„Kai pradėjau čia dirbti, tai tvarkiausi dvi savaites ir nesustojau iki dabar“, – žvelgdama į savo baltų sienų parduotuvėlę pasakoja Ugnė. Čia ji tikisi iki rudens atidaryti jos pačios kurtų puokščių parduotuvę pavadinimu „Flowers&Lovers“.
Šviesiaplaukė 24 metų mergina, iki 15 metų augusi Suginičių kaime, šypsodamasi prisipažįsta, kad žiedai ir floristika nebuvo jos didžiausias troškimas nuo pat vaikystės: „Niekam nemeluoju, kad darbas su gėlėmis buvo mano gyvenimo svajonė. Negaliu pasakyti, kad nuo vaikystės žinojau, svajojau ir kruvinai dėl to dirbau. Aš tiesiog visą laiką ieškojau kažko, kas man leistų kurti sau malonų gyvenimą“, – pasakoja Ugnė.
Pradėdama savo verslą mergina vengė įsiskolinimų, todėl nusprendė neimti nei paskolos, nei prašyti valstybės paramos, nei pasinaudoti investuotojų pasiūlymais: „Aš supratau, kad mano idėja likti nepriklausomai ir savarankiškai, pasinaudojus tais pasiūlymais, sustotų nuo pirmų žingsnių“, – apie verslo pradžią pasakoja Ugnė, pridurdama, kad naudoja tik asmenines lėšas, o prie patalpų nuomos laikinai prisidės ir tėvai.
Tikri klientai pakeitė virtualius
Pokalbio metu mano akį vis patraukia medvilnės šakelės, stovinčios ant lentynos šalimais, ir seniai matytų tulpių puokštė ant stalo. Ugnė laikydama arbatos puodelį prisimena, kad prieš keturis mėnesius, kai tik pradėjo eksperimentuoti su gėlėmis, nieko nespėdavo. Būdama laisvai samdoma socialinio marketingo specialiste ji kiaurą dieną praleisdavo tik prie kompiuterio.
„Gėlės sugrąžino mane į realų gyvenimą. Kelis metus dirbau su socialiniu marketingu ir beveik niekada nematydavau realaus kliento. Tempas būdavo nežmoniškas, tačiau pinigai dideli.
Kai esi jaunas, tai to stabilumo ir komforto norisi. Apsiėmiau daug darbo, tačiau ilgainiui pavargau. Aišku, bandžiau ir reklamos agentūroj įsidarbinti, tačiau net per darbo pokalbius buvau nemotyvuota, nes nenorėjau biure sėdėti.
Man ši sritis patinka, tačiau kai tai tapo darbu (ir anksčiau aš 10 val. prasėdėdavau prie kompiuterio), nebematydavau realaus gyvenimo, atsirado kompleksai. Dabar labai baisu yra gauti žmogaus reakciją gyvai, kai buvau pripratus tik į komentarus atsakinėti “, – apie pasekmes dirbant socialiniuose tinkluose pasakoja Ugnė. Šiandien ji, neseniai įsteigusi mažąją bendriją, sako dar negalinti išlaikyti savęs tik iš gėlių verslo, todėl kol kas turi kelis klientus socialinio marketingo srityje.
Mano, kad gėlės parduodamos per brangiai
Turbūt ne vienas Lietuvos menininkas ar kūrėjas estetikos suvokimą ir verslo idėją parsivežė iš Italijos. Panašiai atsitiko ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigusiai Ugnei, kuri Sicilijoje prisižiūrėjusi jaukių ir ramių šeimos kavinukių nusprendė pabandyti sukurti pirmąją savo gėlių puokštę.
„Buvo labai blogai, – juokiasi mergina, – taip blogai, kad net praradau motyvaciją, tačiau vėliau pasiieškojau kursų ir lankiau juos pusantro mėnesio.“
Pasak floristės, žiedai, pirkti pirmajai puokštei, leido suprasti, kad gėlių kainos yra labai aukštos. „Būna, kad didmeninėse parduotuvėse ir turguose gėlės parduodamos tikrai gera kaina, tačiau ilgainiui supratau kodėl: jie nusiperka gėlės, jas supakuotas susideda į kibirus ir neskiria joms dėmesio – nenuskina nei lapelių, nei kotelių. Taip prižiūrimi augalai pradeda labai greitai pūti“, – patirtimi dalinasi Ugnė.
Pasak jos, gėlių salonų prekybos centruose kaina yra tikrai neadekvati. Nepaisant to, kad patalpos yra išlaikomos brangiai, vis dėlto gėlės žiedo kaina už 3,5 Eur, kai savikaina tik 1 Eur, yra per didelė.
Pigiausia puokštė už 10 Eur
Mums besikalbant į parduotuvę kaip vėjas įsiveržė moteris, atėjusi pasiimti savo rožių. „Aš nesuprantu, kaip čia taip supakuoti“, – pasigirsta klientės nuostaba, pamačius savąją puokštę.
Ugnės produktas, tikina ji, nėra tik paprasta gėlių puokštė. Vos ne didžiąją dalį prekės vertės esą sukuria įpakavimas, dėl to žmonės kartais pageidauja „bet ko, kad tik būtų juodame popieriuje“. Toks produkto pakavimas, pasak floristės, yra kilęs iš Japonijos, o visos jos kūrinių idėjos gimė po truputį, matant kitų pavyzdžius.
Pigiausią puokštę „Flowers&Lovers“ parduotuvėje galima įsigyti už 10 Eur, o brangiausia kada nors parduota kainavo 100 Eur.
„Man kartais gėda parduoti vieną gėlės žiedą už tris eurus, tačiau taip yra. Mano variantas vidutinis ir stengiuosi parduoti kuo pigiau, tačiau kaina kils ir dėl to, kad dabar ir patalpas turėsiu išlaikyti“, – pasakoja mergina, primindama, jog į jos kuriamo produkto kainą įeina ne tik pats žiedas, bet ir jo apipavidalinimas.
Gėles gaudama iš Lietuvos didmenininkų Ugnė prisimena anksčiau galvojusi, jog gėlės stovi tik dvi tris dienas, tačiau, pasak jos, tai priklauso nuo to, kokias gėles nusiperki: „ Tik atvežtos ilgai žydės, o atvežtos prieš savaitę išsilaikys tik kelias dienas“.
Ugnė pripažįsta, kad prekeiviai ne visada sako tiesą kartodami visiems gerai pažįstama frazę „čia šiandienos gėlės“, nes dirbdama su gėlių tiekėjais Ugnė žino, jog visai Lietuvai gėlės atvežamos tik du kartus per savaitę.
Žmonės Lietuvoje yra šviesūs
„Kai vyrai dovanoja gėlės, jie nežino pavadinimų ir prašydami patarimo mėgsta apibūdinti situaciją arba moterį, kuriai dovanos puokštę.
Paskutinis atvejis buvo labai juokingas, nes vienas vyras pasakojo, kad jo mergina išėjo iš darbo, kuris jai nepatiko. Tačiau ji labai nervinosi todėl, kad neturėjo kito varianto. Aš tam vyrui patariau padovanoti žaismingų rausvų gėlių puokštę. Jis sutiko ir paprašė ant kortelės šalia dar užrašyti „nepirsčiok“, – kikena Ugnė, prisimindama smagiausią kliento istoriją .
Paprašiau savo pašnekovės išskirti kelis savo klientų tipus. Pasak merginos, jų yra pačių įvairiausių.
