Verslo idėjos apsauga – vienas dažniausių klausimų, kurie kyla naujai iškeptiems verslininkams. Tai patvirtina ir pradedančius verslininkus konsultuojančios įstaigos „Versli Lietuva“ komunikacijos vadovė Rasa Bagdonienė ir intelektinės nuosavybės teisės klausimais konsultuojančios įmonės „AAA Law“ teisininkė Otilija Klimaitienė.
Deja, į „Verslios Lietuvos“ atstovus besikreipiantys verslininkai, gali susidurti su uždarytomis durimis, nes ši įstaiga intelektinės nuosavybės klausimais konsultuoti neturi galimybės.
„Intelektinės nuosavybės tematika yra labai kompleksinė, sudėtinga, reikalaujanti giluminio, individualaus santykio su klientu. Mūsų turimi resursai riboja mūsų galimybes šiuo metu aktyviai veikti intelektinės nuosavybės srityje. Konkrečiais teisiniais klausimais nekonsultuojame. Intelektinės nuosavybės apsauga yra aktuali verslui, todėl tikimės, kad kuriamas Mentorių tinklas taps vienu iš galimų sprendimo būdų,“ - teigė R. Bagdonienė.
Tuo tarpu O. Klimaitienė teigia, kad dėl verslo idėjos apsaugos lietuviai kreipiasi pakankamai dažnai, tačiau Lietuvoje apsaugoti savo idėją ne taip ir paprasta.
Idėjų nepatentuoja
Dažnai tikima, kad prieš dalinantis savo orginaliomis mintimis ir planu, kaip įgyvendinti sugalvotą verslo idėją, visa tai reikia užpatentuoti. Deja, nei verslo idėjos, nei verslo plano patentuoti negalima – tai numatyta „Lietuvos Respublikos Patentų įstatyme“.
„Patentų biuro“ vadovo Arūno Želvio teigimu, užpatentuoti galima tik idėją, kuri jau pavirtusi kūnu.
„Galima užpatentuoti idėjos techninį išpildymą, tam tikrą naują sprendimą, pritaikomą pramonėje, bet tai turi būti kažkoks techninis sprendimas“, - teigia A. Želvis.
Lietuviai dažniausiai patentuoja išradimus, skirtus žmonių poreikių tenkinimui – tai cheminiai junginiai, susiję su vaistų pramone, ar kažkokie technologiniai sprendimai. Visgi tarp patentuojamų objektų galima rasti ir itin keistų išradimų.
Lietuvos technikos bibliotekoje kiekvieną mėnesį skelbiami originaliausi užpatentuoti išradimai. Pavyzdžiui, balandžio mėnesio išradimu pripažinta elektrinė dviračio pavara, kuri montuojama ant dviračio rato. Ši pavara bet kurį dviratį gali paversti elektriniu. Su įkrauta elektrine pavara galima nuvažiuoti iki 40 kilometrų.
2011 metais rugsėjo mėnesio išradimu pripažintas elektroninis prekių vežimėlis, kuris, anot įrenginio kūrėjų, turėtų leisti žmonėms nestovėti eilėse. Į elektroninį vežimėlį įdėtos prekės nuskenuojamos automatiškai, o sumokėti už jas galima bet kurioje prekybos salės vietoje. Sistemos pagrintas – prekių vežimėlis nuotoliniu būdu susietas su savitarnos terminalu, čekių išdavimo įrenginiu ir apsauginiais vartais.
Tai tik kelios originalios idėjos, kurių technologijos užpatentuotos Lietuvoje. Vis dėlto, jei idėja tik pradiniame lygmenyje, o jokio konkretesnio techninio sprendimo ar įgyvendinimo plano nėra, nei užpatentuoti, nei apsisaugoti nuo idėjų vagišių nepavyks.
