Pasak pašnekovo, įvedus tokį mokestį atsiranda labai reali grėsmė, kad savo verslą jie bus priversti uždaryti: „Kainas tada reikėtų labai kelti, bent jau 50 centų už vieną gėrimą, o turbūt ir kur kas daugiau, tai nemanau, kad kas nors pirks tuos gėrimus. O jei jų nekelsim, tada dirbsim į minusą, ilgai neišsilaikysim ir užsidarysim.“
Panašios nuomonės laikosi ir kavos parduotuvės „Taste Map“ vadovė Ieva Malijauskaitė, kurios teigimu siūlomas mokestis gerokai per didelis.
„Man atrodo, kad mokestis neprotingai didelis. Be abejo, kava išsinešti brangtų ženkliai ir labai gaila, kad vartotojas būtų priverstas mokėti už pakuotę, o ne už produktą.
Aš sutikčiau su mokesčiu, nes pati esu ta, kuriai rūpi aplinkos apsauga, bet, manau, kad mokestis yra neproporcingai didelis. Gal padarius jį 10 cnt., tai kurtų protingus pokyčius, o dabar tai tiesiog žlugdytų verslą“, – sako I. Malijauskaitė.
Tuo tarpu įmonės „Coffee Inn“ vienas iš įkūrėjų Nidas Kiuberis DELFI teigia, kad toks mokestis – problemų sprendimo perkėlimas ant vartotojų pečių.
„Mums, kaip verslui, rūpi atliekų rūšiavimas ir mes esame pasiryžę ieškoti išeičių. Vis dėlto, manome, kad ši problema yra kur kas gilesnė nei šiuo metu diskutuojama, apimanti visą pakuočių pramonę, įvairialypius socialinius visuomenės klausimus ir valstybės ekonomikos vystymąsi“, – sako N. Kiuberis.
Tolygu vienkartinių puodelių uždraudimui
„Manau, kad tokio dydžio mokestis vos neprilygsta tokio produkto prekybos uždraudimui. Nes jei galutinėje produkto savikainoje pagrindinę dalį sudaro mokesčiai už popierinį puodelį, daug kam tai bus nebeįperkamas produktas. Akivaizdu, kad tokio dydžio mokestis yra iš esmės keičiantis žaidimo taisykles“, – sako N. Mačiulis.
Tačiau ekonomistas nebuvo kategoriškas šio mokesčio atžvilgiu. Anot jo, jei tikslas yra kovoti su tarša ir mažinti vienkartinių puodelių naudojimą, toks mokestis tikrai būtų sėkmingas. Tuo labiau, kad kava išsinešti nėra pirmo būtinumo produktas, o labiau prabangos prekė.
„Tas tikslas, kad vienkartinių puodelių sumažėtų, būtų pasiektas, manau, kad toks tikslas ir yra. Kažin, ar tokiu būdu bandoma papildyti biudžeto pajamas.
Ir yra alternatyvų, kaip tą kavą galima išsinešti ir vartoti ne vietoje. Tai nėra visiškai beprotiškas siūlymas, bet reikėtų labai aiškios argumentacijos, kodėl taip daroma ir kokias ministras mato alternatyvas“, – sako N. Mačiulis.
„Problema yra pakuotės struktūra. Norint perdirbti vienkartinį puodelį į popierių, reiktų diegti papildomus įrenginius popieriaus perdirbimo linijoje, o pagrindinis trukdis yra per maži pakelių kiekiai investuoti į tokią atskirą liniją“, – aiškina V. Daugėlaitė.
Vienkartinis puodelis sudarytas iš 95 proc. popieriaus, 5 proc. polietileno sluoksnio. Būtent polietileno sluoksnis ir yra kliūtis perdirbimui
Reikia ieškoti alternatyvų
Visi DELFI kalbinti pašnekovai sutiko, kad įvesti tokį mokestį nepasiūlius jokių alternatyvų būtų skubotas ir netinkamas sprendimas.
V. Daugėlaitės teigimu, būtų galima įvesti užstato sistemą, kad vartotojai puodelį galėtų grąžinti ir atgauti už jį sumokėtus pinigus. Panaši sistema šiuo metu veikia Didžiojoje Britanijoje.
„Vienkartinius puodelius būtų galima pakeisti termosiniais, daugkartiniais puodeliais. Bet toks drastiškas mokesčio įvedimas be jokios kitos alternatyvos būtų nelabai teisinga pačių verslininkų atžvilgiu“, – pripažįsta V. Daugėlaitė.
Tačiau I. Macijauskaitė teigia, kad jų įmonė jau dabar skatina vartotojus naudotis daugkartiniais puodeliais, tačiau susidomėjimo nesulaukia.
„Mes turim tokią akciją, žmogus gali pas mus įsigyti daugkartinį puodelį ir jį naudodamas gauna 10 proc. nuolaidą kavai, bet tik labai maža dalis vartotojų ryžtasi tokiam pirkiniui. Manau, kad įvedus mokestį dalis taip darytų, bet labai maža. Didžioji dalis išvis atsisakytų kavos išsinešti. Tai manau, kad bent 40 proc. kristų pardavimai“, – sako I. Malijauskaitė.