verslo pradžiai. Nors ten atlyginimai kur kas didesni, tačiau situacija, kai darbdaviai ignoruoja pavaldinius, labai panaši, kaip Lietuvoje. Bet aš žinojau, kad čia tik laikina stotelė, o tikrasis darbas manęs laukia Lietuvoje“ – prisimena vaikinas.
Lygindamas samdomą darbą ir asmeninį verslą, alytiškis sako, kad tai visiškai kitoks jausmas.
„Įdėjau labai daug darbo. Dirbau sau ir jaučiau, kad tai darau kartu ir dėl kitų žmonių, o ne kokiam kitam darbdaviui, kuriam tu esi visai neįdomus“, – sako verslininkas.
Jaunimas keliasi iš Alytaus
Verslo idėją A. Gadišauskui pakuždėjo visai ne žmonės, o pačio vaikino atliktas tyrimas apie pramogas Alytuje. Studijavęs verslo vadybą verslininkas nusprendė apklausti Alytaus jaunimą apie juos dominančias pramogos bei jų trūkumą.
„Per marketingo paskaitą reikėjo atlikti tyrimą. Mano auditorija buvo Alytaus jaunimas ir jų pramogos. Kaip parodė rezultatai, buvo jaučiamas aktyvaus laisvalaikio praleidimo trūkumas, o jaunieji alytiškiai pasigedo būtent ekstremalių pramogų“, – pasakoja A. Gadišauskas.
Tačiau dabar sėkmingai dirbant Alytuje, A. Gadišauskas įžvelgia kitą problemą, dėl kurios labai kenčia miestas.
„Dabar jaunimas tiesiog palieka miestą ir išvažiuoja į didmiesčius arba į užsienį. Greičiausiai jų netenkina atlyginimai taip pat yra jaučiamas darbo vietų trūkumas“, – sako verslininkas.
A. Gadišauskas sako, kad į tokią situaciją reikėtų pradėti žiūrėti labai rimtai. Tiek valstybė, tiek pats miestas turėtų lengvinti sąlygas jauniems startuoliams, kad jiems būtų lengviau įsivažiuoti ir pradėti savo verslą.
Taip pat pasak verslininko, yra būtinybė į miestą pritraukti didesnių įmonių, kurios galėtų įdarbinti jaunus žmones bei garantuoti jiems padorų atlyginimą, nes Alytuje tikrai yra protingų ir gabių žmonių, tačiau jiems tenka palikti miestą ir ieškoti laimės kitur.
Nuo klientų aptarnavimo iki buhalterijos
Dabar A. Gadišauskas dirba vienas, todėl vaikinui tenka atlikti daugybės žmonių darbą. Pasak jo, kartais tenka dirbti ir daugiau nei 12 val. per parą, tačiau verslininkui toks ritmas yra įprastas, o apie naujus darbuotojus vaikinas kalba atsargiai.
„Naujų žmonių prijungimas visada yra mano planuose, tačiau darbuotojus noriu priimti tada, kai galėsiu užtikrinti jų finansinį saugumą bei idealias darbo sąlygas, o tam man dar yra reikalingas papildomas įdirbis“, – sako alytiškis.
Pasak verslininko, dirbant tokį darbą, labai nesunku jį suderinti ir su laisvalaikiu.
„Kai būna laisvo laiko, pasikviečiu draugus į pas save į darbą ir kartu smagiai leidžiam laiką, nes man darbas kartu ir hobis“, – sako A. Gadišauskas.
Pataria, kaip norintiems įkurti verslą
A. Gadišauskas visiems norintiems pradėti verslą sako, kad svarbiausia yra pasitikėjimas savimi, o idėjos gimsta labai netikėtai.
„Investavau visiškai drąsiai, nes tikėjau savo viziją ir žinojau, kaip viskas turi atrodyti“, – pasakoja alytiškis.
Verslininkas sako, kad jei yra reikalingi pinigai naujai idėjai ar verslo planui įgyvendinti, nereikėtų baimintis sunkaus darbo užsienyje.
„Siūlyčiau išvykti į užsienį, užsidirbti pinigų, pasisemti idėjų, pamatyti kaip viskas ten vyksta ir grįžus į Lietuvą startuoti“, – sako A. Gadišauskas.
Pasak verslininko, Alytuje tikrai netrūksta žmonių, kurie turi puikių idėjų, tačiau dėl garantijų ar pinigų trūkumo investuoti nesiryžta.
Adrenalinu pripildytos pramogos
A. Gadišauskas pasakoja, kad pagrindinė pramoga, nuo kurios viskas ir prasidėjo, yra dažasvydis, tačiau šiais metais pramogų zona siūlo ir dar tris naujus ekstremalaus laisvalaikio praleidimo būdus.
„Dabar galiu pasiūlyti šratasvydį, zorbingą ir zorbolą. Tai laibai smagios ir ekstremalios pramogos dideliame pripučiamame kamuolyje. Veikia ir pirtelė, kurioje žmonės gali atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos arba savaitgaliais“, – pasakoja verslininkas.
Kalbėdamas apie kainas, alytiškis sako, kad jas stengiasi palaikyti tokias, jog jos žmonėms būtų priimtinos ir visi norintys galėtų sau leisti atvykti bei gerai praleisti dieną.
„Kainos prieinamos visiems, o jos svyruoja apie 5-11 Eur. Pavyzdžiui, dažasvydyje 100 šovinių kainuoja 10 Eur, o laiko limito nėra, todėl žaidžiama tol, kol baigiasi šoviniai. Viskas trunka 1.5-2 valandas“, – pasakoja A. Gadišauskas.