Nors tiesiogiai „Patentų biuras“ nesusiduria su skundais dėl idėjų vagysčių, tačiau, A. Želvio teigimu, tokia situacija yra visiškai įmanoma net tada jei įgyvendinant idėją pasitelkiamos tam tikros technologijos, kurios nėra užpatentuotos.
Tokiu atveju „AAA Law“ teisininkė Otilija Klimaitienė siūlo pasitelkti konfidencialumo sutartis, kurios paremtos sistema „know-how“.
„Pasirašykite konfidencialumo sutartis, kad apsaugotumėte „know-how“. Įmonėje turi buti sistema, kam, kaip ir kokios žinios yra perduodamos. Neišduokite visos savo idejos, neperduokite visų žinių, pasilikite dalį „know- how“, kad be tam tikrų žinių idėja nebūtų įgyvendinta,“ - teigia teisininkė.
Viešinti idėją ar ne?
Dar vienas aktualus klausimas – višinti savo idėją ar ne. Viena vertus, paviešinta idėja gali sudaryti sąlygas ją nukopijuoti, kita vertus, ginčo atveju būtų galima įrodinėti, kad jūs esate idėjos autorius,nes pirms paskelbėte ją viešai. Tačiau yra dar vienas niuansas – išradimo naujumas. A. Želvio teigimu, nereikia skubėti viešinti savo idėjos įgyvendinimo mechanizmo, nes gali kilti problemų tokį išradimą patentuojant.
„Sukūrus naują išradimą, jeigu jis nėra užpatentuojamas, tačiau išpublikuojamas, žinoma, gali jį kas nors nukopijuoti ir panaudoti savo reikmėms. Neturint patento nelabai nuo to apsisaugosi. Apskritai, jeigu išradimas yra išviešinamas, jį tampa labai problemiška užpatentuoti. Nes išradimas, kuris yra patento objektas, turi būti naujas pasauliniu mąstu, tai jeigu jis yra išpublikuojamas parodoje - tas naujumas kaip ir yra sugriaunamas,“ - teigia A. Želvis.
Visgi, idėjos išpublikavimas kartais gali būti tinkamas ginklas siekiant apsisaugoti nuo plagijavimo. Žinantiems, kad verslo idėjos užpatentuoti negalima, advokatas Justas Vilys siūlo idėją ar verslo modelį paviešinti žiniasklaidoje ar parodoje, tokiu būdu parodant, kad ši idėja yra pristatnčiojo žmogaus nuosavybė.
„Juridine prasme idėjos neapsaugosi, bet jeigu išviešinai ją pirmas, įgyji tam tikrą prioritetą. Tokia yra verslo idėjos minimali apsauga. Reikėtų į viešumą idėją paleisti atsakingai tam, kad turėtum materialų pagrindą. Ne taip, kad pasakiau kaimynui, bet, pavyzdžiui, žiniasklaidoje kažkokiame straipsnyje užsifikuoja, kad aš buvau pirmas, kuris taip sugalvojo. Teisėje galioja principas: pirmas laike – pirmas ir teisėje,“ - aiškina J. Vilys.
Advokatas pripažįsta, kad ši apsauga minimali ir jei kažkas nusprestų idėją piktavališkai nukopijuoti, ginčą tektų spręsti teismo keliu, tačiau paviešinta idėja būtų nors šioks toks įrodymas. Be to, išviešinus idėją specialistas pataria nedelsti ir kuo greičiau patentuoti verslo metodą. Advokato teigimu, konfidencialumo sutartys taip pat neužtikrina verslo idėjos apsaugos, kadangi įrodyti, kas nutekino idėją, jei sutartis pasirašyta daugiau nei su vienu asmeniu, būtų sudėtinga.
„Šitose bylose ir tokio pobūdžio sutartyse visada yra tas pats sudėtingas momentas – o kaip tu įrodysi? Pavyzdžiui, tu dirbi su darbuotoju ir nei iš šio nei iš to atsiranda ta pati verslo idėja – asmenys nesusiję, bet dirba tą patį. Tu galbūt jauti, gal net žinai, kuris žmogus išnešė tą idėją, bet įrodymas, kaip taisyklė, yra super sudėtingas. Turi už rankos pagauti vagį,“ - teigia J. Vilys.
