DELFI primena, kad antradienį Kauno apskrities VPK paskelbė pradėję ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto vertimosi ūkine finansine veikla. Tiksliau, dėl greitųjų maisto užkandžių gaminimo, neturint maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytų leidimų.
Spaudos konferencijos metu prokuroras Egidijus Zuzevičius komentavo situaciją: „Praktikoje tokio pobūdžio nusikalstamų veikų pasitaiko retai. Tačiau neretai susiduriama su maisto produktų gaminimu antisanitarinėmis sąlygomis. Būtent tokios veikos paprastai padaro žalą ne tik valstybės biudžetui, nesumokami mokesčiai, bet ir smarkiai rizikuojama gyventojų sveikata.“
R. Šimašius: dabartinė situacija absurdiška
Trečiadienį feisbuke sostinės meras apie tai pasidalijo savo mintimis.
R. Šimašius savo įrašą feisbuke plačiau pakomentuoti sutiko telefonu: „Reikia laisvinti verslą nuo nereikalingų biurokratinių reguliavimų, tikrinimų. Valdžia dėmesį turi nukreipti ten, kur yra tikra rizika, tikra grėsmė. Smulkius verslininkus, kur tos rizikos nėra, reikia palikti ramybėje.“
Sostinės meras pateikia JAV valstijos Kalifornijos pavyzdį, kur, anot jo, kontroliuojančios institucijos neprižiūri smulkių verslų, jei jie neperžengia tam tikrų gamybos apimčių. „Aš manau, kad tą patį reikėtų padaryti ir Lietuvoje. Tai būtų į naudą ir mikroverslininkams, ir vartotojams, ir visai rinkos situacijai.“
Paklaustas, kaip šiuo metu reglamentuojami smulkieji maisto gamintojai, R. Šimašius sako: „Yra įvairūs teisės aktai, kurie kategoriškai draudžia painioti namų ir pardavimo aplinką. Paprastai šnekant, jeigu pasisvečiavai pas kažką namuose, tau patiko šeimininkės iškeptas pyragas, į klausimą „ar aš galėčiau nupirkti jį iš tavęs?“ kepėjas turėtų atsakyti „ne“, nes pardavimui skirtą pyragą reikia kepti kitoje virtuvėje. Tai yra mažų mažiausiai absurdiška.
Absurdas iki tokio lygio yra nukeliavęs, kad jeigu užsisakai šeimos šventei kavinukę ir nori atsinešti namuose keptą pyragą, tai yra draudžiama. Tiesą sakant, net kūdikio maisteliui išimtis nepadaryta, bet dar bent jau jo neatiminėja.“
Politiko teigimu, smulkiesiems maisto gamintojams būtina sukurti palankią atmosferą: sudaryti tinkamas sąlygas susimokėti mokesčius, daryti įvairias išimtis ir „nei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), nei policijai nelįsti į žmogaus virtuvę ir nesiaiškinti, ką jis ten daro.“
Anot R. Šimašiaus, reikalavimų švelninimas leistų žmonėms išbandyti save ir nesukurtų dirbtinio barjero norintiems pradėti nuosavą verslą.
„Kitas dalykas yra tai, kad vartotojai turėtų pasirinkimo galimybę ir nebūtų verčiami iš po skverno kažką pirkti ar parduoti“, – tęsia R. Šimašius.
Reikalavimai maisto saugai yra griežti
VMVT Maisto skyriaus vedėja Jurgita Bakasienienė sako, kad, nors Europos sąjungos (ES) reikalavimai maisto saugai yra gan griežti, išimtis mažesniems gamintojams daryti galima.
„ES reikalavimai maisto saugai ir verslui yra pakankamai griežti. Labai daug atsakomybės už jo vykdomą veiklą ir galutinio produkto kokybę yra paliekama pačiam maisto verslo operatoriui, tačiau dideli reikalavimai keliami ir kontrolės sistemai. Todėl tik bendro abipusio supratimo dėka galima pasiekti tą maisto saugos lygį, kuris tenkintų tiek patį maisto verslo operatorių, tiek ir vartotoją. Siektina, kad kontrolės institucija ir verslas taptų draugais, o ne priešais“, – pradeda J. Bakasienienė.
