Idėją atsivežė iš Olandijos
Olandiškus vaflius renginio svečiams siūlančios Jurga ir Agnė mano, kad tokie renginiai – puiki proga pasirodyti visuomenei ir, jų atveju, populiarinti lietuviams dar mažai pažįstamą maistą.
„Šiuo metu daugiausiai perka karamelės su mangu skonio vaflius. Dar turime karamelės ir juodųjų serbentų skonio, „Snickers“, balto šokolado skonių. Kiekvienas pasirenka mėgstamiausią“, – paklaustos apie tai, ką parduoda, viena per kitą pasakoja pašnekovės.
Dauguma karštų vaflių, parduodamų šiame maisto furgonėlyje, kainuoja po du eurus, o „tradicinių“ su karamele galima įsigyti ir už pusantro. Jos sako, kad lietuviai nesiskundžia dėl tokių kainų, o olandiškus vaflius noriai perka ypatingai jauno amžiaus žmonės ir vaikai.
„Mūsų pirmas išėjimas į viešumą buvo kalėdiniame miestelyje. Tikrai nesitikėjome, kad bus toks susidomėjimas. Startas buvo tikrai sėkmingas, startavom su gera nuotaika“, – verslo pradžią prisimena už prekystalio stovinti Agnė.
„Tada susiradome daug klientų, gerbėjų, kurie ateina pas mus, vedasi savo draugus“, – kolegės mintį tęsia Jurga.
Agnė mena, kad idėja siūlyti lietuviams kol kas neįprastus vaflius gimė gyvenant Olandijoje. „Ten labai populiarūs maisto furgonai, populiarūs furgonų vakarėliai. Panašūs kaip šis, tik ten tie maisto festivaliai vyksta bent kelias dienas. Mums labai patiko. Tas olandiškas vaflis Lietuvoje pakankamai naujas dalykas“, – sako Agnė
Parduoda neįprastą maistą
Ukrainietiškais patiekalais prekiaujanti moteris pasakojo, kad dažniausiai klientai perka tradicinį ukrainiečių patiekalą – barščius, nors siūlo ir įdomesnių patiekalų, pavyzdžiui, virtinių su moliūgais ar spanguolių džemu. „Šiuolaikiniam klientui atsibodo tradiciniai patiekalai, jam reikia kažko įdomesnio. Tai ir mes bandom padaryti įdomiau. Atrodo, paprasta virtuvė, bet nepaprastas maistas“, – pasakoja ukrainietiškais patiekalais prekiaujanti moteris.
Už barščius prie šio prekystalio teks pakloti tris eurus. „Labai normalios kainos. Restorane trupučiuką brangiau, bet porcijos ten truputį didesnės. Čia žmonės nevalgo daug, griebia, valgo ir bėga“, – kainas komentuoja už prekystalio stovėjusi moteris.
Visai šalia – neįprastais pyragais prekiaujantis Arvydas. „Su lašiša, baravykais, šonine, kiauliena, vištiena, daržovėmis, špinatais su varške“, – siūlomas pyragų rūšis vardija vaikinas.
Jis pasakoja, kad klientai, pabandę jo parduodamus gaminius, noriai perka juos ir antrą kartą: „Pirmą kartą nežino, nori pabandyti ir lieka nustebę. Kažkaip nelabai tikisi. Paskui grįžta.“
Tiesa, pyragų kainos gali ir nustebinti: už visą gabaliuką prašoma keturių, už pusę – pustrečio euro.
„Pilno pyrago kaina priklauso nuo to, koks jis būna. Pavyzdžiui, saldus – 13 eurų, vegetariškas – 14 eurų, su mėsa po 15“, – kalba Arvydas.
Vaikinas iš už prekystalio pasakoja, kad yra girdėjęs klientų skundų dėl kainų. „Bet neverta, manau, pasakoti tiems, kurie skundžias, kiek yra sunaudojama darbo jėgos, kiek kainuoja gamybos patalpos, technologijų kūrimas. Kas nesupranta, tas nesupranta, o kas supranta – nesiskundžia“, – teigia jis.
