Nustebino grožio salonų kainos: kiekvienam skirtingos?

Manikiūro kaina gali priklausyti ne tik nuo įdėto specialisto darbo ar sunaudotų medžiagų, tačiau ir nuo meistro nuotaikos ar tiesiog kliento išvaizdos. Bent jau tokį vaizdą galima susidaryti iš klientų istorijų, kuriomis jie pasidalino su DELFI.

„Užėjau į vieną grožio saloną Žvėryne, paklausiau, kiek kainuoja manikiūras. Man pasakė – 12 eur. Kaina buvo tenkinanti, tad užsirašiau kontaktus, vėliau susisiekiau ir norėjau ten užsiregistruoti, tačiau tada man pasakė, kad ta procedūra kainuos 15 eur. Buvau nustebusi, nes kainos tame salone nenurodytos, panašu, kad jie ten neaišku kaip jas sugalvoja“, – istorija dalinasi DELFI skaitytoja.

Kita mergina pasakoja, kad jai nuėjus į grožio saloną, manikiūrininkė pasiūlė nagus sutvarkyti už 16 eur., tačiau sužinojusi, kad mergina kitoje vietoje už tą pačią paslaugą moka mažiau, kaina nukrito iki 10-ies eur.

„Kitą kartą man tą pačią procedūrą padarė už 8 eur. Tai net nesuprantu, pagal ką tas kainas nustato“, – pasakoja mergina.

Priklauso nuo daugelio dalykų

Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacijos pirmininkė Rūta Bražiūnienė tikina labai abejojanti, kad grožio salonai kainas nustato pagal konkrečius klientus. Jos teigimu, kaina gali keistis ir dėl objektyvių priežasčių.

„Kainos grožio salonuose dažniausiai nurodomos nuo iki. Ir kaina tikrai nepriklauso nuo to, kaip klientas atrodo ir kiek jis gali mokėti. Kaina gali priklausyti nuo pačio kliento dydžio, nuo to, kiek medžiagų išsinaudoja specialistas.

Gali priklausyti nuo to, kad vieną kartą lakas buvo pigesnės firmos, kitą kartą buvo brangesnės firmos. Lakavimas juk gali būt vienspalvis, gali būti ir kaip tapyba. Galų gale kaina gali priklausyti nuo sugaišto laiko. Pavyzdžiui, jei klientas ateina su labai apleistomis rankomis, manikiūras darytas labai senai, tai meistras sugaišta daugiau laiko tvarkydamas tas rankas“, – įsitikinusi R. Bražiūnienė.

Pašnekovė teigia pati apie tokius atvejus negirdėjusi, tačiau sako, kad jei klientai yra nepatenkinti, tada gali tiesiog eiti į kitą įstaigą, kur juos kainos ir aptarnavimas tenkintų, nes šioje srityje pasirinkimas yra iš ties didelis.

Specialistai vertina neigiamai

Tarptautinio nagų estetikos mokymo centro įkūrėja Viktorija Borovikova sako, kad jai pačiai apie tokią nesąžiningą grožio paslaugas teikiančių įmonių veiklą nėra tekę girdėti, tačiau jei skaitytojų papasakotos istorijos yra tiesa, ji tai vertina neigiamai.

„Mes, kaip mokymo centras, mokome būsimus meistrus visada prie savo darbo vietos nurodyti labai tikslų kainoraštį. O jei kaina nurodyta nuo iki, tai atėjus klientui reikia iškart pasakyti, kiek tiksliai viskas kainuos.

Jei meistras nenurodė tokio kainoraščio, aišku, klientas tokiu atveju tikrai gali būti apgautas. Tokią veiklą aš vertinu blogai. Juk atėję į parduotuvę, mes matome kainą ir žinome, kiek turime pinigų, kiek galime išleisti. Lygiai taip pat turėtų būti ir su grožio paslaugomis“, – įsitikinusi V. Borovikova.

Toks verslas ilgai negyvuos

Ekonomistė Rūta Vainienė tikina, kad tai nėra labai normalus verslo modelis, tačiau jis taikomas.

„Tai vadinama kainų diskriminavimu, kai už tą pačią paslaugą būna imamos skirtingos kainos. Bet tai retai būna viešojo aptarnavimo sektoriuje, kuomet paslaugos teikiamos gyventojams. Paprastai kaina būna vieša, nurodoma matomoje vietoje ir visiems vienoda.

Kainų diskriminavimas būdingesnis, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovėse arba verslas verslui srityje, kuomet įvertinami mąstai ir panašūs dalykai.“

Vis dėlto ekonomistė įsitikinusi, kad didelės problemos nėra, kadangi grožio salonų apstu, todėl jei klientų netenkina situacija, jie be problemų gali rinktis kitą paslaugos tiekėją.

„Bet žiūrint iš paslaugos tiekėjo pusės, tai nėra labai draugiška praktika ir ilgainiui nuo tokių paslaugos tiekėjų vartotojai linkę nusisukti. Nes klientams aiškumas patinka, kuomet kainos viešos, neslepiamos, apie akcijas viešai pranešama, o ji ne iš po stalo ištraukta“, – sako R. Vainienė.