Jos teigimu, nenorintys registruotis verslo subjektai tą daryti tiesiog bijo. „Tačiau maisto gamyba yra labai rizikinga veikla, reikia daug žinių, atsakomybės, išlikti visąlaik budriu“, – svarbą aiškina specialistė.
Pašnekovės teigimu, pagrindinė grėsmė maisto gamyboje yra greitai gendantys produktai, kurių vartojimas gali padaryti rimtos žalos žmonių sveikatai.
„Tada yra įrangos, patalpų higiena. Tai yra privaloma ir be to užtikrinti saugią maisto gamybą tikrai neįmanoma. Šalčio grandinė, temperatūriniai rėžimai, žaliavų galiojimo laikas privalo būti užtikrinti tiek namų ūkyje, tiek ir maisto gamybos subjekte.
Jeigu subjektas gamina maistą kitiems asmenims, šitų reikalavimų paisymas turi ypač didelę svarbą. Gamindamas maistą neši atsakomybę ne tik už save, ne tik už savo šeimos narius, bet ir už kitus asmenis, kurie perka paslaugą“, – sako J. Bakasienienė.
Maisto skyriaus vedėja sako, kad ES teisės aktai nurodo, jog apie maisto produktų gamybą rinkai būtina pranešti VMVT. „Reikalavimai dideliam ir mažam gamintojui tam tikrais atvejais gali būti diferencijuojami, tai numato ir patys ES teisės aktai. Tačiau yra baziniai reikalavimai, kurių neįmanoma išvengti: šiltas ir karštas geriamas vanduo, higieninės sąlygos, temperatūrinių rėžimų išlaikymas. Bet kas liečia patalpų dydį, tai jau galima vertinti pagal gamybos apimtis. Jeigu mažas gamintojas gamina ne nuolatos, nedideliais kiekiais, niekas iš jo nereikalaus didelės patalpų kvadratūros.“
Maisto gamyboje egzistuoja plona riba
Kepyklos „Liu Patty“ įkūrėja Liucina Rimgailė sako, kad reikalavimų maisto gamyba besiverčiantiems yra išties daug, tačiau jų vykdymas kuriant legalų verslą jai esą išėjo į naudą.
„Iš pradžių namie gaminti mokiausi savarankiškai. Kai sugalvojau, kad noriu kažkam tiekti savo pagamintą maistą, nusprendžiau, kad iš karto reikia ir kurti verslą. Manau, kad buvau teisi, nes bekurdama verslą sužinojau daug niuansų, higienos reikalavimų, kurių yra be proto daug. Žmogus, kuris gamina namuose, nelabai tų dalykų žino“, – sako L. Rimgailė.
Tačiau ji sako jaučianti, kad smulkiesiems maisto gamintojams atmosfera Lietuvoje yra nelabai palanki. „Pas mus labai sudėtinga, nes ant galvos iškart užkrenta labai daug dalykų. Turi galvoti ne tik kaip įsukti savo verslą, bet ir kaip elgtis su visais mokesčiais, dokumentais. Ne kiekvienas pradeda nuo didelių kapitalų, todėl investicijos dažnai būna didelės, reikia ir įrangos, reikia visko. O smulkiam verslininkui kiekvienas pinigas yra svarbus. Man buvo tas jausmas, kad dirbu tam, kad visus mokesčius susimokėčiau ir visus reikalavimus atitikčiau.“
Tiesa, L. Rimgailė abejoja, ar maisto gaminimo rinką reikia liberalizuoti drastiškai. „Nežinau, ar būtų tikslinga leisti bet kam gaminti maistą. Čia labai plona linija. Sakyčiau, kad reikia daugiau laisvės pasibandymui, nes labai kvailai skamba, kai draugas draugui negali torto ar pyrago iškepti. Bet kitas momentas yra tas, kad tai yra maistas, mes maitiname žmones. Reikalavimai užtikrina, kad neapnuodytumėme kliento, nes yra labai paprasta kitam žmogui pakenkti.“