Už maisto lėkštę – 9 eurai
Prie netoliese esančio prekystalio kiaulienos šonkauliukus kepantis Tomas pasakoja, kad porciją, kurią sudaro trys šonkauliukai, prašo 9 eurų. Į šią kainą, anot jo, įeina garnyras – bulvytės, morkų arba kopūstų salotos. Pasak vaikino, tai – bene brangiausias maistas renginyje.
„Kaip už 9 eurus čia yra labai stipri porcija, moterys gal net ir neįveiktų“, – šypsosi Tomas.
„ Bet nemanau, kad verta pagailėti kelių eurų, nes tokių dalykų mažai kur Vilniuje yra. Kaina išauga, nes Lietuvoje yra problemų su kiauliena, dėl kiaulių maro ir visų kitų dalykų ji dažniausiai būna importinė. Net žali šonkauliukai kainuoja apie 6 eurus už kilogramą, o kur dar visas jų rūkymas, žmonių darbas. Šis grilis kainuoja apie 2000 eurų, – rodo pirštu. – Viskas susideda ir išeina taip, kaip išeina. Lietuvoj uždirbti pinigus sunku, o išleisti labai lengva“, – kalba vaikinas.
Netoliese šonkauliukus valgiusi keturių vaikinų kompanija sakė, kad tokia kaina jų nė kiek nenustebino: „Aišku, gal kiek brangoka, bet suprantam, kad ir pagaminti tokį maistą kainuoja nemažai.“
„Mes atėjom paskanauti kuo daugiau maisto. Va, užsisakėm vieną lėkštę ant visų, pavalgom ir judam toliau bandyti. Norim dar Tailando virtuvę išbandyti, bet dabar labai didelės eilės, tai dabar gal eisim truputį pailsėt. Žadam kiekvienas po kokius dešimt eurų išleisti“, – apie savo planus pasakojo kompanija.
Prie pavėsinės, kurioje gaminami tailandiečių virtuvės patiekalai, pasitiko ilgiausia renginyje matyta žmonių eilė. Pasiteiravus, kodėl eilėje prie šio prekystalio tiek daug žmonių, kompaktiškoje lauko virtuvėje besisukiojantis Matas atšauna: „Tiesiog pas mus geras maistas.“
„Gerai sekasi, visą laiką daug žmonių. Porcija – 6 eurai, bet ji didelė, tikrai užtenka pavalgyti. Negąsdina žmonių didelės kainos“, – į klausimą apie kainas atsako vaikinas.
Kainų labai nesureikšmina
Renginyje besisukiojantys vilniečiai pasakojo, kad išleisti žada nuo kelių iki keliolikos eurų.
„Atėjome čia pavalgyti per pietų pertrauką. Vis kažkas naujo“, – sakė prie įėjimo sutiktos dvi merginos. Jos pasakojo, kad yra pasiruošusios išleisti po penkis – šešis eurus: „Greitai pavalgom ir vėl į darbą.“
Mėsainį prie staliuko valgantis vaikinas Rimas kalbėjo, kad atėjo į renginį apsižvalgyti ir skaniai pavalgyti. Pasiteiravus, ar neišgąsdino kainos, vaikinas atrėžė: „Nė kiek. Viskas čia gerai su tomis kainomis. Aš už šitą mėsainį mokėjau 7 eurus. Pigiau nelabai kur ir rasi. O čia dar ir žmonės gražūs, grynas oras, visur kvepia.“
Tačiau ne visų sutiktų žmonių tikslas – maistas. Renginyje besidairantis senyvo amžiaus vyras pasakojo, kad užsukti nusprendė eidamas pro šalį. Paklaustas, kaip vertina kainas, jis atsakė: „Kiek mačiau, tai brangoka. Bet aš nieko nepirksiu, nepatinka man toks maistas. Atėjau pasižiūrėti tiesiog. Labai daug žmonių, tai reiks keliauti link Užupio“, – mintis bėrė vyras.