Parduotuvės savininkas įvertino mokesčių pertvarką: siūlau Vyriausybei nusileisti ant žemės

Praėjusią savaitę Vyriausybė paskelbė mokesčių pertvarką, o keli šių pakeitimų punktai turėtų palengvinti verslo pradžią. Tiesa, tiek smulkieji verslininkai, tiek ekspertai sutinka, kad reikšmingos įtakos šie pakeitimai neturės, nors einama teisinga linkme.

Pagrindiniai siūlymai paliesiantys smulkųjį verslą – pelno ir socialinio draudimo mokesčių „atostogos“ pirmaisiais veiklos metais.

„Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – apie pakeitimus sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Mažmenine prekyba besiverčiančios įmonės „Rovistada“ vadovo Vido Šukio nuomone pakeitimai daugiau deklaratyvūs ir didelės realios naudos neatneš bei nepaskatins kurtis naujų verslų, nes šiuo metu žmonės išvažiuoja iš Lietuvos, klientų mažėja, todėl investuoti čia tiesiog neapsimoka, kad ir kiek lengvatų būtų.

„Tą, ką girdėjau apie mokesčių pakeitimus, man kėlė juoką. Kėlė juoką labiausiai, kai Vyriausybės nariai sakė investicijų skatinimas. Nematau, kaip jos skatinamos. Siūlyčiau vyriausybei nusileisti ant žemės, užsimauti guminius batus, atvažiuoti į regionus ir ten pabraidyti, pasižiūrėti, kuo jie kvėpuoja. Toje minkštoje kėdėje vaizdas atrodo kitaip, negu yra čia ant žemės.

Taip, mes dar kvėpuojam, dar kažką darom, bet visi, su kuo pakalbu, dairosi aplink. Esančiam verslui kokia yra nauda iš pakeitimų? Jokios nėra? Apie ką mes tada kalbam. Dar norėjau plėstis, atidaryti bariuką, bet po visų alkoholio įstatymų priėmimų, man nebekyla ranka investuoti. Aš nepasitikiu šia valstybe“, – sako mažmenine prekyba užsiimantis verslininkas.

Pelno mokesčio lengvata – niekinė

Pašnekovo teigimu, pelno mokesčio „atostogos“ nepakeis nieko, nes reta nauja įmonė dirba pelningai, o jei ir turi pelną, jis būna labai mažas.

„Tos atostogos yra tik žodinis daiktas. Gerai, jei aš dirbu pelningai, turiu iki 10 darbuotojų, daugiausiai mano pelno mokestis pasieks 1 tūkst. Eur. Pelningai įmonei tai nebus labai aktualu. O kiek įmonių pirmaisiais veiklos metais dirba pelningai?“ – svarstė V. Šukys.

Panašios nuomonės laikosi ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, jo teigimu, pelno mokesčio lengvata turėtų galioti ne tik pirmuosius veiklos metus.

„Pelno mokesčio mokestinė lengvata turėtų galioti bent 5 pirmuosius įmonės gyvavimo metus, turint omenyje, kad pelno mokestis išvis yra neefektyvus ir nelabai naudingas“, – sako ekonomistas.

Finansų ministerijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad esamas pelno mokesčio reglamentavimas sudaro situaciją, kai naujos įmonės suduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Jaunimo verslumo skatinimo asociacijos vadovas Vaidotas Levickis sutinka, kad tai yra problema, bet ar naujasis reglamentavimas ją išspręs – klausimas.

„Yra labai nedaug verslų, kurie pirmais metais yra pelningi. Kaip taisyklė, smulkios įmonės nesusiduria su pelno mokesčiu pirmaisiais veiklos metais. Didelės įtakos jis neturi. Aišku, problema ta, kad pelno mokestis pas mus mokamas avansu. Jeigu nesutampa užsakymų ir apmokėjimų grafikai, gali būti taip, kad verslui tikrai reikia sumokėti pelno mokestį. Paskui jis jį susigrąžina, bet praranda tam laikui apyvartines lėšas“, – sako V. Levickis.

Taip pat siūloma ir dar viena pelno mokesčio lengvata, įmonės investuojančios technologinį atsinaujinimą galės atskaityti 100 proc. pelno mokesčio, šiuo metu šis skaičius siekia 50 proc.

„Pelno mokesčio lengvata technologiniam atsinaujinimui gali būti naudinga, bet ja turbūt pasinaudos didesnės įmonės“, – spėja N. Mačiulis.

Reali paspirtis

Kitas dalykas – socialinių įmokų atostogos. Ekspertų nuomone, šis pakeitimas tikrai padės lengviau kurti naują verslą.

„Socialinio draudimo įmokų atostogos, tai gana stiprus žingsnis į priekį. Būtent tai ir buvo didžiausia kliūtis pradėti verslą Lietuvoje. Jei įkūrei savo verslą, iš karto turėjai mokėti sau atlyginimą ir mokėti visus „Sodros“ mokesčius. Tai yra sudėtinga, nes realiai iškart valgai savo įstatinį kapitalą. Dar gali būti, kad neturi nei vieno užsakymo ir dar kelis mėnesius neturėsi, o per tą laikotarpį vis tiek turėsi mokėti „Sodros“ įmokas“, – sako V. Levickis.

N. Mačiulis laikosi nuomonės, kad vieneri metai be įmokų „Sodrai“ naujam verslui bus reikšmingi, nes socialinio draudimo mokesčiai įmonei kainuoja gana nemažai. Tiesa, jis priduria, kad vienerių metų laikotarpis taip pat yra per trumpas.

„Manau, kryptis pasirinkta teisingai, bet pati pakeitimų įtaka bus gana maža. Visų pirma dėl to, kad mokestinės atostogos trunka tik vienerius metus“, – teigia ekonomistas.

Pašnekovas pabrėžia, kad pagal dabar siūlomus pakeitimus, „Sodros“ atostogomis galės pasinaudoti tik naują verslą kuriantys žmonės, o jei verslas nenusiseks, kitą kartą lengvata galios tik po dešimties metų.

„Tai šiek tiek slopina verslumą. Jei kalbame apie jaunimo verslumo skatinimą, natūralu, kad tikimės, jog jauni verslininkai pradės kurti verslus ir tikėtina, kad jiems pavyks ne iš pirmo karto. Bet „Sodros“ įmokų lengvata galima pasinaudoti tik kartą per 10 metų.

Vieną įmonę sukūrus, nepavykus pasiekti rezultatų, norint vėl pasinaudoti verslumą skatinančia mokestine lengvata, reikia laukti 10 metų. Tai labai suvaržantis veiksnys. Suprantu jo kilmę, taip bandoma sumažinti piktnaudžiavimą, kad nebūtų įmonės kuriamos ir marinamos tik tam, kad nereikėtų mokėti mokesčio, bet, manau, kad barjeras galėtų būti bent 5 metai“, – sako N. Mačiulis.

Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Andrius Palionis jau pasiūlė „Sodros“ įmokos atostogas nustatyti ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 2-aisiais įmonės veiklos metais leidžiant nemokėti 50 proc., 3-iaisiais- 25 proc. priskaičiuotų „Sodros“ įmokų.

Įžvelgia grėsmių

Tiesa, ekspertams sunkiai suprantamas pasiūlymas nebeleisti statybos ir automobilio remonto sektoriaus darbuotojams dirbti pagal verslo liudijimus. Finansų ministerija aiškina, kad taip bus mažinamas šešėlis, tačiau nelabai aišku, kaip tiksliai tai turėtų veikti.

„Jie tikisi, kad statybininkai ir automechanikai neims patentų ir paskatins juos kurti įmones. Bet jie taip paprastai neišlys iš tų patentų. Jie apsiformins individualią veiklą ar dar kažką“, – tikina V. Šukys.

V. Levickis čia įžvelgia ir didesnę grėsmę, verslo liudijimų panaikinimas šiose srityse dirbantiems žmonėms bus radikalus pokytis, tačiau vargu, ar šis pasikeitimas paskatins kurti savo įmones.

„Jei jie nebegalės gauti verslo liudijimų, turės savo veiklą organizuoti kitais pagrindais, jų apmokestinimas stipriai pasikeičia. Nemaža jų dalis gali pereiti į šešėlį, nes tos sritys, kur yra daug grynų pinigų, jos greit pasiduodančios šešėliui ir šiuos procesus bus labai sukontroliuoti“, – teigia pašnekovas.

V. Levickis taip pat įvardina Lietuvos problemą, kurios šie pakeitimai niekaip nesprendžia. Anot jo, Lietuvoje netoleruojama nesėkmė, o tai žlugdo bet kokį verslumą.

„Jei kalbame apie aukštos pridėtinės vertės įmones, čia turime problemų. Jei kalbame apie startuolius, pavyzdžiui, Izraelyje tai yra skatinama. Žmogus gauna pinigų realizuoti savo idėjai. Nepavyko, tai nepavyko. Viena iš dešimties idėjų iššauna ir tai puiku, valstybė iš to laimi.

O mes visiškai netoleruojame nesėkmės. Mes finansuojame jauną verslą iš struktūrinių fondų ir jie nepakelia nesėkmės. Tau turi pasisekti, o jei nepasiseks, turi grąžinti pinigus. Tai stipriai stabdo idėjų vystymąsi. Pasižiūrėkite, kas atsitinka: kai įmonės Lietuvoje šiek tiek prakunta, jos susiranda investuotoją ir iškelia savo veiklą iš Lietuvos. Mes jų nesugebame pririšti Lietuvoje per tam tikras pagalbos schemas“, – sako pašnekovas.