Advokato teigimu, verslo idėjų vagysčių pasitaiko gana dažnai. Neretai tai būna atvejai, kai verslo parneriai pasitaria tarpusavyje, vėliau susipyksta ir idėjos įgyvendinimą tęsia ne idėjos autorius.
„To įrodyti yra neįmanoma, nes tas, kas pirmas materelizuoja verslo idėją, tas ir turi į ją teisę,“ - teigia J. Vilys.
Ryškiausios idėjų vagystės
Idėjų vagystės smulkiame versle – rečiau girdimas reiškinys, tačiau advokatai patvirtina – tokių situacijų pasitaiko dažniau nei galima įsivaizduoti. Visgi į viešumą dažniau iškyla didžiųjų kompanijų nukopijuotos idėjos.
Nemenkas skandalas kilo, kai pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad M. Zuckerbergas nukopijavo socialinio tinklo „Facebook“ idėją. Garsaus socialinio tinklo konfliktas su broliais Winklevossais kilo 2003 metais, kai dar besimokant Harvardo universitete broliai pasamdė M. Zuckerbergą programuoti jų tinklalapiui „ConnectU“.
Iš pradžių Tyleris ir Cameronas Winklevossai apkaltino Marcą Zuckerbergą pavogus jų idėję sukurti socialinį tinklą. Programuoti M. Zuckerbergas esą taip ir nepradėjo, tačiau įkūrė „Facebook“, kuris netrukus išpopuliarėjo visame pasaulyje.
2008 metais abi šalys priėmė finansinį susitarimą, kurio vertė, kaip skelbiama, siekia 65 mln. JAV dolerių.
2011 m. Sausį broliai Winklevossai bandė atnaujinti bylą reikalaudami daugiau pinigų, tačiau JAV Apeliacinis teismas balandį nusprendė susitarimo neatšaukti. Kiek vėliau broliai kartu su verslo partneriu Divya Narendra JAV Masačūsetso apygardos teismui pateikė naują ieškinį teigdami, kad ankstesnio bylos nagrinėjimo metu „Facebook“ nuslėpė svarbią informaciją.
„Facebook“ advokatas Neelas Chatterjee pareiškė, kad „tai yra seni ir nepagrįsti kaltinimai, kuriuos ankstesni teismai apsvarstė ir atmetė“.
Dar viena istorija susijusi su idėjų vagystėmis įvyko Lietuvoje, kai Belgijos menininkas Benas Heine pareiškė, kad telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ savo reklamoje panaudojo jo idėją nuotrauką derinti su piešiniu.
Tiek menininko 2010 metais pristatytoje darbų parodoje, tiek 2011 metų pabaigoje pristatytoje „Bitės“ reklaminėje kampanijoje matoma nuotrauka, kurios dalį užstuoja ranka laikanti piešinį, atvaizduojantį uždengtą fotografijos dalį. Tąkart „Bitės“ atstovai neneigė, kad reklamai idėja gimė pažiūrėjus B. Heine darbus ir teigė, kad tai pabrėžiama ir televizijos reklamose. Tuo tarpu menininko teigimu, sutikimas gautas nebuvo. Visgi atsakymas paprastas – idėjų įstatymai nesaugo.
Advokato J. Vilio teigimu, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse – užtikrinti idėjos apsaugą beveik neįmanoma, kol ji nėra materiali. Tačiau teisininkas pabrėžia kitą aspektą, užsienyje idėjos nukopijavimas vertinamas labai neigiamai ir, anot J. Vilio, yra „visiška žemuma taip pasielgti“.
Taigi jei kažkas nukopijavo jūsų verslo idėją ir pirmesnis ją paskelbė, įrodinėti, kad įvykdyta idėjos vagystė beveik tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais.