Stabdydamas vaikus nuo emigracijos – sukūrė svajonę

Žalktynės kaime, esančiame Molėtų rajone, miesto triukšmą pakeičia gamtos garsai: kalakutas klega, negalėdamas su povu pasidalinti teritorija, krankia varna, tykanti mažo triušiuko. Pievoje ganosi danieliai, lankytojus smalsiai stebi lamos.

„Dubingių žirgyno“ ir laisvalaikio komplekso vadovė Gintė Martinkėnė džiaugiasi, galėdama stebėti gamtos tvarką. Lankytojams ji siekia sukurti svajonę, kurioje kiekvienas galėtų pailsėti nuo kasdienybės ir miesto šurmulio.

Siekė sustabdyti vaikus

„Dubingių žirgyno“ istorija prasidėjo dar prieš 30 metų, kai Gintės Martinkėnės tėvas Žalktynės kaime nusipirko sodybą. Jau tada jis matė viziją, kad kažkada čia lakstys žirgai, stovės didelis laisvalaikio centras. „Tėvelis labai nenorėjo, kad su broliu išvažiuotume į užsienį, troško, kad įleistume savo šaknis čia, Lietuvoje, nors minčių išvažiuoti net nebuvo“, - juokiasi G. Martinkėnė.

Nuo vaikystės žirgams trauką pajutusi moteris prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keturių žirgų. Dabar žirgyne jų per 30, arklidėse galima sutikti holšteinus, hanoverius, karališkuosius šyrus, ausimis karpo užsispyrėlis žemaitukas. G. Martinkėnė džiaugiasi ir mini arkliukais, kurie vos siekia moters kelius. „Mažėlis Izidorius jaučiasi dideliu eržilu: klykia, žviegia taip, kad girdi visi. Nori pasirodyti šeimininkas“, - juokiasi ji. Kadangi ant šių arkliukų jodinėti negalima, juos ypač mėgsta vaikai, kurie juos su džiaugsmu vadelioja, įkinkytus į mažus vežimaičius.

Pati G. Martinkėnė ausį pakutenti labiausiai mėgsta eržilui Aronui: „Jis toks juodas kaip angliukas, ilgais banguotais karčiais. Nuo vaikystės arkliai yra mano aistra. Juk jie tokie artimi žmogui, supranta jį ir jaučia“, - sako ryšį su žirgais atradusi verslininkė.

Moteris tvirtina, kad tai bene vienintelis ne sportinis žirgynas Lietuvoje. Ji siekė, kad žmonės atvažiuotų čia atsipalaiduoti, smagiai pasijodinėti žirgais, todėl intensyviu sportu užsiimančiųjų čia nesutiksi. Žirgai yra ramūs, taigi savo jėgas išmėginti balne gali ir nė karto nejodinėję lankytojai.

Žirgyną susapnavo

Pat žirgynas išsiskiria savo apvalia forma ir architektūriniu unikalumu. Didelis, apvalus maniežas medinėmis stogo konstrukcijomis domina lankytojus savo išskirtinumu ir jaukumu. Po stogu taip pat glaudžiasi restoranas bei viešbutis, kuriame lankytojai gali apsistoti ilgiau.

„Mano tėvelis susapnavo šitą projektą ir sumąstė, kad žirgynas turėtų atrodyti būtent taip. Apvalus maniežas yra visiškai neįprastas, kadangi sprotiniuose žirgynuose yra griežti reikalavimai, kokių išmatavimų jis turi būti. Sunkiausia buvo rasti žmonių stogo konstrukcijai, kadangi tai nebuvo taip lengva įgyvendinti“, - pasakoja G. Martinkėnė.

Šiuo metu verslininkė plečia šalimais vaikštinėjančių stručių fermą, ateityje planuoja tiekti strutieną restorane. „Norime išsiskirti nestandartiniais sprendimais, todėl lauke įrengėme patogias poilsio zonas, kurias, dėl panašumo su kiaušiniu, linksmai vadiname kiaušiniais, - juokiasi. – Pagrindinis šio komplekso tikslas yra, kad jis susilietų su gamta, neužgožtų jos grožio.“

„Dubingių žirgynas“ skaičiuoja antrus metus, todėl, kaip teigia G. Martinkėnė, nuolat vyksta kolektyvo, tobulėjimo paieškos. „Finansiškai sunku pasakyti, kada tai atsipirks, bet investuojame nuolat – ir pinigais, ir širdimi. Dabar tos investicijos nesustoja, todėl apie atsiperkamumą galėsiu spręsti tik kada jos sustos“, - teigia moteris.

Liežuvį lankytojams rodo kupranugaris Fokusas

Laisvalaikio komplekse galima ne tik pasijodinėti arkliais, bet ir pasiirstyti valtele, apžiūrėti ežero salose laisvai lakstančius triušius. Nors viskas prasidėjo nuo žirgyno – šiuo metu čia įsikūręs mini zoologijos sodas, kuriame dienas leidžia ir egzotiniai gyvūnai.

„Viskas buvo visiškai nauja, pradėjome nuo nulio. Kažkaip tie gyvūnai netikėtai atsirado – kažkas pasiūlydavo, mes apsvarstydavome ir, dažniausiai, priimdavome. Iš pradžių buvo daug klaustukų, kaip juos šerti, kiek tai kainuos, tačiau racionaliai viską apskaičiavę nusprendėme įkurti savotišką zoologijos sodą“, - sako G. Martinkėnė.

Žirgyno apylinkėse ganosi ir linksmai liežuvį rodo kupranugaris Fokusas, strikinėja kengūros, barzdas demonstruoja ožiai. Šią savaitę juodųjų gulbių porelė atsivedė šešis gulbiukus, mini arkliukų šeimynėlėje atsidaro kumeliukas Ozis. Galvoti vardus jaunikliams yra G. Martinkėnės vienas mėgstamiausių užsiėmimų, dažnai ji įtraukia ir lankytojus, skelbia vardų konkursus.

Laisvalaikio komplekso svečiai taip pat gali pasivėžinti dailiomis karietomis, ypatingai jiems patinka vesterno tipo karieta, kurioje jaučiasi kaip filmų apie laukinius vakarus herojai. Išlaikyti tokį didelį kompleksą nėra paprastas uždavinys, tačiau moteris nesibaimina ir eina toliau į priekį. Ji džiaugiasi didėjančiu, nuo miesto siekiančių pabėgti, lankytojų skaičiumi ir tikisi plėsti verslą.