„Dažnai žmogus, kuris moka mažiausiai, mane šokdina labiausiai. Būna tokių, kurie mėgsta kalbėti, o vėliau, man gėles jau užsakius, savo užsakymą atšaukti. Vieni sako, kad labai pasitiki mano skoniu, tačiau vėliau vis tiek praleidžiame daug laiko tardamiesi, kiti yra smagieji klientai, kuriems viskas tinka. Ypač randu bendrą kalbą su tais, kurie yra perfekcionistai, aš jiems patinku“, – džiaugiasi Ugnė.
Kalbant apie žmonių pozityvumą, pasak Ugnės, situacija Lietuvoje yra žymiai geresnė, nei galvojo, nes yra labai daug žmonių, kurie sustoja kažkuo pasidžiaugti, pasišnekėti ar pasigirti. Mergina pastebi, kad Lietuvoje yra transliuojama prasta žinutė neva esame susiraukusi tauta.
„Aišku, galbūt mano auditorija graži ir šviesi, gal kitur kitaip, tačiau mano pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje vis dėlto yra tų teigiamų žmonių“, – priduria Ugnė.
Floristikai Lietuvoje nėra kaip žydėti
Pokalbį nutraukė dar viena klientė, užbėgusi pasiimti likusios tulpių puokštės. Pakraipiusi galvą ir įvertinusi savo prekę moteris susimokėjo ir netrukus išbėgo savais keliais. Perdavusi savo kūrinį Ugnė toliau pasakoja, kad ateityje žada apie gėles sužinoti daugiau, tačiau ne Lietuvoje, kadangi floristikos sritis Lietuvoje nėra išplėtota.
„Yra vieni kursai, tačiau jie neatitinka šiuolaikinių tendencijų, nes ten moko kaip padaryti samanų vainikų ir kankorėžių karolių – tai dabar visai nemadinga“, – svarsto Ugnė, pridurdama, kad galbūt floristika yra ta dar neužpildyta niša, kur galės save realizuoti.
Kūrėja norėtų ateityje dirbti su renginių puošimu. Dabar, pasak jos, tam trūksta patirties ir išmanymo. Vis dėlto Ugnei jau teko dirbti su tokiais prekių ženklais kaip „H&M“, „Lietuvos Rytas“, greitu metu bendradarbiaus ir su „Jaguar“.
„Labai daug parašo panelių ir vyresnių moterų, kurios siūlosi čia dirbti. Ateityje planuoju dirbti 100 proc. tik su renginiais, o puokštelių kūrimą perduoti kažkokiam žmogui, kuris dirbtų šalia“, – svajoja mergina.
Savarankiškos moterys įkvepia
Mano rankinis laikrodis jau skaičiuoja pokalbio viršvalandžius, tačiau atrodo, kad pokalbis dar tik pradeda apšilti. Vis dėlto Ugnė, beveik baigdama pokalbį, prisipažįsta, kad niekada negalvojo būsianti tokia nepriklausoma, kokia yra dabar.
Floristė prisimena, kaip per 24–erius metus pasikeitė jos suvokimas ir pasitikėjimas savomis jėgomis: „Aš jaučiu, kad man nuo vaikystės pasąmonėje gyvena tokios mintys, kad aš negaliu nieko pasiekti. Maniau, kad būsiu šeimos moteris ir nieko daugiau nedarysiu.
Nebuvo taip, kad aš specialiai bandžiau kažką keisti, galbūt tai, kad likau porai metų be draugo lėmė, jog aš pradėjau kažko siekti savarankiškai. Galvojau, kad nebūsiu dešimt metų viena. Galbūt mes pačios augdamos matėme ne tiek daug tų moteriškų pavyzdžių, o dabar stebime ir šalies prezidentę, ir kitas moteris, užsiimančias verslais.
Galbūt taip buvo ir dėlto, kad aš augau kaime, tai tokių pavyzdžių nematydavau, nors kaimas buvo ir labai kultūringas “, – savo vaikystę prisimena Ugnė, džiaugdamasi, jog dabartinis draugas Justas yra tas žmogus, kuris ją kasdien palaikė ir motyvavo judėti pirmyn.